Utenos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovams S. M., Rolandui J. M., BUAB „Šilrausa“, tretiesiems asmenims A. Š., V. S., G. K., UAB „Valkirsta“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, nes atsakovai į teismo posėdį neatvyko ir jokio prašymo nepateikė.

Atsakovas S. M. į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Atsakovai R. J. M. ir BUAB „Šilrausa“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį R. J. M. ir įmonės bankroto administratorius neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

Trečiasis asmuo V. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Apie teismo posėdį informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. ilgalaikės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu, R. J. išnuomojo S. M. 19,9652 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), siekiant, kad nuomininkas šiame sklype ar jo dalyje vykdytų žemės ūkio veiklą. Sutarties 6 punkte numatyta, kad nuomos gavėjas (S. M.) savo nuožiūra ir laisva valia pasirenka gamybos procesų vykdymo būdus tuo nepablogindamas nuomos gavėjui privažiavimo iki turimos nuosavybės esančios šiame sklype ir be išankstinio derinimo iškerta savaime prižėlusius medžius ir krūmus (ATP bylos 1 t., b. l. 83-84). 2013-11-05 atsakovas R. J. M., sudarė sutartį su BUAB „Šilrausa“, pagal kurią pastaroji įsipareigojo išpjauti krūmynus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas BUAB „Šilrausa“ subrangos pagrindu pasamdė trečiuosius asmenis UAB „Valkirsta“, G. K. ir V. S., jog šie atliktų atsakovų R. J. M. ir UAB „Šilrausa“ nurodytus kirtimo darbus. Tačiau atsakovai neapdariai ir aplaidžiai išnuomotoje žemėje vykdė ūkinę veiklą ir iškirto ne tik R. J. sklype esančius medžius, bet plyną kirtimą įvykdė ir ieškovo sklype. Atsakovai neteisėtai padarė plyną kirtimą, neturint leidimo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Plynas iškirtimas padarytas 0,7 ha miško, kas sudaro 107,067 ktm žalių medžių. Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių.

LR CK 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. LR CK 6.264 str. nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. LR CK 6.245 str. 4 d. nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Deliktinės civilinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos keturios LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose numatytos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. Ieškovas, pareikšdamas ieškinio reikalavimą dėl jam padarytos žalos, privalo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.

Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais įsigaliojus teismo sprendimui. 2015-11-20 Molėtų rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-231-732/2015 buvo priimtas nutarimas, kurį apskundus apeliacine tvarka paliktas nepakeistu ir yra įsiteisėjęs ir kuriuo nubaudė R. J. M. pagal LR ATPK 62¹ str. 4 d. 3620 EUR bauda. R. J. M. buvo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais neteisėtai, neturėdamas leidimo, organizavo krūmų ir pavienių medžių iškirtimą, dėl ko R. J. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo plynai iškirsta 2,4 ha miško (283 ktm žalių medžių) ir padaryta 5144,14 EUR žala aplinkai; M. Ž. valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo plynai iškirsta 0,7 ha miško (107,067 ktm medžių) ir padaryta 1698,96 EUR žala aplinkai ir 3100,87 EUR žala savininkui – ieškovui M. Ž.. Žala apskaičiuota vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 521 ir 2004-05-12 nutarimu Nr. 570. Kadangi atsakovo R. J. M. neteisėti veiksmai yra nustatyti minėtu įsiteisėjusiu prejudicinę reikšmę turinčiu teismo nutarimu administracinėje byloje, šio fakto papildomai įrodinėti nereikia. Pažymėtina, kad byloje dėl žalos dydžio ginčo nėra.

LR CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų yra neteisėtas veikimas, t. y. civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti. Atsakovas R. J. M. netinkamai vykdė sudarytą nuomos sutartį ir pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. R. J. M. sudaręs sutartį su UAB „Šilrausa“ dėl kirtimo, nurodė netinkamo kirtimo ribas ir tokiu būdu neužtikrino, kad nebūtų padaryta žalos ieškovui. UAB „Šilrausa“ minėtos sutarties pagrindu, iškirto ieškovo sklype ne tik krūmynus, bet ir mišką (kuriam kirsti reikalingas leidimas, o tokio įmonė neturėjo) tuo padarydamas ieškovui žalą. R. J. M. galėjo ir turėjo žinoti bei žinojo, jog pagal sudarytą nuomos sutartį turi teisę kirsti tik savaime prižėlusius medžius ir krūmus, ir tik išnuomotoje žemės sklypo dalyje (19,9652 ha) bei galėjo ir turėjo užtikrinti, kad kirtimo darbus atlikę asmenys nepažeistų šių reikalavimų, tačiau to nepadarė.

Ieškovas prašo žalą iš atsakovų priteisti solidariai ir vadovaujasi LR CK 6.6 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent atsakovas S. M. iniciavo ar organizavo krūmų ir medžių kirtimą M. Ž. priklausančiame sklype. BUAB „Šilrausa“ ir UAB „Valkirsta“ darbuotojai patvirtino, kad su S. M. nėra bendravę, jo aptariamame sklype nematė, pasirašant sutartį dėl krūmynų kirtimo darbų ar šiuos darbus vykdant jis nedalyvavo.

Bylos duomenys patvirtina, kad S. M. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kurios sąlygos leido atlikti sklype esančių krūmynų kirtimus, tačiau nėra įrodyta, kad S. M. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriuos priežastiniu ryšiu būtų galima susieti su M. Ž. padaryta žala. Žala atsirado, tai beje yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu – Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarimu, kai 2013 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais neteisėtai, neturėdamas leidimo R. J. M. organizavo krūmų ir pavienių medžių iškirtimą. Šiuos medžių ir krūmų kirtimo veiksmus atliko V. J. ir V. S.. Taigi, nustatyta, kad žala ieškovui buvo padaryta kai kitas atsakovas - R. J. M. vienasmeniškai sudarė sutartį su BUAB „Šilrausa“ dėl krūmynų kirtimo, o šios bendrovės pasamdyti UAB „Valkirsta“ darbininkai, pagal R. J. M. nurodomas atliekamų darbų ribas iškirto 0,7 ha miško.

Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Šiuo gi atveju, bylos duomenys nepatvirtina, kad S. M. būtų iniciavęs, įpareigojęs atlikti kitus asmenis, ar pritaręs tiems veiksmams, kuriais buvo padaryta žala ieškovui. R. J. M. pripažino, kad padeda savo suaugusiems sūnums, tvarkyti jų valdomų ūkių administracinius reikalus. Tačiau iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad tarp S. M. ir R. J. M. buvo bet kokia forma išreikštas susitarimas dėl miško priklausančio M. Ž. kirtimo.

Sprendžiant solidarios atsakomybės klausimą reikšminga ir tai, kad ieškovas nurodė, jog sklypo dalis, kurioje iškirstas miškas, pagal S. M. ir jo sudarytą sutartį, šiam atsakovui nebuvo išnuomota. Todėl atsakovo R. J. M. vienasmeniškai, o ne kaip S. M. įgalioto asmens organizuotų neteisėtų miško kirtimų pasekmės nėra niekaip susijusios su S. M., kaip sklypo nuomininko sutartyje numatytomis pareigomis. Neįrodžius ir nesant atsakovo S. M. solidarios civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys jo atžvilgiu nepagrįstas ir atmestinas.

Solidariai iš atsakovų R. J. M. ir BUAB „Šilrausa“ ieškovui, ginant jo pažeistas teises, priteistina 3100,87 EUR patirtai žalai atlyginti.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kadangi byla Molėtų rajono apylinkės teisme iškelta 2016-08-03, palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos dienos.

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas patyrė 93 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovų R. J. M. ir BUAB „Šilrausa“ priteistinos ieškovui (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Pagal LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš atsakovų R. J. M. ir BUAB „Šilrausa“ valstybei priteistinos 15,21 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR CPK 185 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir BUAB „Šilrausa“, j. a. k. 302615707, solidariai 3100,87 EUR (tris tūkstančius šimtą eurų, 87 ct) padarytai žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (3100,87 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-08-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 46,50 EUR (keturiasdešimt šešis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovui M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo BUAB „Šilrausa“, j. a. k. 302615707, 46,50 EUR (keturiasdešimt šešis eurus, 50 ct) žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovų R. J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir BUAB „Šilrausa“, j. a. k. 302615707, valstybei po 7,61 EUR (septynis eurus, 61 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurie turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Molėtų apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.