Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2016-07-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-683-900/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
1-683-900/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29947-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-683-900/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29947-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.; 1.2.4.8.1; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 12 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Šiaulių r., LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 8 MGL (1 040 Lt) bauda, baudą sumokėjo;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai visuomenės labui dirbti po 20 valandų per mėnesį, bausmę atliko;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto bausme, bausmę atliko 2013 m. gruodžio 13 d.,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. birželio 26 d. apie 5⁴⁰ val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), savo šeimos nariui – sutuoktinei V. B. – tyčia sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ranką, padarydamas kraujosruvą kairiame žaste, kas yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) A. B. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (35-36 b. l.), kuriame nurodyta, kad V. B. yra jo sutuoktinė. Kartu gyvena 23 metus. Vaikai užauginti. Gyvena bendrame name, tačiau atskirose patalpose su sutuoktinės tėvais. Jis su sutuoktine Vera (V. B.) gyvena antrame namo aukšte, o jos tėvai - pirmame. Penktadienį, 2016 m birželio 24 d., jis namuose pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Gėrė ir šeštadienį, taip pat sekmadienį nuo ankstyvo ryto. Per tas dienas nebuvo išsiblaivęs. Sekmadienį apie 5⁰⁰ val. atsikėlė ir išvadino V. B. visokiais necenzūriniais žodžiais. V. B. pradėjo jį vyti iš namų, vijo jį lauk. Jis nėjo, pastūmė sutuoktinę, kad nelįstų prie jo. Dar sudavė kumščiu V. B. vieną kartą į kairę ranką. Namuose su V. B. buvo vieni, triukšmą galėjo girdėti sutuoktinės tėvai. Labai gailisi, kad padarė nusikaltimą. Anksčiau yra smurtavęs prieš sutuoktinę V. B..

Nukentėjusiosios V. B. protokolu – pareiškimu ir jos parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (4-5, 24-28 b. l.), kuriuose teigiama, kad su sutuoktiniu A. B. gyvena 23 metus, veda bendrą ūkį, vaikai pilnamečiai. Buitinių konfliktų būdavo ir anksčiau, bet prieš ją nesmurtaudavo. Paskutiniu metu sutuoktinis pradėjo daugiau išgėrinėti ir konfliktai tapo agresyvesni. Ji su A. B. gyvena pas jos tėvus. Iki nusikaltimo sutuoktinis gėrė dvi savaites. 2016 m. birželio 26 d. ryte sutuoktinis namuose girtas triukšmavo. Ji jį ramino, bet jis į tai nekreipė dėmesio ir toliau ją plūdo, triukšmavo, netyčia sudaužė vazą ir kelias lėkštes. Kadangi A. B. triukšmavo, ji liepė jam eiti iš namų. Stūmė A. B. iš namų, bet tas nėjo, supyko ir stūmė ją, kad pasitrauktų. Po to A. B. sudavė jai kumščiu vieną kartą į kairę ranką, dėl to ant rankos atsirado mėlynė. Tuo metu policijos nekvietė. Po pietų sutuoktinis grįžo namo labai girtas ir vėl ėmė triukšmauti, visus stumdyti. Ji išėjo pas gretimai gyvenančią seserį. Jos motina neapsikentė tokio žento elgesio ir iškvietė policiją. Po įvykio medikų pagalbos nereikėjo, niekur nesigydė ir į gydytojus nesikreipė, civilinio ieškinio nereiškia. Anksčiau A. B. yra smurtavęs prieš ją (nukentėjusiąją) ir jos motiną.

Taip pat 2016 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele (11-12 b. l.), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (13-16 b. l.), kaltinamojo (įtariamojo) asmens blaivumo testu (2016 m. birželio 26 d. 20²⁷ val. A. B. nustatytas sunkus – 3,78 %₀ – girtumo laipsnis (19 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 861/2016(04) (21 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka ir papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. B. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 parų arešto. Areštą paskirti atlikti areštinėje. Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką įskaičiuoti laiką, kurį kaltinamasis praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), ir laikyti, kad jis atliko dvi paras arešto bausmės.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir prašo teismo skirti trumpesnį arešto laiką (75 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos darant nusikaltimą, be to, yra recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.). Kaltinamasis už nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį teistas tris kartus, sutuoktinės atžvilgiu taip pat tris kartus (39-53 b. l.). 21 kartą baustas administracine tvarka už įvairius - smulkius ir itin šiurkščius - KET bei viešosios tvarkos pažeidimus, daugeliu atvejų susijusius su alkoholio vartojimu, turi dvi galiojančias nuobaudas (pagal ATPK 178 str. 2 d.) (55-69, 71-72 b. l.). Nedirba (54 b. l.). Vedęs, per pusmetį palaidojo abu tėvus (69 b. l.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis nedavė sutikimo dirbti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis net negali būti svarstoma. Įvertinęs nusikaltimo priežastis, padarinius, eigą, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmė aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma viena iš griežtesnių bausmės rūšių – areštas, kurio trukmė parenkama mažesnė už sankcijos vidurkį (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 8 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta ir užkirsti kelią ateityje fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 6 p., 72² str.).

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2016 m. birželio 26 d. 19²⁹ val. iki 2016 m. birželio 28 d. 9¹⁸ val. (dvi paras) (31-32 b. l.). Šis laikas santykiu 1:1 įskaitomas į atliktą arešto bausmę (mutatis mutandis BK 66 str. 2 d.) ir laikoma, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (37-38 b. l.) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. skirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti sumažintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis BK 65-66 straipsniais, į atliktos laisvės apribojimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį A. B. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jas prilyginant dviem arešto paroms.

Skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 8 (aštuonių) mėnesių trukmės dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. B. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.

Išaiškinti A. B., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė