Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-22 · Civilinė byla Nr. e2S-1578-661/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-22
Bylos Nr.
e2S-1578-661/2024
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01468-2024-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
J. T.
Civilinė byla Nr. e2S-1578-661/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01468-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.4.2; 3.1.18.6; 3.3.2.7
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės A. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. T. ieškinį atsakovei A. B. dėl taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, pakeitimo dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, 1.1. punktą ir jį išdėstyti taip: „1.1. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nepilnamečio sūnaus E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su vaiko tėvu J. T..“; pakeisti taikos sutarties 1.2. punktą ir jį išdėstyti taip: „1.2. Nepilnamečio vaiko išlaikymas. 1.2.1. Nuo 2024-04-24 iki nepilnamečio vaiko E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnametystės, nepilnamečio vaiko motina A. B., nepilnamečio sūnaus E. T. išlaikymui kas mėnesį periodinėmis išmokomis moka 350 eurų, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 1.2.2. Šią sumą kas mėnesį nepilnamečio vaiko motina A. B. įsipareigoja pervesti į nepilnamečio vaiko tėvo J. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos; Šios sutarties 1.2.1. nurodytų nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriamas nepilnamečio vaiko tėvas J. T., kuris įsipareigoja šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio sūnaus E. T. poreikiams tenkinti“.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje nustatyti nepilnamečio sūnaus E. T. laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, sūnaus tėvu, J. T. 2) iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje iš A. B. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. T. po 300 Eur kas mėnesį, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos pervesti išlaikymui skirtas lėšas į J. T. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas. Nustatyti, kad šias lėšas administruos J. T. uzufrukto teise; 3) iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, vykdymą.

3. Ieškovas nurodo, kad siekiant apsaugoti vaiko interesus, iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šalių vaikas E. T. šiuo metu gyvena kartu su ieškovu. Vaikas perduotas tėvui dėl to, kad vaiko motina pažeidė vaiko teises, neužtikrino saugios vaiko aplinkos. Be to, vaiko motinai vartojant alkoholį ir vaikui esant pas motiną, vaikas lieka neprižiūrimas, nemaitinamas. Taip pat yra būtina laikinai priteisti iš atsakovės iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bent minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikalingą sumą – 300 Eur kas mėnesį. Be to, atsakovė, žinodama, kad vaikas perduotas tėvui su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinia, grasina ieškovui, jog kreipsis į teisėsaugos institucijas, nurodo, kad ieškovas privalo vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Todėl yra būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d.nutartimi ieškovas prašymas tenkintas: nustatyta nepilnamečio sūnaus E. T. laikina gyvenamoji vieta su ieškovu, sūnaus tėvu, J. T. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; iš A. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui E. T. po 300 Eur kas mėnesį, įpareigojant atsakovę iki kiekvieno kalendorinio mėnesio 20 dienos pervesti išlaikymui skirtas lėšas į J. T. sąskaitą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nustatyta, kad šias lėšas administruos J. T. uzufrukto teise; priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; sustabdytas išieškojimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, vykdymas iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

5. Teismas nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024 m. balandžio 24 d. surašė raštą, kuriame nurodyta, jog pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (reg. Nr. 1035) nagrinėjimo metu buvo nustatyta vaikui nesaugi aplinka su motina A. B.. Skyriaus specialistai vaiką nuvežė tėvui J. T.. Atsižvelgęs į byloje esančius dokumentus ir įvertinęs ieškovo aprašytą situaciją bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečio vaiko E. T., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu ieškovu J. T..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, grąžinti atsakovei jos sūnų E. T. iki teismo sprendimo pagal ieškinį priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovas visais būdais stengiasi atsakovei pakenkti. 2024 m. balandžio 24 d. pas atsakovę atėjo draugai pasveikinti su artėjančiu gimtadieniu. Atsakovė išgėrė. Ieškovas tuo pasinaudodamas iškvietė policiją ir dėl to buvo iškviesta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri surašė raštą, tarnybos specialistai vaiką nuvežė ieškovui.

6.2. Atsakovė sąžiningai siekia vykdyti taikos sutarties nuostatas ir jų nepažeisti, dirba, darbe vertinama teigiamai, lopšelio – darželio “(duomenys neskelbtini)”, kurį lanko šalių vaikas, charakterizuojama teigimai.

6.3. Reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai priėmus sprendimą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Tačiau ieškovas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų teisių pažeidimų, t. y. nuo atsakovės galimo neigiamo poveikio vaiko teisėms ir interesams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė veikia priešingai vaiko interesams ir, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atsiliepimas

7. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priimti pateikiamus naujus įrodymus – 2024 m. gegužės 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketą. Nurodė, kad atsakovė atskirajame skunde formuoja nuomonę, neva buvęs vaiko interesų pažeidimo faktas atsitiktinis, neva ji išgėrė tik atvykus svečiams. Pažymėtina, kad atsakovė girtauja dažnai, būdama neblaivi grubiai elgiasi su vaiku, neprižiūri vaiko. Būtent dėl nuolatinių atsakovės girtavimų, siekdamas apsaugoti vaiką, ieškovas ir siekia pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka tiek teisinį reguliavimą, tiek teismų praktikąir geriausiai užtikrina vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

9. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, atsižvelgti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant informaciją iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ne tik į situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir į situaciją esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

11. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

12. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.

13. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.

14. Kaip minėta, teismas vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais. Ieškovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2024 m. gegužės 27 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketą iš kurios matyti, kad pati atsakovė pripažįsta, jog yra alkoholikė (Vaiko situacijos vertinimo anketos 19 punktas), matyti, kad anksčiau (ne tik 2024 m. balandžio 24 d.) taip pat buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai (Vaiko situacijos vertinimo anketos 5 punktas).

15. Taigi, atsižvelgus į pateiktus duomenis spręstina, kad šalių vaiko laikinas apgyvendinimas su tėvu atitinka vaiko interesus. Šiame bylos nagrinėjimo etape nėra paneigtos minėtoje Vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytos aplinkybės.

16. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl ieškovo, nei dėl atsakovės elgesio. Šiuo metu galima daryti tik tokią išvadą, kad esama situacija, kai buvo nustatyti atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu atvejai, neigiamai veikia vaiko fizinę, emocinę ir psichologinę būseną, todėl reikia imtis priemonių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, vaiko patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni.

17. Taigi, šiuo metu negalima konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas ir vaiko apgyvendinimas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Tačiau, kaip minėta, nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo klausimas bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausius šalis, gavus atitinkamų specialistų išvadas ir kt.

18. Dėl šios priežasties nėra pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria šalių sūnaus laikina gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu.

19. Nors skundžiama nutartimi iš atsakovės buvo priteistas laikinas išlaikymas sūnui, taip pat sustabdytas išieškojimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2SP-7307-424/2023, vykdymas, tačiau atskirajame skunde dėl to nėra nurodyta jokių argumentų, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl šių klausimų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Alvydas Barkauskas