Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 59-32 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra taikymo nuteistajam I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams, BK 157 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – dvejų metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. vasario 24 d.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartimi, ištaisytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant I. G. į bausmės laiką įskaitytino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 3 d.

Lietuvos Respublikos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, panaikintas BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis I. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams; pagal BK 157 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, taikymas, ir I. G. paskirtos naujos bausmės: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; pagal BK 157 straipsnio 1 dalį paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos ir I. G. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d.

Bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. vasario 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. vasario 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. vasario 18 d. – 2 metai 11 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo.

Nuteistasis I. G. Komisijai pristatomas pirmą kartą. 2021 m. vasario 18 d. vykusio posėdžio metu, 2021 m. vasario 19 d. protokolu Nr. 58-7 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, Komisija nutarė nuteistajam I. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis I. G. anksčiau yra neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies. Nusikalstamoms veikoms būdingas elgesio modelis – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę I. G. atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, 1 kartą skatintas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja intervencinėse, į jo kriminogeninių poreikių rizikos valdymą orientuotose priemonėse. Nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą bei santechniko specialybę. Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, jis pateikė įmonės direktoriaus D. R. pasirašytą rekomendacinį laišką, kuriame nurodoma, kad I. G. įmonėje dirbo nuo 2017 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. sausio 20 d. darbų vykdytojo pareigose, darbo pobūdis – Vokietijoje, komandiruotėse, laivų statybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat nurodoma, kad I. G. yra laukiamas kaip būsimas darbuotojas bei įmonės direktorius yra pasiruošęs būti laiduotoju I. G.. Taip pat pateiktas vertimų biuro vertimu iš vokiečių kalbos patvirtintas Vokietijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 1 d. rekomendacinis laiškas, kuriame nurodoma, kad I. G. dirbo minėtoje įmonėje apie 6 mėnesius – montavo vamzdynus, pažymoje nėra nurodomas darbo laikotarpis, tačiau įmonė nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) Seniūno J. S. išduotoje charakteristikoje nurodoma, kad I. G. nuo 2008 m. ūkininkauja 3,350 ha žemės ūkyje. Pataisos įstaigoje nedirba, tačiau I. G. nuostatos į darbą pataisos įstaigoje išlieka teigiamos. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pageidavo bausmę atlikti Marijampolės pataisos namuose dėl didesnių įsidarbinimo galimybių. Komisijos nutarime taip pat nurodoma, kad remiantis Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. pažyma dėl vykdomųjų dokumentų, nuteistasis I. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Oficialių duomenų apie narkotinių medžiagų, alkoholio vartojimo atvejus pataisos įstaiga neturi.

Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, stebima, kad nuteistasis I. G. linkęs save vertinti gerai, ypač aplinkoje, kurioje vyrauja panašios vertybės. Lengvai įsitraukia į intervencijas, pats sąmoningai jų siekia, pokalbio metu yra linkęs analizuoti savo elgesį, nusikalstamumo priežastis, savo asmenybės bruožų bei elgsenos sąsajas. Stebimas gebėjimas empatizuoti, suprasti kitų žmonių jausmus, visgi praeityje labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Bausmės atlikimo laikotarpiu I. G. palankiai vertina jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, pats siekia palaikomosios komunikacijos su pataisos įstaigos darbuotojais. Sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra, nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), sąlygos taikyti nuteistajam intensyvią priežiūrą yra tinkamos. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei į tai, kad I. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 57 taškai (statinių – 10, dinaminių – 47), stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Komisija, kurios sudėtyje 5 nariai (3 – už, 2 – prieš) nutaria taikyti lygtinį paleidimą.

Komisijos narys pateikė atskirąją motyvuotą nuomonę, kurioje nurodoma, kad nors stebima nuteistojo daroma pažanga, tačiau kaltę dėl padarytos veikos pripažįsta iš dalies, o tai rodo atitinkamas nuostatas į padarytą nusikalstamą veiką, nebaustas, tačiau per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas tik 1 kartą, į Vilniaus pataisos namų administraciją dėl įdarbinimo nesikreipė, deklaruojamos nuostatos priešingos.

Kitoje atskirojoje komisijos nario motyvuotoje nuomonėje nurodoma, kad pritaria atskirajai komisijos nario nuomonei, be to, I. G. laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2020 m. vasario 3 d., numatyta bausmės pabaiga tik 2024 m. vasario 6 d., todėl pritaikius lygtinio paleidimo institutą būtų pažeistas proporcingumo principas skiriant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui laisvės atėmimo bausmę, nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Pažymėtina, kad nuteistasis išlieka išrankus darbui. Taip pat nuteistajam pirmą kartą atliekamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, todėl nėra galimybių stebėti ir įvertinti akivaizdžios, jo daromos pažangos.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam I. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Visų pirma, teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti I. G. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad I. G. atitinka formalią lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte: 2021 m. rugpjūčio 7 d. bus atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse), sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, I. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 66 taškai (statiniai taškai sudaro – 10, dinaminiai – 56 taškų), o rengiant nuteistąjį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2021 m. vasario 3 d., susipažinus su naujai gautais bei bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais, po pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išlieka vidutinė – 57 taškai (iš jų statiniai – 10, dinaminiai – 47 taškai).

Taigi, iš bylos medžiagos duomenų matyti, jog yra formalieji I. G. lygtinio paleidimo pagrindai, atsižvelgiant į BVK 157 straipsnio 4 dalį, 2021 m. rugpjūčio 7 d. bus atlikęs ½ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, be to, sutinka su intensyvia priežiūra, tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2021 m. vasario 5 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-26 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (57 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad iš esmės I. G. komisijai pristatomas pirmą kartą, todėl faktiškai įvertinti jo elgesį mažinant nusikalstamo elgesio riziką, galima remtis tik socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, iš kurių matyti, kad 2020 m. lapkričio 18 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, I. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 66 taškai (statiniai taškai sudaro – 10, dinaminiai – 56 taškų), o rengiant nuteistąjį svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, 2021 m. vasario 3 d., susipažinus su naujai gautais bei bausmės atlikimo metu formuotais dokumentais (rizikos taškų pokytis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis I. G. patvirtino savo gyvenamąją vietą bei intensyvios priežiūros taikymo galimybes paleidimo iš pataisos įstaigos atveju) po pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo išlieka vidutinė – 57 taškai (iš jų statiniai – 10, dinaminiai – 47 taškai).

Šioje dalyje pažymėtina, kad Kalėjimų departamentas Lietuvos teismams savo raštu „Dėl vieningo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų interpretavimo“ yra pateikęs paaiškinimą, kad pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius – sumažinti jų įtaką. Nustatydami asmens daromą pažangą, laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai atsižvelgia į šiuos orientacinius kriterijus: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį. Naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (OASys, HCR-20, SVR-20, SARA) asmens daromos pažangos iš esmės nevertina, todėl pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizika ar jos taškai nesikeičia.

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad I. G. Komisijai teikiamas pirmą kartą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies bei parodė, kad su kaltinime nurodytais žmonėmis vyko į užsienį vogti iš parduotuvių, tačiau nemano, kad tokia veikla yra prekyba žmonėmis. Jeigu būtų žinojęs, kad tai prekyba žmonėmis, tuo nebūtų užsiėmęs. Būtent nuteistojo I. G. tik dalinis kaltės pripažinimas lėmė, kad du Komisijos nariai pateikė atskirąsias nuomones, kuriose išsakė poziciją, jog nuteistajam netaikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vis tik teismas pažymi, kad šiuo atveju I. G. pripažino esmines faktines bylos aplinkybes, o dalinis prisipažinimas greičiau siejamas su nusikalstamos veikos būtinojo subjektyviosios pusės požymio neigimu. Tai iš esmės nelaikytina pakankamu pagrindu spręsti, jog jam netaikytinas lygtinis paleidimas, kadangi nedidelę kriminalinę praeitį turinčio asmens būtinųjų nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių suvokimas negali nulemti jo teisinės padėties lygtinio paleidimo instituto taikymo kontekste. I. G. pirmą kartą nuteistas gan brandaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), jo elgesiui būdinga finansinės naudos motyvacija. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. nusikalstamas veikas vykdė laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., nenustatyta, jog I. G. nusikalstamas elgesys išskirtinai yra/buvo „nuolatinio“ pobūdžio. Nors vertinimo metu nustatyta, kad I. G. praeityje yra keli narkotinių medžiagų „žolės“ vartojimo atvejai, tačiau jo teigimu, vartojimas nebuvo sistemingas ar pastovus, jis neneiga ir alkoholio vartojimo atvejų, tačiau kritiškai vertina savo paties vartojimo įpročius ateityje, stebimos itin tvirtos nuostatos bei įsitikinimai nevartoti alkoholio ateityje. Taip pat oficialių duomenų apie narkotinių medžiagų tikėtinus atvejus pataisos įstaiga neturi. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Asmuo nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su biologinės bei savo šeimos nariais, tarpasmeninius santykius apibūdina kaip gerus, palaikančius. Psichinės gerovės bei emocijų valdymo ypatumai nėra sietini su nusikalstamumu, nors vienpusis teigiamas savęs vertinimas praeityje galėjo tapti viena iš nusikalstamo elgesio raiškos prielaidų – nukentėjusiųjų verbavimo bei įtraukimo į nusikaltimus kriterijumi, vis tik pažymėtina, kad I. G. lengvai įsitraukia į intervencijas, pats sąmoningai jų siekia, pokalbio metu linkęs analizuoti savo elgesį, nusikalstamumo priežastis, savo asmenybės bruožų bei elgsenos sąsajas. Analizuojami nusikalstamos elgesio ypatumai leidžia teigti, jog I. G. buvusi būdinga psichologinio poveikio kitiems, kontroliuojančio elgesio raiška, tačiau nuteistojo kasdieniame elgesyje nėra stebimas išskirtinai agresyvus elgesys, bausmės atlikimo metu konfliktinėse situacijose nepastebėtas, negatyvias emocijas linkęs valdyti socialiai priimtinais metodais, nepastebimi I. G. būdingi savitvardos sunkumai, asmuo geba konstruktyviai reikšti negatyvias emocijas. Supranta nusikalstamo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių suvokimas yra apčiuopiamas paties I. G. individualių poreikių bei lūkesčių srityje, pasekmes linkęs vertinti tiek, kiek jos teikia žalos jam pačiam bei jo artimiausios aplinkos žmonėms.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti I. G. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad I. G. bausmę atlieka nuo 2020 m. vasario 3 d., paprastosios grupės sąlygomis. Į Vilniaus pataisos namus iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atvyko 2020 m. vasario 13 d. Bausmės atlikimo metu palankiai vertina jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, pats siekia palaikomosios komunikacijos su pataisos įstaigos darbuotojais. Pataisos namuose aktyviai dalyvauja intervencinėse, į jo kriminogeninių poreikių rizikos valdymą orientuotose priemonėse: reguliariai lanko individualias psichologo konsultacijas, kurios orientuotos į problemų atpažinimo, jų sprendimo bei nuostatų srities korekciją, dalyvauja į alkoholio vartojimo prevenciją orientuotose priemonėse, edukacinio pobūdžio grupiniuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse (stalo žaidimų turnyruose, sporto varžybose, kalendorinių švenčių minėjimuose). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad išties, I. G. yra motyvuotas ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Taip pat įvertintina ir tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu I. G. drausmine ar administracine nuobauda nebaustas, 2020 m. gegužės 6 d. skatintas už dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose pareikšta padėka, kas irgi vertintina teigiamai.

Kaip jau buvo minėta, kad I. G., atlikdamas bausmę, nėra socialiai atsiskyręs ir palaiko ryšius su biologinės bei savo šeimos nariais, turi du nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų ugdymu, priežiūra, kiek įmanoma esant izoliacijos sąlygomis. Interviu metu mielai pasakoja apie savo šeimą, vaikus, ypač didžiuojasi sūnaus pasiekimais sporto srityje. Po paleidimo gyventų pas sutuoktinę su vaikais adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame 3-jų kambarių bute. Taigi ryšių su šeimos nariais palaikymas, nuteistojo tėvystės pareigų vykdymas, rūpinimasis šeima ir vaikais, senyvo amžiaus motina, taip pat laikytinos vienomis iš teigiama linkme veikiančių resocializacijos prielaidų.

Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis I. G. turi profesinį išsilavinimą, santechniko specialybę bei 11 klasių baigė (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo mokykloje. Iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, pateiktoje direktoriaus pažymoje nurodoma, kad I. G. yra laukiamas kaip būsimas darbuotojas, dirbo Vokietijos įmonėje, montavo vamzdynus, įmonė pastarąjį charakterizuoja teigiamai kaip patikimą ir stropų darbuotoją, taip pat nuo 2008 m. I. G. ūkininkauja. Iš I. G. teismui pateiktų išrašų matyti, jog jis ūkininkaudamas taip pat gaudavo pajamas, todėl įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes iš esmės nestebima išsilavinimo, mokymosi ar galimybių įsidarbinti sunkumų ar darbinių įgūdžių ar kompetencijų stoka. Tai, kad I. G. turėjo darbą ir pajamas iki nusikalstamų veikų įgyvendinimo, pateikti I. G. banko išrašai patvirtina, kad kasmėnesinės pajamos buvo pakankamai didelės, nebuvo bedarbis ir po pareikštų įtarimų jo atžvilgiu, sudaro pagrindą išvadai, kad I. G. paleidimo atveju nebus bedarbis, jam yra garantuojama darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kurioje jis dirbo ir iki suėmimo. Be to, I. G. šiuo metu neturi įsiskolinimų, iš paties I. G. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės ir atsakovo I. G. sudaryta taikos sutartis, kuria nuteistasis įsipareigojo atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą bei ją išmokėti per 10 mėnesių dalimis, sumokant kas mėnesį po 1 000 Eur. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad I. G. laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. vasario 10 d. išmokėjo atsakovei sutartą 1 000 Eur neturtinę žalą. Be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. sausio 22 d. I. G. gavo papildomas pajamas ir iš ūkininkavimo, todėl vertinus jo ankstesnių nusikalstamų veikų veikimo modelį – finansinę motyvaciją, jo įdarbinimo galimybę po paleidimo, resocializacijos metu finansinių sunkumų bei nusikalstamumo tikimybė menka. Taipogi teismas palankiai vertina nuteistojo elgesį vertinamojo interviu metu, kadangi socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad I. G. atvirai, labai nuoširdžiai teikė vertinimui reikalingą informaciją, kartu nevengiant atskleisti neigiamai jį galinčių charakterizuoti istorinių duomenų bei buvo linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis, motyvus ir pasekmes.

Teismo vertinimu, yra pakankamai nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų, t. y. įdarbinimo galimybė, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių reguliarus vykdymas, aktyvus dalyvavimas resocializacijos procese, bausmės atlikimo metu stebimas disciplinuotas elgesys, nebaustumas administracine ar drausmine tvarka, paskatinimas, teigiamos nuostatų kaitos tendencijos, kurių visumos pakanka išvadai, jog nuteistojo elgesys pakankamai kinta (koreguojamas) teigiama linkme, įkalinimas pataisos įstaigoje jam leido suvokti savo neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai, o tai kartu leidžia daryti pagrįstą išvadą apie nuteistojo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apžvelgus I. G. kriminalinę istoriją bei asmenines savybes galima teigti, kad jis, būdamas gana brandžiame amžiuje, praeityje neteisėtai pasielgė siekdamas savanaudiškų tikslų. Atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta, kad jis elgtųsi agresyviai, dalyvautų konfliktinėse situacijose, priešingai, I. G. suvokia nusikalstamumo problemą, jaučia poreikį ateityje nenusikalsti ir yra tuo įsitikinęs, kad nenusikals, geba įvardinti tiek artimus, tiek ilgalaikius ateities planus, smurtinio elgesio atžvilgiu reiškia kritiškas bei jų nepateisinančias nuostatas. Taigi, tikėtina, kad laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti I. G. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus elgesio pokyčius. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, I. G. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi yra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 59-32 ir nuteistajam I. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujoje Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. XIII-2266 redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje bei į nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio įstatymu Nr. XIII-2265 pakeitimus, nenurodo nuteistajam skirtinų įpareigojimų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 59-32 taikyti nuteistajam I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.