- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2-99-292/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01619-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl atlygintino neterminuoto kelio servituto nustatymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2021-09-27 patikslintu ieškiniu prašo per tarnaujantį 0,1564 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nustatyti 57 kv. m. ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), pagal UAB „Geodala“ parengtą servituto nustatymo planą M:1000, koordinačių sistemos taškuose Nr. 1(x=6015377.95, y = 505089.74); Nr. 2 (x=6015376.96 y=505096.04), Nr. 3 (x=6015371.14, y = 505085.03), Nr. 4 (x=6015366.98, y = 505077.94), Nr. 5(x=6015371.31, y = 505079.16, sumokant atsakovui L. B. vienkartinę 200 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
Taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžių metu ieškovo atstovas nurodė, kad ieškovui S. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 4,0926 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini).
Atsakovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 0,1564 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini).
Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui priklausančiu žemės sklypu, todėl ieškovas negali patekti į savo žemės sklypą kitais būdais, kaip tik per atsakovui priklausantį žemės sklypą. Kadangi naudojimasis kaimyninio sklypo keliu yra vienintelis egzistuojantis būdas ieškovui ir kitiems asmenims patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą, servituto nustatymo būtinybė yra visiškai pagrįsta ir akivaizdi.
Ieškovas 2021-04-15 kreipėsi į atsakovą su pasiūlymu dėl notarinės kelio servituto sutarties sudarymo pagal UAB „Geodala“ parengtą servituto nustatymo planą M: 1:1000, įpareigojant atsakovui L. B. už nustatomą kelio servitutą sumokėti vienkartinę 200 Eur dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas tartis dėl servituto nustatymo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti servitutas yra vienintelis, nusistovėjęs ir objektyvus ieškovo teisių užtikrinimo būdas, o atsakovas susitarti dėl servituto nesutiko, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Jis neturi kito privažiavimo, nes privažiavimas į ieškovės žemės sklypą yra tik faktinis, bet ne teisinis, servitutą prašo nustatyti pačioje siauriausioje sklypo dalyje.
Atsiliepimas
Atsakovas L. B. su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame ir teismo posėdžių metu jo atstovas nurodė, kad ieškinio pagrindimui, ieškovas pateikė UAB „Geodala“ parengtą kelio servituto nustatymo planą, tačiau šis planas parengtas imant pagrindu tik ieškovui priklausančio žemės sklypo fragmentą, nenurodant sklypo visumos ir matomai, tokiu būdu siekiama suklaidinti teismą, nuslepiant bylai teisingai išnagrinėti būtiną informaciją. Ieškovo į bylą pateiktoje kadastrinėje ieškovui priklausančio žemės sklypo byloje yra UAB „Geodala“ 2020-06-10 parengtas žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad ieškovo sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve koordinačių taškuose 4-5-6-7, todėl ieškovas be jokių kliūčių gali bet kurioje sklypo su (duomenys neskelbtini) gatve besiribojančioje atkarpoje patekti į savo sklypą be jokių papildomų servitutų nustatymo ir pagal žemės paskirtį vykdyti žemės ūkio ir/ar kitą veiklą.
Ieškovas, nuslėpdamas šią aplinkybę, sukūrė tariamą apsimestinį servituto nustatymo būtinumą. Ieškovas gali patekti į jam priklausantį žemės sklypą ir naudoti jį pagal paskirtį, nesuvaržant atsakovo teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas gali būti pateisinamas tik esant būtinoms priežastims. Dėl to negali būti suvaržoma nuosavybės teisė, o ieškovo pageidavimai, sprendžiami atsakovo sąskaita, neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio nuostatų.
Teritorijų planavimo dokumente – detaliajame plane yra suformuoti tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypai. Formuojant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė privažiuoti į kiekvieną sklypą. Ieškovo ir atsakovo kadastrinėse bylose numatyti privažiavimo keliai ir ne per atsakovo žemės sklypą, o iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri ribojasi su abiem žemės sklypais. Ieškovas pareiškęs tokį ieškinį nėra sąžiningas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame, o atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, jog prašo priimti sprendimą byloje teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis, nes ginčas yra tarp privačių žemės sklypų savininkų. Taip pat nurodė faktines aplinkybes, kad 2006 metais buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas – detalusis planas, nes buvo didelis sklypas ir buvo suformuoti atskiri sklypai. Ieškovo sklypo statusas – padalijus daiktą, atsakovo sklypo kilmė – daiktų sujungimas. Toks statusas ir atsiranda kai rengiamas detalusis planas. Detalųjį planą rengia ir tvirtina savivaldybė. Detaliojo plano rengimo metu turėjo būti išspręstas privažiavimo klausimas. Kitokios situacijos negalėjo būti. Šie sklypai suformuoti, atlikti kadastriniai matavimai ir turi atitikti detaliojo plano sprendinius. Pagal detaliojo plano ištrauką, tai ieškovas turi privažiavimą. Detalaus plano net negali tvirtinti, jei nenumatyti privažiavimai į žemės sklypus. Ieškovo kadastrinio matavimo byloje numatytas 4 metrų kelias, kuris yra bendrojo naudojimo kelias. Kadastrinio matavimo planas yra 2006 metų, jei tai yra bendrojo naudojimo kelias, tai apie jį galima sužinoti iš kitų dokumentų. Apie kelią galima spręsti iš Nekilnojamo turto pažymėjimų. Ieškovo žemės sklype nurodyti atitinkami plotai, ir tokio kaip kelio naudmenos šiame pažymėjime nėra nurodytos. Atsakovo pažymėjime kelio naudmenos taip nėra nurodytos. Todėl kelias yra valstybinėje žemėje. Jei kelias nurodytas kaip gretimybė, tai jis yra valstybinis kelias.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl atlygintino kelio servituto nustatymo.
II. Nustatytos faktinės aplinkybės ir teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų
Bylos medžiaga – Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad ieškovas S. V. yra 4,0926 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas.
Atsakovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1564 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pagal ieškovo pateiktos jam priklausančio žemės sklypo kadastrinės bylos duomenis, atsakovo pateiktą žemės sklypo planą iš jam priklausančio žemės sklypo kadastrinės bylos, matyti, kad šiuos žemės sklypus skiria kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė). Iš tų pačių byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo žemės sklypo ribos nustatytos kelio kraštu, o atsakovui, kaip matyti iš Nekilnojamo turto duomenų bazės išrašo, nustatyta kelio apsaugos zona. Todėl visi byloje esantys duomenys rodo, kad 4 m. pločio kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė) yra abiejų sklypų gretimybė ir šie sklypai nesiriboja.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamą daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutas, nagrinėjamu atveju - kelio servitutas, turi būti nustatomas tada, kai siekiama užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto) tinkamą naudojimą, t. y. be nustatyto servituto nebūtų įmanoma tinkamai naudoti kito nekilnojamo daikto. Kelio servituto nustatymas sudaro galimybę patekti į kito asmens nuosavybės teisėmis (ar kitais teisiniais pagrindais) valdomą žemės sklypą, ir yra objektyviai būtinas tinkamam nekilnojamo turto naudojimui pagal paskirtį.
Teismo sprendimu kelio servitutas nustatomas tada, kai atitinkamos valstybės institucijos nenustatė servituto, patekimas į žemės sklypą liko neišspręstas, o nekilnojamo turto savininkai nesutaria dėl servituto nustatymo, kitaip tariant, vienas žemės sklypo savininkas nesutinka leisti kitam žemės sklypo savininkui naudotis jo sklypo dalimi, t. y. neleidžia važiuoti per jo sklypą.
Nagrinėjamu atveju, nors servitutas ir nebuvo nustatytas, tačiau privažiavimo į ginčo žemės sklypus klausimas yra išspręstas. Kaip matyti iš 2020-09-16 Nacionalinės žemės tarnybos Alytaus skyriaus vedėjos išvados, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, Alytaus apskrities viršininko 2006-10-18 įsakymu Nr. 33-Ž-2365 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir būtent kelias ((duomenys neskelbtini) gatvė) ir skiria šiuos sklypus ir abiejų sklypų gretimybės yra (duomenys neskelbtini) gatvė ir jos apsauginė zona, o kelias nėra šalių nuosavybė, jis išeliminuotas iš atsakovui priklausančio žemės sklypo. Pažymėtina, kad ieškovas neginčija, kad tokie sprendiniai yra, tačiau jo reikalavimas yra siejamas su servituto nustatymu atsakovės sklype, nes atsakovo žemės sklypo tam tikrose dalyse yra faktiškai susiformavęs kelias. Akivaizdu, kad valstybės institucijų sprendimais išsprendus patekimo į žemės sklypus klausimą, ieškovo noras patekti į savo žemės sklypą atsakovo žeme, yra ne tik kad objektyviai nebūtinas, bet ir nesąžiningas, nes turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šiuo atveju ieškovas, prašydamas nustatyti kelio servitutą atsakovo sklype, siekia be pagrindo apriboti atsakovo kaip žemės sklypo savininko teises ir interesus, nes nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimus. Pripažintina, kad ir nenustačius servituto, įmanoma normaliomis sąnaudomis ieškovui naudotis savo sklypu, t. y. į jį patekti ir naudoti pagal numatytą pagrindinę - žemės ūkio naudojimo paskirtį.
Tam, kad teismo sprendimu būtų galima nustatyti servitutą, turi būti atitinkamos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą. Tik įrodžius šias sąlygas, įvertinus, ar nėra kitų galimybių patekti į žemės sklypą, kelio servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu.
Nesant būtinumo nustatyti servitutą, ieškinys atmetamas.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovo naudai priteistinos pastarojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis), kurios yra realios, pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. V. L. B. 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.