- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- 2S-312-569/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09862-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- E. L.
- Atsakovas
- R. L.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvada teikianti institucija – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. L. ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo R. L. santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų E. L. ir N. L. gyvenamąją vietą su motina E. L., priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-11-01 iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas R. L. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2016-10-24 Hagos teismo Šeimos skyriuje pagal atsakovo pareiškimą yra pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas teigė, kadangi pareiškimas dėl santuokos nutraukimo pirmiau yra pateiktas Hagos teismui ir jame yra pirmiau iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp tų pačių šalių, todėl ieškovės pateikto ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo turi būti palikta nenagrinėta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi ieškovės E. L. ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtą. Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo paskyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2017 m. vasario 22 d., 10.30 val.
4. Teismas sprendė, kad Hagos teismas, kaip pirmasis teismas, yra nusistatęs jurisdikciją nagrinėti bylą dėl E. L. ir R. L. santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, todėl Šiaulių apylinkės teismas, šiuo atveju kaip antrasis teismas, kuriame byla iškelta vėliau, privalo atsisakyti jurisdikcijos, nurodė, kad tokia antrojo teismo pareiga yra imperatyvi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė E. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai sprendė, kad Hagos teismas jau yra nusistatęs jurisdikciją byloje, kadangi Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje nėra jokio oficialaus Hagos teismo dokumento, patvirtinančio, jog Hagos teismas sprendė bylos jurisdikcijos klausimą ir/ar priėmė tuo klausimu procesinį sprendimą. Teismas turėjo sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui R. L. nagrinėjimą iki bus nustatyta Hagos teismo jurisdikcija, užuot ieškinio dalį palikęs nenagrinėtu.
5.2. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai E. L. ir N. L. kartu su ieškove E. L. gyvena Lietuvoje, Lietuvos Respublikos teismams yra teismingas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Dėl to reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo negalėjo būti paliktas nenagrinėtu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. L. prašo atmesti ieškovės E. L. atskirąjį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas pagal reglamento „Briuselis II bis“ 19 straipsnį ir išlaikymo reglamento 12 straipsnį pagrįstai nestabdė šios civilinės bylos iki kol pirmasis, šiuo atveju Hagos teismas, nustatys jurisdikciją, nes Hagos teismas jau yra išsprendęs jurisdikcijos klausimą. Teismas pagrįstai paliko ieškinio dalį nenagrinėtą. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkertą kelio ieškovei, paaiškėjus aplinkybėms, kad Hagos teismas atmetė atsakovo R. L. reikalavimą ar jį paliko nenagrinėtu, kreiptis pakartotinai į teismą tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, remiantis lis pendens taisykle ieškovės ieškinio dalis dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo palikta nenagrinėta, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
8. Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje susijusios (1987 m. gruodžio 8 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-144(86).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 24 d. Hagos teismo Šeimos teisės skyriui atsakovas R. L. pateikė prašymą dėl ištuokos su papildomomis sąlygomis, kuriuo prašo: nutraukti jo ir atsakovės E. L. santuoką; nustatyti, kad sutuoktinis R. L. kas mėnesį privalo mokėti sutuoktinei 200 Eur vaikų išlaikymui; pareiškimo dėl tėvystės plano, bendraujant su vaikais, prašo nenagrinėti. Hagos teismas ieškovei E. L. išsiuntė prašymą įteikimą, kuriame jai nustatytas terminas ne vėliau kaip 3 mėnesių laikotarpyje nuo tos datos, kada dokumentai buvo įteikti Lietuvoje arba po to, kada tuo tikslu buvo įvykdyti privalomi veiksmai pagal vietos taisykles, pateikti atsakomąjį pareiškimą aukščiau nurodytame Hagos teisme. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė adv. G. S. neginčija, kad Hagos teismo dokumentus ieškovė yra gavusi. Atsakovas į bylą pateikė 2017-03-06 Hagos teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį. Ieškovės ieškinys nagrinėjamoje byloje pateiktas 2016-11-10, priimtas 2016-11-15. Įvertinus aptartas aplinkybes, vertintina, kad Hagos teisme pirmiau buvo gautas ir priimtas atsakovo R. L. prašymas dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir Hagos teismas jau yra nusistatęs jurisdikciją byloje.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Hagos teismas, kaip pirmasis teismas, yra nusistatęs jurisdikciją nagrinėti bylą dėl E. L. ir R. L. santuokos nutraukimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas, remdamasis lis pendens taisykle, pagrįstai ieškovės E. L. ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo paliko nenagrinėtą.
11. Esant šioms aplinkybėms, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.