- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- I1-759-1066/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo ir nutarimo panaikinimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 28-170, kuriuo pareiškėjui G. R. skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų (toliau – Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2S-2257, kuriuo atmestas pareiškėjo G. R. 2022 m. liepos 26 d. skundas dėl Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 28-170 (toliau – Sprendimas); 3) skirti pareiškėjui 500,00 Eur kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.
2. Savo skundo reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
2.1. Skundžiamu Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda už tai, kad jis 2022 m. liepos 19 d. apie 08.05 val. Vilniaus pataisos namų 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnams pamainų pasikeitimo metu atliekant kamerų patikrinimą, be pagrindo atsisakė išeiti iš kameros Nr. 9, nevykdė pareigūno tiesioginio nurodymo išeiti iš patalpos, tokiu būdu trukdydamas tarnybos perdavimo ir priėmimo procedūrą. G. R. už šį padarytą pažeidimą Nutarimu paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų. Skundžiamu Sprendimu Nutarimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
2.2. Ginčydamas jo atžvilgiu priimtus aktus, pareiškėjas paaiškina, kad ginčo situacijoje iš kameros nėjo dėl kojos skausmo, tačiau Vilniaus pataisos namų administracija į šiuos argumentus neatsižvelgė, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.
2.3. Pasak pareiškėjo, skundžiamame Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, jog pareiškėjo versija, kad jis nėjo iš kameros dėl kojos skausmo, yra vertintina kritiškai, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. ar kitą artimą dieną būtų kreipęsis dėl minimo sveikatos sutrikimo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju tiesiog būtina atsižvelgti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus V teritorinio skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. STS-2191 „Dėl G. R. darbingumo lygio“, kuriame išvardintos G. R. ligų diagnozės. Pareiškėjui pagal tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM yra diagnozuotos šios ligos: kojų venų varikozė, kai nėra opos ar uždegimo; sąnarių artrozė, stuburo osteochondrozė bei kiti organizmo funkcijų sutrikimai. Pareiškėją šios sveikatos problemos kamuoja jau nuo 2010 m. ir tai patvirtina jam išduota 2010 m. kovo 20 d. darbingumo lygio pažyma Nr. 0584327, nes nuo 2010 m. G. R. sveikatos būklė dėl kojos yra ne pagerėjusi, o pablogėjusi. Teigia, kad atsakovei žinoma, jog G. R. turi sveikatos problemų dėl kojos, t. y. jis sunkiai vaikšto, vaikščioti gali tik pasiremdamas lazda ir šlubuodamas.
2.4. Nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnybos argumentacija, jog pareiškėjo gynybinė pozicija vertintina kritiškai, remiantis tuo, kad nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog jis būtų kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl minimų sveikatos sutrikimų, nes pareiškėjas 2022 m. balandžio 1 d. teikė prašymą dėl darbingumo lygio vertinimo ir NDNT, įvertinusi jo sveikatos būklę, patvirtino sveikatos problemas. Pareiškėjas, turėdamas didelių sveikatos problemų dėl kojos jau daugiau nei 12 metų, vienu metu gali jaustis gerai, tačiau patyrus per didelį krūvį, kitą dieną gali jausti diskomfortą ir skausmus, dėl kurių negalėtų net atsikelti iš lovos. Šiuo atveju pareigūnai pamainų pasikeitimo metu nesiėmė jokių priemonių ir nesiteiravo, ar G. R. pageidauja nuvykti pas sveikatos priežiūros specialistus, siekiant įsitikinti, ar G. R. sveikatos būklė yra tokia, kad pastarasis galėtų vaikščioti ar apskritai atsikelti iš lovos.
Be kita ko, akcentuoja, kad padarytas pažeidimas įvyko 2022 m. liepos 19 d. 08.05 val., kai G. R. pajuto, jog jo sveikatos būklė yra suprastėjusi tą pačią dieną iš ryto, todėl pareiškėjas objektyviai neturėjo galimybės kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl minimų sveikatos problemų ir gauti atleidimą nuo dalyvavimo pataisos įstaigų režimą užtikrinančiose priemonėse.
2.5. Mano, kad šiuo atveju nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, ko pasekoje, visiškai nepagrįstai paskyrė G. R. nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, dėl ko pareiškėjui padaryta moralinė (neturtinė) žala. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pareigūnų buvo pažemintas. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 500,00 Eur.
2.6. Taip pat nesutinka su atsakovu, kad jis atsisakė pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl savo elgesio, nes pareiškėjas akivaizdžiai išreiškė norą rašyti pasiaiškinimą ir būti supažindintas su tarnybiniu pranešimu, tačiau pareiškėjui nebuvo suteikta tokia teisė.
Atsiliepimas
3. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Pažymi, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2022 m. liepos 19 d. Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir 2-asis SVS) pareigūnams pamainų pasikeitimo metu atliekant kamerų patikrinimą be pagrindo atsisakė išeiti iš kameros Nr. 9, nevykdė pareigūno tiesioginio nurodymo išeiti iš patalpos, tokiu būdu trukdydamas tarnybos perdavimo ir priėmimo procedūrą.
3.2. Taip pat akcentuoja, kad dėl pareiškėjo identiškų veiksmų, t. y. dėl teisėto pareigūnų reikalavimo nevykdymo išeiti iš savo kameros, buvo atlikti du tarnybiniai patikrinimai bei surašytos tarnybinio patikrinimo išvados (2022 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-3417; 2022 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 14-3453), taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vieno iš patikrinimų metu užfiksuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog pareiškėjas yra pilnai vaikštantis, linkęs nepagarbiai ir agresyviai bendrauti su įstaigos pareigūnais bei sąmoningai nevykdyti teisėtų pareigūnų nurodymų ir nesilaikyti nustatytos kalinimo įstaigos tvarkos bei režimo.
3.3. Teigia, kad pataisos įstaigos direktorius, įvertinęs visą dokumentinę medžiagą, visas aplinkybes, visiškai pagrįstai ir teisingai pareiškėjui skyrė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 str. numatytą nuobaudą. Pareiškėjas turėjo laikytis nustatytos tvarkos. Nesilaikydamas nustatytos tvarkos, jis pažeidė skundžiamame Nutarime nurodytus bausmės atlikimo režimo reikalavimus, todėl už padarytą pažeidimą jam pagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, skiriant nuobaudą esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos kalėjimų tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ikiteismine skundų nagrinėjimo tvarka.
3.4. Visa surinkta dokumentinė medžiaga patvirtina, kad Vilniaus kalėjimo administracija pareiškėjui nuobaudą skyrė teisėtai ir pagrįstai. Nuobaudos rūšis parinkta tinkamai, nėra per griežta ir Nutarimas priimtas, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikantis teisės aktų reikalavimų, remiantis pateiktu pareigūno tarnybiniu pranešimu.
3.5. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 438 -336/2012 ir kt.). Iš pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus kalėjimo administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad pareiškėjo padarytas režimo pažeidimas užfiksuotas Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto tarnybiniame pranešime, kuriame pateikiamos informacijos tikrumu abejoti ji neturi pagrindo. Pareiškėjas dėl savo elgesio 2022 m. liepos 19 d. pateikti rašytinį pasiaiškinimą atsisakė. Pareiškėjas savo 2022 m. liepos 26 d. skunde teigė, kad aptariamoje situacijoje nėjo iš kameros dėl kojos skausmo, tačiau ši gynybinė pozicija vertintina kritiškai, kadangi Tarnyba neturi duomenų, kad 2022 m. liepos 19 d. (ar kurią kitą artimą dieną) pareiškėjas būtų dėl minimo sveikatos sutrikimo kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus ir gavęs atleidimą nuo dalyvavimo pataisos įstaigos režimą užtikrinančiose priemonėse.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Tarnyba, išanalizavusi visus su pareiškėjo skundu susijusius dokumentus, konstatavo, kad Nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų – pagrįsta ir teisėta.
4.3. Atkreipia dėmesį, kad Bausmių vykdymo kodekso 113 straipsnyje įtvirtinta nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją vykdyti režimo užtikrinimo priemones, tarp jų – vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybinis pranešimas yra teisėtas ir leistinas įrodymas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio kontekste. Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiu teisiniu reguliavimu bei jo nepažeidė ir ta aplinkybė, jog skundžiamas Sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo naikinti.
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėjas taipogi nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, todėl jis privalo visas aplinkybes dėl patirtos žalos tinkamai įrodyti. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjo nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti viešajai atsakomybei – įstaigų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra jokių rašytinių įrodymų, kuo pareiškėjas grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. 2022 m. liepos 19 d. Vilniaus PN buvo gautas Vilniaus PN 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2022 m. liepos 19 d. apie 8.00 val. Vilniaus PN 2-ajame gyvenamajame nuteistųjų korpuse pareiškėjas rytinio pamainų priėmimo, perdavimo metu be pagrįsto žodinio ar rašytinio prašymo atsisakė išeiti iš savo gyvenamosios kameros Nr. 9. Pareiškėjas pareigūnų buvo įspėtas, kad bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl reikalavimų nevykdymo, tačiau pareiškėjas toliau nevykdė pareigūno reikalavimo išeiti iš kameros.
5.2. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė LR BVK 12 straipsnio 1 dalį (nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių), 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos), Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 18.12 p. (nuteistieji privalo netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų) reikalavimus, todėl vadovaujantis LR BVK 142 ir 143 straipsniais, skundžiamu Nutarimu pareiškėjui buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų.
5.3. Tarnyboje buvo gautas ir išnagrinėtas pareiškėjo 2022 m. liepos 26 d. skundas dėl Nutarimu skirtos nuobaudos pagrįstumo.
5.4. Tarnyba, surinkusi ir išsamiai išnagrinėjusi su pareiškėjo skundu susijusią dokumentinę medžiagą, nustatė, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 8.05 val. Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams pamainų pasikeitimo metu atliekant kamerų patikrinimą, pareiškėjas be pagrindo atsisakė išeiti iš kameros Nr. 9, nevykdė tiesioginio pareigūno nurodymo išeiti iš patalpos, tokiu būdu trukdydamas tarnybos perdavimo ir priėmimo procedūrą. Taigi savo poelgiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas bendrąsias nuteistųjų pareigas vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių ir vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas specialiąsias pareigas laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taip pat Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 18.12 papunktyje nustatytą reikalavimą netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų. Taigi priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, pripažindama, jog Nutarimas teisėtas ir pagrįstas.
5.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kuriuo paskirta nuobauda, ir Sprendimu, kuriuo jo skundas netenkintas, kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti kaip neteisėtus.
6. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.
7. BVK 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmes atliekantys piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.
Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.
BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.).
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nesilaikymą nuteistiesiems gali būti skiriamos įstatymu numatytos nuobaudos (BVK 142, 143 straipsniai).
Nuobaudos skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką nustato BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). LVAT administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013, be kita ko, pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
8. Pareiškėjo teigimu, tiek Nutarime, tiek Sprendime ir atsakovas, ir Tarnyba visiškai nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjo versija, jog jis nevykdė pareigūnų reikalavimų išeiti iš kameros dėl kojos skausmo, vertintina kritiškai. Pareiškėjas tvirtina, kad turi sveikatos problemų dėl kojos (sunkiai vaikšto, vaikščioti gali tik pasiremdamas lazda ir šlubuodamas) ir tai žinoma atsakovui. Mano, kad jokio pažeidimo nepadarė, todėl nuobauda paskirta nepagrįstai.
9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau ir – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. V-43 patvirtinto tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo „Dėl tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 1 punkte nustatyta, jog tarnybiniai vaizdo registratoriai (mobilūs prietaisai, galintys įrašyti vaizdą ir garsą) Kalėjimų departamentui pavaldžiose laisvės atėmimo vietų įstaigose ir Lietuvos probacijos tarnyboje naudojami siekiant užtikrinti įstaigos darbuotojų saugumą, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų apsaugą ir priežiūrą, jų pareigų ir draudimų vykdymo kontrolę bei nustatytų suėmimo vykdymo ir bausmės atlikimo užtikrinimo priemonių, režimo reikalavimų laikymąsi, taip pat užtikrinant turto apsaugą įstaigose. Vaizdo registratoriai taip pat naudojami siekiant užfiksuoti kratų ir apžiūrų atlikimą, įstatymų, kitų teisės aktų ir dienotvarkės pažeidimus.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad vaizdo registratoriai privalomai naudojami: budinčiųjų pamainų pataisos pareigūnams budint mobiliuose priežiūros postuose (5.1 papunktis); vykdant suimtųjų (nuteistųjų) nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, dienotvarkės užtikrinimą (5.2. papunktis); bendrųjų, planinių ir neplaninių kratų metu (5.3. papunktis); bendrų mokymų su Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų tarnybų pareigūnais metu (5.4. papunktis); bendraujant su suimtaisiais (nuteistaisiais), išskyrus individualių pokalbių metu, kai yra sprendžiamos suimtojo (nuteistojo) asmeninės problemos, suteikiama medicininė, psichologinė pagalba, ar siekiant užtikrinti pokalbio konfidencialumą (5. 5. papunktis); vykdant įeinančių (išeinančių) į įstaigą pataisos pareigūnų ir kitų asmenų daiktų patikrinimus (5.6. papunktis); vykdant apsaugos ir priežiūros postų ar kitų darbo vietų patikrinimus (5.7. papunktis); bendrųjų veiksmų su Kalėjimų departamento prevencine grupe metu (5. 8. papunktis); užtikrinant Lietuvos Respublikos teisės aktų vykdymo kontrolę (5.9. papunktis); suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų-skaičiuočių, maitinimo, konvojavimo, įstaigos teritorijos apėjimo metu bei pastebėjus daromą pažeidimą (5.10 papunktis).
Aprašo 15 punkte nustatyta, kad vaizdo registratoriai perduodami atsakingiems už vaizdo registratorių išdavimą ir duomenų išsaugojimą pareigūnams, kurie vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją perkelia į specialiai tam sukurtą viešai neprieinamą saugojimo vietą, ir įsitikinę, kad duomenys sėkmingai perkelti, ištrina juos iš registratoriaus vidinės atminties.
Aprašo 16 punkte nustatyta, jog atsakingas pareigūnas, gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina.
Aprašo 18 punkte nustatyta, jog jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pataisos pareigūno, nagrinėjančio skundą, prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pataisos pareigūnui.
Aprašo 22 punkte nustatyta, jog užfiksuoti duomenys ar jų fragmentai, dėl kurių turi būti surašytas tarnybinis pranešimas, įrašomi tarnybinėse informacijos laikmenose ar kompiuteriuose ir kaip įrodymai saugomi atskirai nuo kitų vaizdo duomenų iki pradėtų procesinių veiksmų pabaigos.
10. Kaip matyti iš ginčijamo Nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo turinio, pareiškėjo kaltė konstatuota dėl to, kad pareigūnui davus nurodymą nuteistajam išeiti iš kameros, pastarasis kategoriškai atsisakė vykdyti pareigūno nurodymus. Iš prie bylos pateikto tarnybinio pranešimo ir jame išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad 2022 m. liepos 19 d. apie 8.05 val. Vilniaus PN 2-ajame gyvenamajame nuteistųjų korpuse pareiškėjas rytinio pamainų priėmimo, perdavimo metu be pagrįsto žodinio ar rašytinio prašymo atsisakė išeiti iš savo gyvenamosios kameros Nr. 9. Pareiškėjas pareigūno buvo įspėtas, kad bus surašytas tarnybinis pranešimas dėl reikalavimų nevykdymo, tačiau pareiškėjas toliau nevykdė pareigūno reikalavimo išeiti iš kameros. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nepateikė jokių pasiaiškinimų. Pareigūnas taip pat tarnybiniame pranešime nurodęs, kad šis įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi Nr. T-13.
11. Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikto vaizdo registratoriumi Nr. 13 užfiksuoto vaizdo įrašo, pagal kurį būtų galima vertinti Nutarime nurodomo pažeidimo įvykį. Tarnyba 2024 m. balandžio 30 d. raštu informavo teismą, kad neturinti galimybės pridėti 2022 m. liepos 19 d. vaizdo įrašo, nes praėjus vaizdo įrašo saugojimo terminui, jis buvo automatiškai ištrintas, įvertinus tai, jog pareiškėjo skundas buvo gautas 2022 m. rugsėjo 1 d. Taigi šiuo atveju nors įvykis buvo filmuojamas vaizdo registratoriumi, tačiau vaizdo įrašai sunaikinti (b. l. 95). Remiantis Aprašo 5 punkto nuostatomis, pareigūnas, atlikdamas apėjimą ir fiksuodamas pažeidimą, privalo naudoti vaizdo registratorių, remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, pareigūnas privalo įsitikinti ar vaizdo registratorius tinkamai veikia ar yra daromas vaizdo įrašas. Remiantis Aprašo 22 punkto nuostatomis, užfiksuoti duomenys ar jų fragmentai, dėl kurių turi būti surašytas tarnybinis pranešimas, įrašomi tarnybinėse informacijos laikmenose ar kompiuteriuose ir kaip įrodymai saugomi atskirai nuo kitų vaizdo duomenų iki pradėtų procesinių veiksmų pabaigos. Taigi šiuo atveju vaizdo registratoriaus atliktas vaizdo įrašas turėjo būti saugomas kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis pareiškėjo pažeidimo padarymo faktą, tačiau vaizdo įrašas išsaugotas nebuvo.
Dėl Tarnybos nurodytų teiginių apie vaizdo registratoriumi užfiksuotos informacijos išsaugojimą ir tarnybinio pranešimo pakankamumą pažeidimo konstatavimui, teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Aprašo 16 punktą, pareigūnas gautą vaizdo registratoriuose įrašytą vaizdo medžiagą saugo 10 darbo dienų, negavęs informacijos dėl konkretaus vaizdo įrašo tolimesnio išsaugojimo – ją sunaikina. O Aprašo 18 punktas numato, jeigu vaizdo įrašas turi reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, nagrinėjančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Kaip nustatyta byloje, tarnybinis pranešimas buvo surašytas 2022 m. liepos 19 d., o 2022 m. liepos 21 d. surašytas Nutarimas skirti pareiškėjui nuobaudą, tuo tarpu pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus pataisos namus (b. l. 26–28). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą, vaizdo įrašas turėjo būti saugomas ir pareiškėjui 2022 m. liepos 27 d. pasikreipus į Vilniaus kalėjimą, nesutinkant su paskirta nuobauda, teismo vertinimu, tokia medžiaga turėjo būti saugoma kaip įrodymas ir ilgesniam terminui. Teismo vertinimu, Tarnybos 2024 m. balandžio 30 d. rašte nurodyti teiginiai, jog vaizdo registratoriumi užfiksuota informacija ištrinta, jau praėjus vaizdo saugojimo terminui, laikytini nepagrįstais.
Pažymėtina, jog tokiu atveju, kai vaizdo registratoriaus vaizdo įrašas yra vienintelis objektyvus įrodymas, kuris pagrindžia pareiškėjo padarytą pažeidimą, tokio registratoriaus naudojimas ir vaizdo įrašo išsaugojimas, privalėjo būti užtikrintas, nes šiuo atveju, vien iš tarnybiniame pranešime pareigūno nurodytų teiginių nepakanka vertinti, kad pažeidimas buvo padarytas, o tarnybinis pranešimas, kuriame, kaip minėta, nurodyti tik teiginiai, kad pažeidimas buvo padarytas ir kad pažeidimas užfiksuotas vaizdo registratoriumi, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokių teiginių pagrįstumą, į bylą nebuvo pateikta.
Šiuo atveju atsakovas nevykdė pareigos saugoti su inkriminuojamu pažeidimu susijusio vaizdo įrašo, todėl jai tenka su tuo susijusių neigiamų pasekmių našta. Šiuo atveju taikytinas principas, kad „visos aplinkybės yra preziumuojamos prieš pažeidėją“ (lot. contra spoliatorem koncepcija), kas reiškia, jog atsakovei pažeidus vaizdo įrašo saugojimo pareigą, pareiškėjo teiginiai preziumuojami kaip teisingi. Pareiškėjas nuosekliai, t. y. tiek 2022 m. liepos 26 d. skunde Kalėjimų departamentui teigė, tiek skunde teismui laikėsi pozicijos, kad ginčo patikros metu atsisakė išeiti iš kameros dėl kojos skausmo, prašė pareigūnų iškviesti medicinos personalą, taip pat nurodė, kad rašys pasiaiškinimą, kai bus supažindintas su tarnybiniu pranešimu. Šie teiginiai lieka nepaneigti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, jie dera su byloje esančiais įrodymais apie pareiškėjo sveikatos būklę (2022 m. balandžio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Dėl G. R. darbingumo lygio, kuriame nurodyti pareiškėjo sveikatos sutrikimai, tame tarpe kojų venų varikozė, pirminė sąnarių artrozė, stuburo osteochorozė, strėnų gėla (lumbago) su sėdimojo nervo neuralgija). Taigi pareiškėjo pateikti paaiškinimai, kad jis negalėjo įvykdyti pareigūnų nurodymų dėl kojos skausmo, lieka nepaneigti.
12. Įvertinus Nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, pareigūnų parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad nėra neginčijamai nustatytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktas (byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog pareiškėjas neabejotinai padarė jam inkriminuojamą drausmės pažeidimą). Šios abejonės nebuvo pašalintos ir priimant ginčijamą Sprendimą, išnagrinėjus pareiškėjo skundą Tarnyboje. Teismo vertinimu, nesant objektyvių įrodymų, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas pažeidė BVK nuostatas. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus ir nuobauda pareiškėjui skirta, neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties. Pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, neginčijamų bei pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė Nutarime nurodytą nusižengimą, nėra.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nutarimams, kuriais skiriamos įstatyme nustatytos nuobaudos, be kita ko, taikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos, įtvirtinančios, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1483/2013).
Kalėjimas (atsakovas) yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
12. Įvertinus visus išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Nutarimas ir Sprendimas priimti pažeidžiant VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nuostatas, įtvirtinančias, kad individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Atitinkamai, pagal teismo sprendime išdėstytus argumentus, nurodytą teisinį reglamentavimą, skundžiami sprendimai negali būti pripažįstami pagrįstais ir atitinkančiais VAĮ nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog jie laikytini nepagrįstais ir todėl naikintini (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
13. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti patirtą neturtinę žalą pasisakytina, jog neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl jo perkėlimo į kamerų tipo patalpas dešimčiai parų, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir pareigūnų buvo pažemintas, todėl patirtą neturtinę žalą įvertina 500,00 Eur. Teismas, įvertinęs šiuos pareiškėjo teiginius, sprendžia, kad pareiškėjas itin abstrakčiai apibūdina kilusią žalą, iš esmės apsiribodamas įstatymo formuluotėmis, t. y. nepateikia jokių konkrečių su jo situacija susijusių aplinkybių. Taip pat vertintina, kad perkėlimas į kamerų tipo patalpas truko pakankamai neilgą laikotarpį, nors ir buvo pakankamai nemalonus, nes bylos duomenimis paskirta nuobauda atlikta, tačiau nebuvo itin reikšmingi, intensyvūs ir galintys sukelti itin neigiamas pasekmes. Byloje nenustatyta, kad atsirado žalingų padarinių pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Teismas, įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, sprendžia, jog pripažinimas, kad ginčo situacijoje buvo pažeistos pareiškėjo teisės, yra pakankama satisfakcija pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 28-170, kuriuo pareiškėjui G. R. skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 2S-2257, kuriuo atmestas pareiškėjo G. R. 2022 m. liepos 26 d. skundas.
Atmesti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.