Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

2019-01-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-290-434/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-28
Bylos Nr.
1-290-434/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-290-434/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00437-2019-09Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 28 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokuroro Raimundo Binkio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis P. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. sausio 2 d., apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame name, konflikto su nepilnamečiu sūnumi L. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., metu, tyčia suduodamas kumščiu L. J. ne mažiau trijų kartų į kairę akį, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - nepilnamečiui sūnui L. J. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Kaltinamasis P. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-01-02 jis buvo namuose neblaivus. Lyg ir sakė sūnui L. eiti pašerti gyvulius, tačiau sūnus nėjo. Dėl to, jis supyko ir trenkė sūnui kelis kartus kažkur į akies sritį. Kiek smūgių sudavė, dėl girtumo nežino. Gailisi, kad smurtavo prieš savo sūnų. Jo trenkimas sūnui buvo sūnaus auklėjimas, kad šis eitų dirbti. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 73-75, 85-87).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosiojo L. J. parodymai, nepilnamečio nukentėjusiojo L. J. atstovės pagal įsatymą S. J. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, įvykio vietos apžiūros ir asmens apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nukentėjusysis L. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad sausio mėnesį, dienos gerai neprisimena, galėjo būti 2 ar 3 diena, kai buvo vakaras, jis sedėjo prie kompiuterio. Mama sedėjo kitame kambaryje. Tėvas vaikščiojo ir kokias 5 min. žiūrėjo į kompiuterį. Tada ištraukė kompiuterio laidus ir trenkė jam kokius 3-6 kartus kumščiu į kairią akį. Nuo smūgių jam skaudėjo, akis buvo mėlyna ir truputį bėgo kraujas. Jam truputį buvo prakirsta akis. Mama išgirdusi, kad tėvas rėkavo ir jam trenkė, įėjo ir atsistojo per vidurį, tarp jo ir tėvo. Nuo tėvo jis pabėgo per langą. Jo sesuo iškvietė policiją, kuri išvežė tėtį. Tėtis buvo išgėręs, persigėręs. Jis į medikus nesikreipė. Tai buvo pirmas kartas, po įvykio su tėvu nekalbėjo. Iš tėvo atsiprašymo nebuvo (b. l. 29-30).

Liudytoja, nepilnamečio nukentėjusiojo L. J. atstovė pagal įstatymą S. J. parodė, kad 2019-01-02, apie 18 val. 15 min., ji kartu su vyru P. J., sūnumi L. J. ir dukra S. J. buvo namuose. Ji žiūrėjo televizorių, o dukra S. buvo antrame namo aukšte. Sūnus L. buvo savo kambaryje. Po kurio laiko neblaivus sutuoktinis P. įėjo į sūnaus L. kambarį ir stovėjo. Tada sūnus pasakė, kad jam netrukdytų, nes sedėjo prie kompiuterio. Po kurio laiko matė, kad vyras P. ištraukė iš rozetės laidą, dešinės rankos kumščiu užsimojo smūgiuoti į sūnaus L. galvą. Tuomet, ji ėjo į kambarį ginti sūnaus. Po smūgiavimų į galvą L. kairėje pusėje, prie akies, buvo žaizda (mėlynė, kraujosruva). Sūnus L. sakė, kad, kai jį mušė tėvas, jam skaudėjo. Po įvykio ji paskambino ir iškvietė policiją (b. l. 46-48).

Iš 2019-01-02 policijos pareigūno L. D. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) neblaivus vyras primušė sūnų. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini), nemažiau 5 kartus kumščiu sudavė savo sūnui L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenačiam kartu. Užfiksuotos smurto žymės nukentėjusiojo veido srityje, kairėje akies pusėje: nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė), žaizda, įdrėskimas (b.l. 36-38).

Iš 2019-01-02 asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas L. J. veidas. Protokole konstatuojama, kad matyti kairėje veido pusėje, prie akies patinimas, kraujosruva. Apžiūrėtos smurto žymės užfiksuotos fotolentelėse (b.l. 39-43).

2019-01-02, 20.06 val., policijos naudojamu alkotesteriu įtariamajam P. J. nustatytas 2,03 promilių alkoholinis girtumas (b. l. 56).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 140 str. 2 d. padarymo. Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku tėvas jo atžvilgiu smurtavo, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei pačio kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Tačiau taip pat atsižvelgtina ir į nusikaltimo padarymo aplinkybes - tai, kad nusikaltimas sveikatai padarytas savo nepilnamečiam sūnui, t.y. asmeniui, su kuriuo kaltinamasis susijęs artimais ryšiais. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į bausmės paskirtį ir į tai, kad P. J. neteistas, administracine tvarka penkių metų laikotarpyje nebaustas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, duomenų, kad po šio nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje taip pat nėra, už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1 p.). Todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti P. J. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir esant tam pagrindui, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 str. 9 d.).

Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Jis įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu P. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį dvi laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą P. J. privalo įvykdyti per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 str.

Paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo L. J., nesiartinti arčiau nei 50 m. atstumu prie jo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju L. J., nesilankyti nukentėjusiojo namuose (duomenys neskelbtini), ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs P. J. kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui apskųsti jo nei apeliacine, nei kasacine tvarka negalima.

Teisėja Nida Solovjovienė