- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- eI3-2930-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00031-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Urbonienė (pirm.), Daina Kukalienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- I. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Kauno seserų benediktinių vienuolynas
- Kategorijos
- 18.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno seserų benediktinių vienuolynui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. skundu prašo panaikinti: Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021-12-07 sprendimą Nr. 60-2-1535 „Dėl informacijos įpareigoti atsakovę išduoti pareiškėjai I. V., kaip gyvenusiai savininkui grąžintame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), valstybės garantinį dokumentą, kuriuo savivaldybės administracijos direktorius įsipareigotų neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Taip pat pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis (2002-07-04 redakcija) ta apimtimi, kuria yra įtvirtinta valstybės pareiga išduoti valstybės garantinį dokumentą nuomininkams, gyvenusiems patalpose, į kurias nuosavybės teisės religinėms bendruomenėms atkurtos tik iki 1995-03-30, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 straipsniui.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – ir Butas), nuosavybės teise priklauso Kauno seserų benediktinių vienuolynui (toliau – ir Vienuolynas) (įgijimo pagrindas – (duomenys neskelbtini)). Iki 2018-08-10 Butas priklausė Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė). I. V. iki 2018-03-30 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos tėvai J. B. ir R. B. siekė privatizuoti Butą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog buvo sprendžiamas klausimas dėl Buto grąžinimo natūra Vienuolynui, jis nebuvo privatizuotas. Dar 1998-03-12 Kauno miesto taryba priėmė sprendimą Nr. 16 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir patalpų grąžinimo Kauno seserų benediktinių kongregacijai“, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini)ir Vienuolynui natūra grąžintas šio namo 3 butas, kitų butų grąžinimo klausimas išspręstas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės taryba 2014-11-06 sprendimu Nr. T-633 pripažino Butą netinkamu (negalimu) naudotis, o 2015-04-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-423 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo J. B. ir buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo I. V.“ nusprendė išnuomoti 1 kambario 32,75 kv. m bendrojo ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), J. B. (pareiškėjos broliui) bei 2 kambarių 51,10 kv. m bendrojo ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), pareiškėjai. Pareiškėja ir Kauno miesto savivaldybė 2018-03-29 sudarė būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto savivaldybės mero 2018-08-10 potvarkiu Nr. M-141 „Dėl butų Benediktinių g. 6-12 ir Benediktinių g. 6-13, Kaune, grąžinimo Kauno seserų benediktinių vienuolynui“ Vienuolynui natūra grąžintas Butas.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021-11-05 pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui, prašydama jai, kaip gyvenusiai savininkui grąžintame Bute, išduoti valstybės garantinį dokumentą, kuriuo savivaldybės administracijos direktorius įsipareigotų neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybėn gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
Ginčijamu sprendimu atsakovė prašymo netenkino, kadangi pagal Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Atkūrimo tvarkos įstatymas) 11 straipsnį, nuomininkai turi teisę į valstybės garantinį dokumentą, kai religinėms bendruomenėms ar bendrijoms gyvenamieji namai grąžinti natūra iki 1995-03-30.
Pareiškėjos nuomone, Butas grąžintas natūra pažeidžiant nuomininkų interesus, t. y. nepriėmus sprendimo dėl kompensacijos išmokėjimo, neišdavus valstybės garantinio dokumento, nors atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nuomininkų iškeldinimo tikslas buvo būtent grąžinti natūra Butą Vienuolynui. Šiuo atveju atsakovės delsimas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, kadangi dėl pernelyg užvilkinto nuosavybės teisių atkūrimo proceso pareiškėjos šeima neteko nei galimybės privatizuoti būstą, nei gauti valstybės garantinį dokumentą.
Pažymėjo, jog nesutinka, su ginčijamo sprendimo motyvu, kad nuomininkas teisę gauti valstybės garantinį dokumentą įgyja tik tuo atveju, jeigu religinėms bendruomenėms ar bendrijoms gyvenamieji namai grąžinti natūra iki 1995-03-30 pagal Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnį. Šiuo atveju valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas (toliau – ir Kompensacijų įstatymas).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį savivaldybės administracijos direktorius savininkams ir nuomininkams, gyvenantiems savininkui (piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai) grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute, privalo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Piliečiui, religinei bendruomenei ar bendrijai natūra grąžinto gyvenamojo namo, jo dalies ar buto nuomininkai turi teisę tik į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų garantijų. Savo valią dėl valstybės garantijos pasirinkimo nuomininkai pareiškia raštu per mėnesį nuo savivaldybės administracijos direktoriaus pranešimo gavimo dienos. Jeigu nuomininkai per šį laiką nepareiškia savo valios dėl valstybės garantijos pasirinkimo, išduodama šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta garantija (Kompensacijų įstatymo 9 str. 3 d.). Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodoma, jog valstybės garantija įsipareigojama, kad nuomininkams per šiame dokumente nurodytą laiką bus Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomotos kitos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. Valstybės garantijos galiojimo laikas pasibaigia, kai ji įvykdoma.
Taigi, valstybė, atkurdama nuosavybės teises ir tokiu būdu apgindama savininko teises, prisiima pareigą užtikrinti, jog grąžintinų namų nuomininkų teisės į gyvenamąjį būstą taip pat nebus pažeistos. Minėtos teisės normos įpareigoja savivaldybę išduoti garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad nuomininkams, gyvenantiems sugrąžintame name, jo dalyje, bute, bus neatlyginamai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos. Ginčo atveju pareiškėjai privalėjo būti išduota valstybės garantija, kadangi 1998-03-12 atkūrus nuosavybės teises ir grąžinus natūra 3 butą, toks pats sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl Buto (toks sprendimas galiausiai ir buvo priimtas 2018-08-10), tačiau dėl nuomininkams nežinomų priežasčių, ši procedūra užsitęsė, dėl ko buvo pažeistos nuomininkų teisės, jie ne tik neturėjo teisės privatizuoti Butą, tačiau negavo ir valstybės garantinio dokumento.
Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad nuomininkai, išsikėlė iš grąžintinų patalpų ir sudarė atlygintines nuomos sutartis dėl kito būsto, nereiškia, jog valstybės garantija savininkui grąžinto natūra namo nuomininkui buvo įvykdyta ar, kad nuomininkas jos atsisakė, todėl laikytina, kad valstybės garantija privalėjo būti išduota. Pagal Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 14 dalį, valstybės garantijos nuomininkams vykdomos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip šio straipsnio 11 dalyje nustatytais terminais. Šiuo atveju turi būti atliktas nuomojamų gyvenamųjų patalpų rinkos vertės patikslinimas pagal valstybės garantijos išdavimo metu užfiksuotą nuomojamų (nuomotų) gyvenamųjų patalpų būklę, nustatant vertės pokyčius rinkoje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Taip pat pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis (2002-07-04 redakcija) ta apimtimi, kuria yra įtvirtinta valstybės pareiga išduoti valstybės garantinį dokumentą nuomininkams, gyvenusiems patalpose, į kurias nuosavybės teisės religinėms bendruomenėms atkurtos tik iki 1995-03-30, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 straipsniui.
Nurodė, kad Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, jog iki 1995-03-30 religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti religinei bendruomenei ar bendrijai natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, o kai šios institucijos nėra, - savivaldybės meras privalo jiems išduoti valstybės garantinį dokumentą. Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Kompensacijų įstatymas. Ši įstatymo redakcija įsigaliojo tik nuo 2002-07-04, t. y. 11 straipsnis neturėjo 2 dalies, dėl ko nuomininkai, gyvenę patalpose, į kurias buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės laikotarpiu nuo 1995-03-29 (įstatymo įsigaliojimo dienos) iki 2002-07-04, turėjo visas galimybes teikti prašymus dėl garantinio dokumento išdavimo ir jį įgyti. Taigi, 2002-07-04, pakeitus Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, nuomininkai, likę gyventi gyvenamuosiuose namuose, jų dalyse, butuose, į kurias jau buvo atkurtos nuosavybės teisės, tačiau patalpos dar nebuvo grąžintos natūra, neteko teisės įgyti valstybės garantinio dokumento. Šių nuomininkų teisinė padėtis buvo pabloginta, palyginti su tais nuomininkais, kurie pagal anksčiau buvusį teisinį reguliavimą turėjo teisę įgyti valstybės garantinį dokumentą. Taip buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje.
Atsakovė atsiliepime nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini), nuo 2018-08-30 nuosavybės teise priklauso Kauno seserų benediktinių vienuolynui (įgijimo pagrindas 2018-08-10 Kauno miesto savivaldybės mero potvarkis Nr. M-141). J. B. 1999-05-26 sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį, pagal kurią buvo išnuomota 63,35 kv. m bendrojo ploto gyvenamoji patalpa (3 kambariai, gyvenamasis plotas 54,77 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto taryba 1998-03-12 sprendimu Nr. 16 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir patalpų grąžinimo Kauno seserų benediktinių kongregacijai“ nusprendė atkurti nuosavybės teises Kauno seserų benediktinių kongregacijai į gyvenamąjį namą Benediktinių g. 6 (1 A2/p) ir natūra grąžinti šio namo 45,64 kv. m bendro naudingojo ploto 3 butą. Butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-633 „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų butų pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti“ buvo pripažinti netinkamais (negalimais) naudoti.
Pareiškėja I. V. sutiko išsinuomoti savivaldybės būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2015-04-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-423 „Dėl buto Partizanų g. 110-10, Kaune, išnuomojimo J. B. ir buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo I. V.“ išnuomojo J. B. su tėvu J. B. butą (duomenys neskelbtini), o I. V. su dukromis G. V. ir O. K. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nesudarė ir kreipėsi į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu ieškovų I. V., J. B., gim. 1959 m., ir J. B., gim. 1988 m., ieškinį atmetė, o Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį tenkino. Teismas nutraukė 1999-05-26 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį ir iškeldino pareiškėją su vaikais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perkeldinant į 2 kambarių 51,10 kv. m bendrojo ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Su I. V. 2018-03-29 sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0298 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. J. B. 2018-06-29 Butus pridavė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės meras 2018-08-10 potvarkiu Nr. M-141 grąžino natūra Vienuolynui butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 2018-08-10 pasirašytas Butų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 60-7-744.
Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išduoti valstybės garantinį dokumentą, kadangi pagal Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnį nuomininkas turi teisę į valstybės garantinį dokumentą, kai religinėms bendruomenės ar bendrijoms gyvenamieji namai grąžinti natūra iki 1995-03-30, o į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės Kauno seserų benediktinių kongregacijai 1998-03-21.
Nagrinėjamu atveju valstybės garantija nuomininkams galėjo būti išduota, jeigu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų natūra grąžintas iki 1995-03-30, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas, todėl ir nuomininkams nebuvo išduotas valstybės garantinis dokumentas ir jiems negali būti taikomos Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl valstybės garantijų.
Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, kuria yra įtvirtinta valstybės pareiga išduoti valstybės garantinį dokumentą nuomininkams, gyvenusiems patalpose, į kurias nuosavybės teisės religinėms bendruomenėms atkurti tik iki 1995-03-30, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 straipsniui, kadangi nėra pagrindo pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Prašė skundą atmesti.
Skundas netenkintinas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2021-12-07 sprendimo Nr. 60-2-1535, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai, kaip gyvenusiai savininkui grąžintame bute, valstybės garantinį dokumentą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018-08-30 nuosavybės teise priklauso Kauno seserų benediktinių vienuolynui (įgijimo pagrindas 2018-08-10 Kauno miesto savivaldybės mero potvarkis Nr. M-141).
Nuomos sutartis 1987-03-20, vadovaujantis Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1984-06-29 sprendimu Nr. 227, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 33,01 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės (buvęs (duomenys neskelbtini)), perrašyta V. B. (mirusi) vardu. Vykdomojo komiteto 1988-10-28 sprendimu Nr. 239 V. B. adresu (duomenys neskelbtini), iš dviejų kambarių 29,29 kv. m gyvenamojo ploto priskirtas 1 kambarys 24,85 kv. m gyvenamojo ploto. 1991-03-20 gyvenamosios patalpos nuomos sutartis 3 kambarių, 54,77 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės, perrašyta J. B. vardu. J. B. 1999-05-26 sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį, pagal kurią jam buvo išnuomota 63,35 kv. m bendrojo ploto gyvenamoji patalpa (3 kambariai, gyvenamasis plotas 54,77 kv. m), adresu (duomenys neskelbtini).
Kauno miesto taryba 1998-03-12 sprendimu Nr. 16 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir patalpų grąžinimo Kauno seserų benediktinių kongregacijai“ nusprendė atkurti nuosavybės teises Kauno seserų benediktinių kongregacijai į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir natūra grąžinti šio namo 45.64 kv. m bendro naudingojo ploto 3 butą.
Butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-633 „Dėl Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise valdomų butų pripažinimo netinkamais (negalimais) naudoti“ buvo pripažinti netinkamais (negalimais) naudoti.
Pareiškėja I. V., atsakovei pasiūlius, sutiko išsinuomoti savivaldybės (duomenys neskelbtini), ir 2015-04-10 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-423 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo J. B. ir buto (duomenys neskelbtini), išnuomojimo I. V.“ išnuomojo J. B. su tėvu J. B. butą (duomenys neskelbtini), o I. V. su dukromis G. V. ir O. K. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini). Tačiau išnuomoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pareiškėja nesudarė ir kreipėsi į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-317-429/2016) ieškovų I. V., J. B., gim. 1959 m., ir J. B., gim. 1988 m., ieškinį atmetė, o atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį tenkino. Teismas nutraukė 1999-05-26 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį ir iškeldino pareiškėją su vaikais iš butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), perkeldinant į 2 kambarių 51,10 kv. m bendrojo ploto butą su rūsiu (duomenys neskelbtini). Su I. V. 2018-03-29 sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0298 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. J. B. 2018-06-29 butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pridavė Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto savivaldybės meras 2018-08-10 potvarkiu Nr. M-141 „Dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grąžinimo Kauno seserų benediktinių vienuolynui“ nusprendė grąžinti natūra Vienuolynui butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir 2018-08-10 buvo pasirašytas Butų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. 60-7-744.
Pareiškėjos atstovė 2021-11-05 pateikė atsakovei prašymą, kuriuo prašė išduoti valstybės garantinį dokumentą, kaip nuomininkei gyvenusiai savininkui grąžintiname bute, kuriuo savivaldybės administracijos direktorius įsipareigotų neatlygintinai perduoti nuosavybėn kitas mažesnės vertės gyvenamąsias patalpas (butą, esantį (duomenys neskelbtini)), o valstybės garantiniame dokumente nurodytą nuomotų ir perduotų nuosavybės gyvenamųjų patalpų vertės skirtumą kompensuoti Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais, taip pat nurodytu prašymu prašė išduoti valstybės garantinį dokumentą ir kaip J. B. įpėdinei į butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovė ginčijamu 2021-12-07 raštu Nr. 60-2-1535 atsisakė tenkinti prašymą, kadangi pagal Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnį, nuomininkas turi teisę į valstybės garantinį dokumentą, kai religinėms bendruomenės ar bendrijoms gyvenamieji namai grąžinti natūra iki 1995-03-30, o į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės Kauno seserų benediktinių kongregacijai 1998-03-21 Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 16 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir patalpų gražinimo Kauno seserų benediktinų kongregacijai“.
Nagrinėjamu atveju kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Ginčas šioje byloje kilo dėl atsisakymo išduoti valstybės garantinį dokumentą pareiškėjai, kaip gyvenusiai savininkui grąžintame bute.
Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis (2002-07-04 įstatymo redakcija) numato, kad iki 1995-03-30 religinėms bendruomenėms ar bendrijoms natūra grąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų nuomininkų prašymu institucija, priėmusi sprendimą grąžinti religinei bendruomenei ar bendrijai natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, o kai šios institucijos nėra, - savivaldybės meras privalo jiems išduoti valstybės garantinį dokumentą. Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymas.
Šiuo atveju, kaip jau ir minėta, trečiajam asmeniui į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės 1998-03-12 ir natūra grąžintas šio namo 3 butas. Taigi, valstybės garantija nuomininkams galėjo būti išduota, jeigu gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų buvęs natūra grąžintas iki 1995-03-30, tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas.
Pažymėtina ir tai, jog Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą religinėms bendrijoms grąžintų patalpų nuomininkai, sudarę nuomos sutartis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę ir toliau nuomoti šias patalpas iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, bet ne ilgiau kaip penkerius metus. Kauno miesto savivaldybės mero 2018-08-10 potvarkiu Nr. M-141 grąžinus natūra Vienuolynui Butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 2018-08-10 pasirašius Butų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 60-7-744, nei pareiškėja, nei J. B. tuo metu jau nebuvo šių butų nuomininkai (su I. V. 2018-03-29 sudaryta savivaldybės būsto nuomos sutartis Nr. SRK-0298 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, o J. B. 2018-06-29 Butus pridavė Kauno miesto savivaldybei).
Pagal Atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį (2002-07-04 redakcija) nuomininkas turi teisę į valstybės garantinį dokumentą, kai religinėms bendruomenės ar bendrijoms gyvenamieji namai grąžinti natūra tik iki 1995-03-30. Šiuo atveju, kaip jau minėta, į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atkurtos nuosavybės teisės Kauno seserų benediktinių kongregacijai 1998-03-21, todėl pareiškėjai negali būti taikomos minėtos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantinio dokumento.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė siekė išspręsti susidariusią situacija, kadangi trečiasis asmuo pageidavo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), susigrąžinti natūra, tačiau Atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnis nustatė, kad tik išimtiniais atvejais nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio įstatymo 4 straipsnyje, gali būti atkuriama grąžinant jį natūra Vyriausybės ir religinės bendrijos susitarimu, kuriam pritaria Lietuvos Respublikos Seimas, tačiau toks pritarimas nebuvo gautas.
Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis (2002-07-04 redakcija) ta apimtimi, kuria yra įtvirtinta valstybės pareiga išduoti valstybės garantinį dokumentą nuomininkams, gyvenusiems patalpose, į kurias nuosavybės teisės religinėms bendruomenėms atkurti tik iki 1995-03-30, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 29 straipsniui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Šioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai teismui nekelia abejonių, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašė atlyginti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas šioje byloje atmestinas, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41 straipsniais, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.