Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-532-319/2013;

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Teisminio proceso Nr. 1-26-1-00043-2012-2;

2013 m. liepos 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskiui, nukentėjusiajam R. D., išteisintajam B. A. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrejaus Klimaševskio ir nukentėjusiojo R. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo B. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. D. bei Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad B. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., o būtent jis, 2012 m. sausio 7 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, konflikto su nukentėjusiuoju R. D. metu, sudavė R. D. į veido sritį kumščiais ne mažiau nei 2 smūgius, padarydamas nukentėjusiajam R. D. veido sumušimą, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimą nosyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžį, tuo sukėlė nukentėjusiajam R. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliantas mano, kad UAB „A.“ sąmoningai nepateikė įrašyto vaizdo originalo, kuriame, kaip įprasta, įrašomi ir saugomi įrašai visos laiko paros ar net savaitės, o pateikė tik tą pačią vaizdo medžiagos kopiją, kurią buvo pateikęs B. A.. Teismui nekilo abejonių, kad abi pateiktos vaizdo įrašo medžiagos yra tik identiškos kopijos, darytos iš originalios apsaugos vaizdo stebėjimo įrašymo medžiagos. Atlikus minėtos vaizdo medžiagos kopijų tyrimą, teismo ekspertizių centro ekspertų pateiktos išvados yra neužtikrintos, o įvardijamos kaip „tikėtinos“, tačiau teismas padarė savo kategoriškas išvadas, kad stebėjimo sistema buvo aktyvuojama judesio daviklių, nors teismo ekspertas padarė tik „tikėtiną“ išvadą pagal gautas vaizdo medžiagos kopijas. Vaizdo įrašuose matyti, kad įvykio kieme esantys asmenys visą įrašymo laiką juda, tad jokio sutrikimo – nutraukto įrašo – dėl nejudančių objektų negalėjo būti. Apsaugos kameros fiksuoja vaizdus, kuomet stebėjimo lauke nėra net nei vieno asmens, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad tyrimui pateiktos vaizdo įrašų kopijos turinys nebuvo montuojamas, karpomas ar kitaip pakeistas. Tačiau ekspertizių teismo ekspertas tik konstatavo, kad subjektų atliekamų veiksmų fiksuotoje erdvėje loginės sekos / eiliškumo prasme nėra ištisinės. Pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, kad iš vaizdo stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo pačio konflikto pradžios ir konflikto pabaigos yra apie 6 minutes trukmės – nuo 21:46:56 iki 21:52: 48. Bet realiai pateiktas matomas vaizdo įrašas yra tik 1 minutės trukmės, vaizdo įraše nėra 5 minučių veiksmo konflikto įrašo, pagal kurį būtų galima spręsti apie suduotų smūgių eiliškumą. Mano, kad teismas klaidingai vertino, kad pagal pateiktą 1 minutės konflikto vaizdo įrašą galima atkurti įvykių seką. Vaizdo įrašo kopijoje sąmoningai palikti vaizdai, kuriuose matyti tik jo bandymai suduoti B. A., nors realiai buvo tik jo bandymai apsiginti blogai matant dėl dujų ir gaunant smūgius nuo kaltinamojo B. A.. Teismas nevertino, kad pagrindinis konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis B. A.. Posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad vakarėlio metu jis buvo užgauliojamas, liudininkas M. K. paliudijo, kad prižiūrėjo B. A. nuo tolesnių konfliktų. Net vaizdo įraše matyti, kad puolimai buvo tik iš kaltinamojo B. A. pusės, o jo tik atsakomoji gynyba.

Teismo posėdyje apeliantai prokuroras ir R. D. prašo skundus tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliantų skundai tenkintini iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodytinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vie­nos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, prokuroro bei nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, be pagrindo nepripažino išteisintojo B. A. kaltės įrodymų ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymą vertindamas įrodymus, todėl daro išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Išteisintasis B. A. neneigė, kad vakarėlio metu juokais nukentėjusįjį pavadino ,,šūdarankiu, kaimiečiu“, ir jie apsižodžiavo, nukentėjusiajam papriekaištavo dėl blogo darbo. Vėliau lauke abu apsistumdė, R. D. jam sudavė smūgį į veidą ir jis parkrito ant laiptų, dar bandė suduoti smūgius rankomis ir kojomis, tačiau jis smūgių išvengė. Neneigė, kad gindamasis galėjo suduoti delnu per veidą, tačiau stipraus smūgio nukentėjusiajam į nosį nesudavė ir jos nesulaužė. Tai patvirtinta ir vaizdo įraše, kurį jis pateikė tyrėjui.

Ikiteisminio tyrimo metu atlikusi tyrimą specialistė išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad R. D. padarytas veido sumušimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimas nosyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, dešinės akies apatiniame voke, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 12–13). Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta šią išvadą pateikusi specialistė M. K. paaiškino, kad pagal medicininius dokumentus nėra nustatyta, jog R. D. buvo purškiamos dujos, tačiau mušta buvo kietu, buku, ribotu daiktu, gal ranka, kumščiu, koja, identifikuoti negalima. Ant rankų sužalojimų nekonstatuota, tiktai ant veido. Buvo suduotas vienas smūgis į nosį, kitas galėjo būti į kairės akies sritį. Kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, galėjo atsirasti dėl nosies lūžimo. Galvos smegenų sutrenkimas nustatytas kliniškai iš medicininių dokumentų. Specialistė patvirtino, kad dėl nosies lūžių dažnai kartu būna lengvas galvos smegenų sukrėtimas ir kad nukentėjusysis pats negalėjo susilaužyti nosies griūdamas – tai izoliuotas vienas sužalojimas, nosies lūžis, kuris griuvimui nebūdingas.

Ikiteisminio tyrimo metu B. A. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti 2012 m. sausio 7 d. įvykiai (duomenys neskelbtini), Kaune, prie kavinės durų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai tyrė aplinkybes, susijusias su šiuo vaizdo įrašu: išreikalavo vaizdo įrašą iš UAB ,,A.“, paskyrė vaizdo ekspertizę, liudytoju apklausė minėtos bendrovės darbuotoją R. M.. Atlikę tyrimą ekspertai nustatė, kad abu vaizdo įrašai (vaizdo byla) yra tapatūs, vaizdo įrašuose užfiksuotų subjektų atliekamų veiksmų fiksuotoje erdvėje loginės sekos / eiliškumo prasme nėra ištisinės. Akto motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad pagal vaizdo bylos metaduomenis, videosrautas yra sukurtas naudojant „V. I..“ programinę įrangą, skaitmeninė stebėjimo sistema buvo aktyvuojama judesio daviklių, t. y vaizdas buvo fiksuojamas tuo atveju, kai skaitmeninės stebėjimo sistemos judesio daviklio aktyvioje zonoje buvo fiksuojamas judesys, kažkurį laikotarpį nesant judesio, skaitmeninė stebėjimo sistema vaizdo nefiksuodavo (t. 1, b. l. 141–142). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 5) matyti, kad įvykio vietoje vaizdo kamera pritvirtinta dešinėje pusėje žiūrint nuo kavinės laiptų. Taigi vaizdas buvo fiksuojamas viena kamera.

Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas vaizdo įrašą ir šį įrodymą vertindamas su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos jis laikė įrodymais, padarė išvadą, kad vaizdo įraše nėra fiksuota, jog išteisintasis B. A. suduotų smūgius ar vieną smūgį nukentėjusiajam R. D. į galvą, nematyti, kad į nukentėjusįjį kažkas būtų purškęs dujas, ir dėl to vertindamas, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra nuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems įrodymams, konstatavo, jog kaltinamojo B. A. kaltė pagal jam pareikštus kaltinimus neįrodyta.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje detaliai nurodė vaizdo įraše fiksuotus įvykius laiko atžvilgiu: (2012-01-07) 21:47:01 iš pastato išeina B. A., jam iš paskos R. D.. Jie stovi laiptų aikštelėje šalia vienas kito, stumdosi, tačiau nesimuša. 21:51:34 R. D. smūgiuoja greta stovinčiam B. A.. B. A. nukrinta nuo laiptų, pargriūna ant nugaros, matyti, kaip išsipila jo rankoje laikytas alus. R. D. stovi ant laiptų aikštelės. 21:51:41 B. A. atsikelia, prieina prie R. D., šis jį nustumia. B. A. vėl prieina prie R. D.. Šis 21:51:55 užsimojęs bando smūgiuoti B. A., tačiau nepataiko ir neišlaikęs pusiausvyros nulipa laiptais žemyn į kiemą. B. A. eina jam iš paskos. 21:52:01 R. D. sustoja, atsisuka į B. A., užsimoja, kaire ranka smūgiuoja link B. A. ir eina į laiptų aikštelę. Nematyti, ar B. A. į R. D. smūgį atsako smūgiu. B. A. eina iš paskos. R. D. vėl bando smūgiuoti, nepataiko, bando spirti koja. Po to R. D. kurį laiką stovi laiptų aikštelėje, o B. A. žemiau, prie laiptų. 21:52:28 B. A. užlipa laiptais, pasuka prie įėjimo durų, nei vienas iš jų nebesistumdo. 21:52:33 į lauką išeina ir kiti asmenys, konfliktas baigiasi 21:52:41.

Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi aptartą vaizdo įrašą, mano, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo atidus vertindamas kaltinamojo B. A. ir R. D. veiksmus, fiksuotus vaizdo įraše. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kaltinamojo B. A. veiksmus fiksuoto laiko atžvilgiu – 21:52:34/35. Būtent šiuo metu kaltinamasis B. A., stovėdamas prie kavinės durų, kaire ranka jas pravėrė, o dešine ranka sudavė smūgį šalia stovinčiam nukentėjusiajam R. D. į veidą. Tai buvo tiesioginis smūgis į veidą, nes iš nukentėjusiojo stovėsenos ir koordinacijos matyti, kad jis nuo suduoto smūgio atsitraukė, kaire ranka užsiėmė už galvos.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta specialistė M. K. patvirtino, kad mušta buvo kietu, buku, ribotu, daiktu – ranka, kumščiu, koja. Specialistė pažymėjo, kad jeigu smūgis stiprus, nuo smūgio gali lūžti nosis. Ant nukentėjusiojo rankų sužalojimų nekonstatuota. Nustatyta, ir tai matyti iš vaizdo įraše fiksuotų įvykių, kad netrukus iš kavinės išėjo kiti aukščiau minėti asmenys. Būtent šiuo metu S. R. nuvedė nukentėjusįjį nusiprausti, M. K. matė kruvinas nukentėjusiojo rankas, vėliau, vežant nukentėjusįjį namo, S. V. girdėjo, kad pastarasis skundėsi, jog skauda galvą. R. D. matė sužalotą brolį, kuris sakė, kad smūgį jam sudavė B. A.. Šie įrodymai paneigia B. A. aiškinimus teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nukentėjusiajam R. D. stipraus smūgio nesudavė ir jo nesužalojo, ir patvirtina apelianto aiškinimus, kad smūgį sudavė B. A.. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šie įrodymai įvertinti netinkamai ir nepagrįstai atmesti, o liudytojų V. B., N. Š., kurie nematė, kad R. D. būtų sužalotas, įvertinti kaip neprieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai.

Kolegija, įvertinusi visus aptartus įrodymus, konstatuoja, jog pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad B. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d. 2012 m. sausio 7 d. vakarą UAB ,,A.“ darbuotojai - bendradarbiai B. A. ir R. D., bei kiti aukščiau minėti asmenys, šventė naujametiniame vakarėlyje, kurio metu gėrė alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad R. D. nebuvo kolektyvo narių mėgstamas dėl ankstesnių jo netinkamų veiksmų vieno bendradarbio atžvilgiu. B. A. prie jo prikibo, pasakė keletą įžeidžiančių žodžių ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau, santykių aiškinimuisi, persikėlė į lauką. Minėtame vaizdo įraše fiksuota B. A. ir R. D. veiksmai lauke ir kolegija atkreipia dėmesį, kad R. D. buvo aktyvesnis - pirmas smūgiavo B. A., kelis kartus bandė suduoti smūgius rankomis, spirti kojomis, tačiau B. A. mosikuodamas rankomis smūgių išvengė, galėjo ir užkirsti į veidą R. D.. Konfliktui baigiantis jie abu stovėjo prie kavinės durų. R. D. neatliekant jokių puolamųjų veiksmų, ir neesant pagrindo gintis, B. A. sudavė smūgį jam į veidą. Vertinant specialistės išvadoje konstatuotus sužalojimus ir jos paaiškinimus teismo posėdžio metu R. D. buvo suduotas stiprus smūgis ir kolegijos nuomone šis smūgis, vertinat su aptartais įrodymais, jam sukėlė pasekmes – buvo sulaužyta nosis ir dėl to konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai nustatyta, kad B. A. ir R. D. konflikto metu lauke stumdėsi rankomis, ir kaip pripažino B. A. galėjo suduoti rankos delnu nukentėjusiajam per veidą, ir tai patvirtina vaizdo įraše fiksuoti abiejų veiksmai. Taigi dėl tokio nestipraus smūgio R. D. galėjo atsirasti sužalojimai kairės akies voke, tai konstatuota ir specialistės išvadoje. Kolegija daro išvadą, kad tarp kaltinamojo B. A. tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d. Nusikaltimas įrodytas.

Nukentėjusiojo R. D. aiškinimas ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jam buvo papurkšta dujų, neįrodytos. Apeliantas nurodė, kad dujas purškė N. Š., tačiau pastarasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu šią aplinkybę neigė, kiti aptarti įrodymai to nepatvirtina.

Kadangi kolegija pripažįsta, kad B. A. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1d., todėl išspręstini pateikti civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys (t. 1, b. l. 93) dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo pažeisti nukentėjusiojo neturtiniai interesai, o juos gina įstatymas (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Nors CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Nukentėjusiajam R. D. kaltinamojo B. A. tyčiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai po sužalojimo, nepatogumai darbe, baimė. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 10 000 litų, jis turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau, sprendžiant dėl žalos dydžio, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo gyvenimo kokybė po sužalojimo nesuprastėjo. Pažymėtina, kad žalai atsirasti sąlygojo ir ne visai tinkamas neblaivaus nukentėjusiojo R. D. elgesys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šių, bei faktinių bylos aplinkybių visumą, mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala mažintina iki 1 500 Lt.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. B. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam R. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų jis buvo gydomas Kauno klinikose ir Kauno ligoninėje. Gydymui valstybė skyrė lėšų. Byloje pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 26) patvirtina, kad R. D. gydymui buvo išleista 1 561,23 Lt. Šios išlaidos buvo būtinos nukentėjusiojo gydymui, todėl priteistinos iš B. A..

B. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas girtas, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skiriant bausmę B. A. atsižvelgiama į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, jog jis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių (BK 11str. 3d.). B. A. administracine tvarka baustas (t.1, b.l. 59-60), tačiau anksčiau neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, darbe charakterizuojas teigiamai (t.1, b.l. 125). Esant tokių aplinkybių visumai, bei prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija mano, kad B. A. turi būti paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu. Prokuroro apeliaciniame skunde prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams, t.y. mažesnę bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegija negali išeiti už skundo ribų bei skirti griežtesnę bausmę nei prašoma skunde, todėl B. A. skirtina prokuroro prašoma minėta bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Prokuroras prašo paskirti tris įpareigojimus - per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nesilankyti kavinėse prekiaujančiose alkoholiniais gėrimais ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu. Kolegija pažymi, kad BK 48 str. 6 d. nėra numatytas įpareigojimas - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Kolegija atsižvelgdama į tai, kad B. A. dirba, teigiamai charakterizuojamas, mano, jog pakanka paskirti jam vieną įpareigojimą, numatytą BK 48 str. 6 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo R. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

B. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su darbu.

Priteisti iš B. A. 1500 Lt R. D. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš B. A. 1561, 23 Lt Valstybinei ligonių kasai už R. D. gydymą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo.