Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė J. S. pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė prašo nustatyti tokią laikiną atsakovo E. M. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. M. tvarką iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos:

atsakovas E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės sekmadienį 10:00 val. pasiimdamas dukrą E. M. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.; atsakovas E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš darželio (teismo posėdžio metu patikslinta – iš vaiko gyvenamosios vietos) 17:00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20:00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;atsakovas E. M. apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su dukra informuoja ieškovę J. S. jos nurodytu telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas atsakovui E. M. lankyti vaiką ir juo rūpintis jos gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė nurodė, kad būtina keisti bendravimo tvarką, nes 2017 m. birželio 15 d. Karoliniškių poliklinikos psichikos sveikatos centro gydytojo vaikų ir paauglių psichiatrės V. K. rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojama vaikui taikyti tausojančią aplinką, nekeičiant rutininio dienos režimo (būtinas palaipsninis perėjimas prie naujų režimo situacijų). Nustatymas tokios bendravimo tvarkos, kai vaikas, iki tol tik retkarčiais bendravęs su tėvu po kelias valandas per dieną, būtų paimamas kelioms dienoms (bendravimo tvarkos 1 punktas), juo labiau – savaitei ar ilgiau (bendravimo tvarkos 4 punktas), prieštarauja gydytojo rekomendacijoms taikyti vaikui tausojančią aplinką ir nekeisti rutininio režimo. Todėl bendravimo tvarkos 1 punktas keistinas, numatant bendravimą vieną savaitgalio dieną per savaitę, o bendravimo tvarkos 4 punkto atsisakytina. Be to, užtikrinant tausojančią aplinką vaikui, vaiko paėmimas savaitgalį turėtų vykti ten, kur patogu vaikui, t. y. jo gyvenamojoje, o ne viešoje vietoje. Be to, dėl konkrečios viešos vietos tarp šalių kyla ginčai. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė reikalavimus, prašė nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką be nakvynės, kadangi atsakovas vaikui yra svetimas žmogus, tarp tėvo ir vaiko nėra socialinio ryšio, vaikas prie tėvo nėra pratęs, o atsakovas nori bendrauti su dukra tik tuomet, kai prasidėjo byla. Be to, atsirado psichologinės problemos.Atsakovas E. M. prašė ieškovės J. S. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad ieškovė J. S. yra apskundusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovo nuomone, toks ieškovės J. S. 2017 m. birželio 16 d. prašymas turėtų būti atmestas vien todėl, kad pati ieškovė J. S. pirmiau minėtą teismo nutartį dėl laikinųjų apskundė ir šį klausimą spręs ir nagrinės Vilniaus apygardos teismas. Ieškovė visais įmanomais būdais trukdo E. M. matytis su dukra. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pereinamasis laikotarpis nėra didelis palygus su laikotarpiu, per kurį laiką vaikas praleidžia su motina. Tėvas nori bendrauti su dukra. Natūralu, kad su motina yra stipresnis socialinis ryšys, kadangi vaikas su ja gyvena. Nėra tvirto socialinio ryšio tarp tėvo ir dukters, kadangi ieškovė nesudaro tam galimybių.

Apeliantė J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkė teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (e.b.l. 184-188, 3 t.) – pakeisti 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo E. M. bendravimo su nepilnamete E. M. tvarką ir nustatyt sekančią laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką:E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės sekmadienį 10.00 val. pasiimdamas dukrą E. M. iš vaiko gyvenamosios vietos, ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.;E. M. bendrauja su dukra E. M. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas dukrą iš darželio, nesant dukrai E. M. darželyje - iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;atsakovas E. M. apie ketinimą arba negalėjimą pasimatyti su dukra informuoja ieškovę J. S. jos nurodytu telefono numeriu ar elektroninio pašto adresu; vaiko ligos laikotarpiu, vaiko motina, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasilieka sau teisę atsisakyti leisti paimti vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir suteikia sąlygas atsakovui E. M. lankyti vaiką ir juo rūpintis jos gyvenamojoje vietoje.Ieškovė iš esmės savo atskirąjį skundą grindė argumentais, kuriais siekiama nuginčyti 2017 m. gegužės 30 d. pagrįstumą, tai yra, kad teismas neįvertino:jog atsakovas 5 mėn. nesimatė su dukra, nebuvo bendravęs ilgiau nei kelias valandas per dieną, todėl toks bendravimas, kai vaikas turi nakvoti neįprastoje jam vietoje neatitinka vaiko interesų;vaiko nuomonės, kad vaikas nori bendrauti su tėvu, bet nenori pas jį nakvoti;kad ieškovė su vaiku vasarą važiuos prie jūros, pas senelius, todėl būtina nustatyti, kad ieškovas vaiką pasiimtų i vaiko gyvenamosios vietos, o ne šalia prekybos centro „Maxima“. Pažymėjo, jog vaikas įprastai vasaros metu būna pas senelius Janonių kaime, Šalčininkų rajone, o ieškovės atostogų metu prie jūros, todėl buvo prašoma, kad atsakovas kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimtų dukrą ne iš darželio, o iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžintų dukrą tą pačią dieną 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;kad nutartimi konkrečiai neapibrėžė tėvo bendravimo su vaiku termino vaiko atostogų metu. Taip pat, teismas neišaiškino, kodėl vaikas turi būti pasiimamas į neutralią vietą, o ne iš gyvenamosios vietos;Papildomai nurodė, kad nebuvo vertinama ištrauka iš ambulatorinės kortelės, atsakovo grasinimas vaiko auklei ir konstatuotos aplinkybės, kad vaiko santykiai su tėvu yra įtempti. Taip pat, aplinkybė, kad 2017 m. birželio 15 d. buvo pateiktas Karoliniškių poliklinikos psichiatrijos sveikatos centro gydytojos, vaikų ir paauglių psichiatrės, V. K. rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog tikslinga supažindinti tėtį su tausojančio režimo ypatumais, todėl planuojama pakviesti tėtį į konsultaciją. Atsakovas į polikliniką nenuvyko ir su tausojančio režimo ypatumais bendraujant su vaiku supažindintas nebuvo. Remiantis tuo kas išdėstyta, vaiko paėmimas su nakvyne pas atsakovą neatitinka vaiko interesų, tačiau teismas priėmė nutartį šiuos įrodymus ignoruodamas, nepateikdamas jokių argumentų, kodėl juos atmeta.Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį palikti nepakeistą, ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Nurodė, kad ieškovė riboja tėvo ir dukros bendravimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatoma bendravimo tvarka yra laikiną, jos pagalba vaikas turi priprasti po truputį nakvoti pas savo tėvą, nes jis turi lygiai tokias pačias teises ir pareigas mergaitei, kaip ir motina (ieškovė). Šiuo metu vyksta pereinamasis laikotarpis, kai vaikas po truputį pripranta leisti dienas ir vakarus ir tėvo namuose, tarp ją mylinčių žmonių, todėl vaikas nebus taip traumuojamas, kai teismas nustatys nuolatinę bendravimo su vaiku tvarką.Tai, kad dukra gerai sutaria su tėvu, patvirtina byloje pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga. Šioje medžiagoje matyti, kad vaikas su tėvu parduotuvėje, dukra noriai fotografuojasi su tėvu, bučiuoja jam į žandą, yra apsikabinusi, vaikas geros nuotaikos, noriai žaidžia, nebijo tėvo ir juo pasitiki. Šiuo gi atveju, ieškovė J. S. atskiruoju skundu prašydama, kad vaikas negalėtų nakvoti pas atsakovą E. M. ir dukrai nebūtų galima nustatytu laiku leisti laisvalaikį kartu su tėvu E. M. savaitgaliais, bando sugriauti tą sustiprėjusį ryšį tarp vaiko ir tėvo, kadangi ieškovei parankiau, kad E. M. kuo mažiau matytų E. M..Pažymėtina, kad vaikui buvo užduodamas klausimas, ar ji nori likti miegoti pas tėvą, vaikas buvo apklausiamas Vaiko teisių apsaugos specialisto prie motinos. Tai yra J. S. esant šalia vaiko buvo užduodamas klausimas, ar ji nori miegoti pas mamą, ar pas tėtį savaitgaliais. Natūralu, jog vaikas matydamas, jog motina stovi šalia vaiko ir galimai iš anksto įtakota pasakė, kad jai patinka būti su tėčiu, tačiau nenori pas jį miegoti. Pažymėtina ir tai, jog pirmai Vaiko teisių apsaugos inspektorei ieškovė J. S. sakė, kad E. M. netrukdo matytis su dukra E. M. ir ateityje netrukdys, tačiau apie tai melavo.Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė savo vaiko darželio lankomumą. Pateiktoje lentelėje matoma, kad E. M. buvo darželyje 2017 m. gegužės 31 d. Tai yra, gydytoja Ž. M. išdavė J. S. pažyma, kad vaikas 2017 m. gegužės 31 d. serga, tačiau J. S. „sergantį“ išleido į darželį. Kai atsakovas 2017 m. gegužės 31 d. norėjo pasiimti vaiką, ieškovė nurodė, kad turi gydytojo pažymą, jog dukra serga. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad neteisėta pažyma gydytojos buvo išduota vien tam, kad E. M. negalėtų pasiimti savo dukros 2017 m. gegužės 31 d. Be to, 2017 m. birželio 1 ir 2 d. nurodyta, kad E. M. darželyje nebuvo dėl pateisinamų priežasčių, bet ne dėl ligos, o dėl to kad buvo su tėvais ar kitos priežastys. Todėl dėl šios VšĮ Karoliniškių poliklinikos gydytojos išduotos pažymos, ir tiek dėl kitų VšĮ Karoliniškių poliklinikos psichiatrų ar psichologų išduotų pažymų kyla labai pagrįstas ir rimtas įtarimas ar tokios pažymos yra išdavinėjamos teisėtai. Pagal pačios ieškovės parašytas žinutes išeina taip, kad atsakovui vaiko negalima paimti ilgiau nei vienai dienai, nes E. M., pasak motinos, privalo miegoti savo namuose, savo lovoje, ant savo pagalvės ir niekur kitur, bet kita vertus pati nurodo, kad E. M. išveš atostogų į kaimą, ar net užsienio valstybę, tai yra šiuo atveju jau nieko tokio kad dukra miegos ne savo namuose, ne savo lovoje ir ne ant savo pagalvės, o pas senelius, Palangoje ar net Graikijoje. Iš tokių ieškovės parašymų tik pasitvirtina J. S. taikomi dvigubi standartai atsakovui E. M. ir bandymas bet kokiomis priemonėmis jam neleisti pasimatyti su savo dukra E. M..Atsakovas E. M. nurodo, kad ieškovė J. S. dar 2017 m. birželio 19 d. atsiuntė atsakovui E. M. laišką: „Prašau nuvykti pas psichiatrą Karoliniškių poliklinikoje, kur tave supažindins su tausojančio režimo bendraujant su vaiku ypatumais, kad galėtum bendrauti su vaiku jam nekenkdamas. Psichiatrė V. K.. Atsakovas nujausdamas, kad vėl bandoma ieškoti priežasčių kaip būtų jam negalima duoti pasiimti vaiko, ieškovei atsakė, kad jis nuvyks pas psichiatrę V. K. tuomet, kai bus gautas oficialus gydytojos raštas, kuriame nurodyta konkreti atvykimo diena ir laikas ir, jeigu bus leista E. M. daryti pokalbio vaizdo įrašą. Tuomet ieškovės gavusi tokį atsakovo atsakymą jau keičia poziciją ir nurodo „Daktare J. Z. psichologe. (duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovė gavusi atsakymą, kad E. M. reikia oficialaus kvietimo ir kad bus daromas vaizdo įrašas, J. S. dėl nesuprantamų priežasčių kažkodėl pakeitė daktarę, vietoj psichiatrės V. K. atsirado daktarė J. Z.. Todėl kyla klausimas kas iš tikrųjų „gydo“ vaiką ir apskritai ar jai reikalingas gydimas. Pateiktas vaizdo įrašas parodo, kaip ieškovė provokuojant tiesiog puola prie atsakovo E. M. automobilio, o šis, tuo momentu kalbėdamas telefonu su antstoliu E. S., bando ieškovei užstoti kelią. Ieškovė puola daužyti atsakovą rankomis ir jį visą braižyti. Atsakovas ieškovei nieko nedaro. Po šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją, nes atsakovas ją užpuolė ir sumušė. Atvykus policijos pareigūnams, jie paklausė, ar dukra nori važiuoti su savo tėčiu, mergaitė atsakė teigiamai, o su mama nurodė nenorinti likti. Pareigūnė informavo J. S. apie tai, kad vaikas nori išvažiuoti su tėvu E. M. ir ji neturi teises jiems trukdyti. Ieškovė J. S. atsakė, kad tai suprato, bet vis tiek rašys pareiškimą. Todėl policijos pareigūnams nebeliko nieko kito kaip tik įspėti J. S., kad jeigu ji rašys pareiškimą dėl to, kad ją E. M. užpuolė ir sumušė, jai gresia baudžiamoji atsakomybė už pranešimą apie melagingą nusikaltimą. Tik po šito perspėjimo ir pastebėjus kaip E. M. rodė policijos pareigūnams vaizdo kamerą šalia prekybos UAB „Maxima LT“ įėjimo, kuri užfiksavo visą įvykį J. S. galiausiai persigalvojo ir atsisakė vykti į policijos komisariatą ir rašyti melagingą pareiškimą. Visą šį įvykį neabejotinai patvirtina daryta vaizdo medžiaga ne tik E. M., bet ir šalia UAB „Maxima LT“ prekybos centro įėjimo buvusi vaizdo kamera.Šis įvykis nebejotinai patvirtina, kodėl atsakovui E. M. būtina vaiką paimti iš viešos, neutralios ir nuolat kontroliuojamos vaizdo kameromis vietos, kadangi jeigu atsakovas E. M. būtų dukrą E. M. paėmęs prie atsakovės namų, greičiausiai policijos pareigūnai patikėję J. S., būtų atsakovą išvežę į areštinę, kadangi prie ieškovės namų nėra jokių kamerų ir būtų labai sunku įrodyti, kad jis ieškovės net nepalietė.