Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje R. A., M. A. G., Valstybinė įmonė Turto bankas (toliau ir VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. R. N. Kartu turi dvi dukras R. A. ir M. A. G.

2.2. (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir Z. R. N. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo jis visą jam priklausantį turtą (įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises ir kita), kur jos bebūtų ir iš ko susidėtų, paliko pareiškėjai, kaip jo sutuoktinei - B. N.

2.3. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis Z. R. N. Po Z. R. N. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro garažas įgytas bendrosios jungtinės sutuoktiniu nuosavybės teise, namų apyvokos daiktai.

2.4. Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau gyvena jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytame bute, moka komunalinius mokesčius, naudojasi visu butu. Taip pat naudojasi ir prižiūri Garažų eksploatavimo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ esančiu garažu ir moka bendrijos nustatytus mokesčius. Po sutuoktinio mirties, žinodama apie sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą, manė, kad kreiptis į notaro biurą nėra privaloma, o paveldėjimo teisės liudijimą gaus, kai turės materialines galimybes.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas atsiliepdamas į pareiškimą, nurodo, kad jie nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo Z. R. N. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. R. N. paliktojo turto priėmimą valdyti. Teismui įsitikinus pareiškėjo reikalavimo pagrįstumu, jų institucija neprieštarautų pareiškimo tenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis Z. R. N., mirė (duomenys neskelbtini).

8. Byloje pateikti duomenys, kad Z. R. N. vaikai - R. A. ir M. A. G. sutinka, jog pareiškimas būtų tenkinamas.

9. Mirus Z. R. N., pareiškėja liko gyventi jų namuose, perėmė ten esančius namų apyvokos daiktus, likusias pinigines lėšas bei dokumentus. Tai, kad likusį turtą po Z. R. N. mirties pareiškėja prižiūri ir rūpinasi, patvirtina pateikta pažyma iš Garažų eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji realiai yra palikimą priėmusi ir nepertraukiamai valdo jį po (duomenys neskelbtini) mirties.

10. Pareiškėjo bei palikėjos giminystės ryšį patvirtina santuokos liudijimas.

11. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr. sprendimo 11 punktas).

14. Minėti pareiškėjos veiksmai įrodo, kad pareiškėja siekė įgyti turtines teises į paliktą turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkė, turtą saugojo ir juo rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėja po Z. R. N. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

15. Pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po Z. R. N. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, jo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad B. N. galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad būtų galima susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.