Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-19 · Civilinė byla Nr. e2S-2065-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-19
Bylos Nr.
e2S-2065-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15596-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2065-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15596-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą atmesti jo prašymą dalyvauti konkurse valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pareigoms užimti ir leisti ieškovui dalyvauti atsakovo paskelbto konkurso pretendentų atrankoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas skundžia viešojo subjekto – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos – priimtą sprendimą neleisti dalyvauti konkurso pretendentų atrankoje, toks reikalavimas neteismingas bendrosios kompetencijos teismui, ieškovas turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4. Teismas atmetė ieškovo argumentus apie darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius (DK 41 straipsnis) ir tuo pagrindu galimą teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Teismo vertinimu, iš ieškinyje dėstomų aplinkybių matyti, kad tarp šalių nėra susiklosčiusių ikisutartinių santykių, ieškovas skundžia valstybės tarnautojo veiksmus – gautą pranešimą apie atmestą prašymą dalyvauti konkurse pretenduojant į atitinkamą pareigybę.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Ieškovas siekia dalyvauti pretendentų atrankoje valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus išrinkimo konkurse ir laimėjus konkursą sudaryti darbo sutartį. Gavęs pranešimą, kad jo prašymas dalyvauti pretendentų atrankoje atmestas, manydamas, jog sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kreipėsi į teismą dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir leidimo dalyvauti pretendentų atrankoje. Ieškovo ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ginčas kilo iš ikisutartinių darbo santykių (DK 41 straipsnio 3 dalis). Ginčai, kilę iš darbo teisinių santykių, teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

5.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje jau pasisakė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetencijai priskirtinų bylų ratą.

5.3. Be to, ir Specialioji teismingumo kolegija yra išaiškinusi, kad ginčai, kylantys iš konkurso teisinių santykių, yra darbo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teismingumo kolegijos 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį byloje Nr. T-128-2014).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta.

7. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

8. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar yra visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių ieškiniui (pareiškimui) priimti. Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą).

9. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar teikiamas ieškinys teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui siekia paduoti ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. gegužės 15 d. sprendimą atmesti ieškovo prašymą dalyvauti konkurse valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pareigoms užimti ir leisti jam dalyvauti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2018 m. balandžio 23 d. paskelbto konkurso į valstybės įmonės Registrų centras direktoriaus pareigas pretendentų atrankoje.

11. Pagal darbo sutarties šalių ikisutartinius santykius reglamentuojančio DK 41 straipsnio 3 dalį darbuotojui į vadovaujančiųjų darbuotojų pareigas parinkti gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintame Pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas, sąraše įtvirtinta, kad konkursas organizuojamas siekiant parinkti darbuotoją į valstybės įmonės vadovo pareigas.

12. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, be kita ko, skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Valstybės įmonės Registrų centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 913).

13. Su konkursą valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pareigoms užimti laimėjusiu asmeniu sudaroma darbo sutartis, šio darbuotojo pareigas apibrėžia pareigybės nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, tvirtindamas valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus pareigybės nuostatus ir organizuodamas konkursą į šias pareigas, veikia darbo, bet ne viešojo administravimo, teisinių santykių srityje.

14. Remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-1975-790/2018, priėjo prie išvados, kad pareiškėjo D. P. keliamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos sprendimo neleisti jam dalyvauti atrankoje į valstybės įmonės Registrų cento direktoriaus pareigas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

15. Gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį, ieškovas parengė ieškinį ir kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, remdamasis tuo, kad kilęs ginčas susijęs su darbo teisiniais santykiais (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai ieškovas su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartyje pateiktą poziciją dėl keliamo ginčo teismingumo, bendrosios kompetencijos teismas netinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, atsisakydamas šį ieškinį priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui ir nurodydamas ieškovo teisę kreiptis į administracinį teismą, į kurį šis jau buvo kreipęsis bei gavęs išaiškinimą dėl ginčo teismingumo. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl ieškovo inicijuojamo ginčo rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, turi teisę kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją, kuri priimtų nutartį dėl bylos pagal ieškovo siekiamą pareikšti reikalavimą rūšinio teismingumo (CPK 36 straipsnis).

17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

tenkinti atskirąjį skundą iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė