- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-214-593/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- D. Š.
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau Komisija) 2018 m. vasario 7 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. Š., nuteistas Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia - 2010 m. liepos 22 d., pabaiga - 2022 m. balandžio 22 d.
2. Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nepadarė išvados, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo gynėjas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad atlikdamas bausmę nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, nutraukė ryšius su neigiamą įtaką galinčiais daryti draugais, fiziškai jis dirbti negali dėl sveikatos problemų (patirtos kaukolės, smegenų traumos, taip pat diagnozuotas sunkios depresijos epizodas, mažakraujystė ir kt.). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, per pusę metų sumažėjo 4 balais ir siekia tik 25 balus pagal OASys metodiką. Laisvėje nuteistasis turės darbą (UAB „(duomenys neskelbtini)“), nuteistasis atliko beveik 2/3 paskirtos bausmės, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, dalyvavo integracijos į visuomenę programose.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime į nuteistojo D. Š. gynėjo skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
5. 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo ir nuoseklios teismų praktikos seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
5.2. Aukštesniojo teismo vertinimu, Komisija svarstydama nuteistojo D. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, padarė neteisingas išvadas apie tai, kad yra pagrindas nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas. Spręsdama klausimą dėl D. Š. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistasis atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vertinant D. Š. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką pažymėtina, kad per beveik 8 metus, kuriuos nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis skatintas tik 5 kartus ir tik nuo 2016 m., t. y. paskatinimai jam skirti paskutinių dvejų metų laikotarpyje. Atlikdamas bausmę nuteistasis nedirbo, nors byloje nėra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti jokio pataisos namuose siūlomo darbo be to iš nuteistojo skundo matyti, jog kai kuriomis ligomis jis sirgo dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Byloje nėra duomenų, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų nuteistasis negalėtų atlikti (tęsti) jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taip pat išlieka aktualus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantis (kriminogeninis) veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai.
5.3. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka už dviejų tyčinių sunkių ir dviejų tyčinių labai sunkių nusikaltimų padarymą. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinamas tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.
5.4. Įvertinus tai konstatuojama, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo metu D. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis negali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados neleidžia konstatuoti, kad D. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals. Analogišką išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, todėl tokia nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo D. Š. gynėjo skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 27 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.