- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2A-1065-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14218-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- J. F.
- Atsakovas
- V. V.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1065-125/2012
2012 m. liepos 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. F. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. F. ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovo 13 942 Lt žalos atlyginimo už sugadintą automobilį „Mercedes Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 600 Lt palūkanų (5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 3 000 Lt negrąžintų pinigų už laikotarpį nuo 2007-08-20 iki 2011-10-20), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis 2007-04-25 atidavė atsakovui suremontuoti savo automobilį „Mercedes Benz E 220“ bei sumokėjo 500 Lt. Vėliau papildomų medžiagų įsigijimui sumokėjo 500 Lt ir paskolino atsakovui 2 000 Lt. 2007-09-27 policijos pareigūnai jam pranešė, jog jo apgadintas automobilis bei be įvairių detalių rastas stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Studlendas“. Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo prieš atsakovą buvo nutrauktas nurodant, kad tarp jo ir atsakovo yra susiklostę civiliniai santykiai. Ieškovas nurodė, jog atlikus vertinimą buvo nustatyta, kad automobilio atkūrimo kaštai sudaro 10 442 Lt, atsakovas žadėjo atlyginti žalą, tačiau dingo ir žalos neatlygino. Todėl ieškovas teigė, kad jam padaryta 13 942 Lt žala, t. y. 3 000 Lt negrąžinti pinigai už automobilio remontą, 10 442 Lt automobilio atkūrimo kaštai, 500 Lt automobilio ekspertizės išlaidos, kuriuos prašė priteisti iš atsakovo. Taip pat ieškovas prašė priteisti 600 Lt palūkanų, kurios susidarė nuo negrąžintos 3 000 Lt sumos bei įstatymines palūkanas nuo priteistos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-17 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 3 000 Lt skolą, 600 Lt palūkanų, 1 163,19 Lt nuostolių ir 50 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 813,19 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, teismas pažymėjo, jog civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovas turėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos. Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieškovas, automobilio savininkas, buvo informuotas policijos pareigūnų apie tai, kad jam priklausantis automobilis yra išvarytas iš Klaipėdos universitetui priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nepaisė šio pranešimo ir automobilio neatsiėmė. Ieškovas žinojo, kad pas atsakovą yra finansinių problemų ir jis neturi savo garažo, tačiau nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina – ieškovas nesirūpino savo turtu, todėl teismas padarė išvadą, kad dėl automobilio apgadinimų yra ir jo kaltės. Iš atsakovo V. V. paaiškinimų pareigūnams teismas nustatė, kad neturėdamas kur pastatyti automobilio, atsakovas jį paliko prie Klaipėdos universiteto garažų, manydamas, kad taip bus saugiau, ir vieną dieną atvažiavęs pamatė, kad automobilio ratlankiai yra nuimti. 2007-09-27 pareigūnai rado ieškovo automobilį prie „Studlendo“ be keturių ratų. Atsižvelgęs į tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 1 163,19 Lt nuostolių atlyginimo: 629,19 Lt nuostolius, susijusius su 4 ieškovo automobilio ratlankių (su 25 proc. nuvertinimu) pakeitimu, ir 534 Lt už 4 automobilio padangas, kurios vienos vertė (su 50 proc. nuvertinimu) – 133,50 Lt, bei 50 Lt vertinimo išlaidų. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kokios būklės (komplektacijos, nusidėvėjimo ir vertės) ieškovo automobilis 2007-05-25 buvo perduotas atsakovui. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti priežastinį ryšį su kitais 2007-10-23 UAB „Pajūrio autorika“ nustatytais 2000 m. gamybos automobilio atkūrimo kaštais, vertinimo išlaidomis ir atsakovo neteisėtais veiksmais. Todėl nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp ieškovo prašomų priteisti 9 278,81 Lt nuostolių, susijusių su automobilio atkūrimo išlaidomis, ir 450 Lt vertinimo išlaidų bei atsakovo (neteisėtų) veiksmų, teismas konstatavo, jog atsakovui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovo 9 728,81 Lt reikalaujamos sumos nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimą už akių ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog jam buvo pranešta apie išvarytą automobilį iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini). Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad atsakovas per visą laiką, kai buvo paėmęs remontuoti automobilį ir neturėjo patalpos, kur jį remontuoti, nieko nepranešė jam (ieškovui) ir į telefoninius skambučius neatsiliepė. Pažymi, jog jam priklausantis automobilis buvo rastas tik su policijos pagalba jau apgadintas, be įvairių detalių po jo pareiškimo policijai dėl automobilio vagystės. Paties atsakovo parodymai patvirtina jo kaltę, todėl yra pagrindas priteisti 9 278,81 Lt nuostolius, susijusius su automobilio atkūrimo išlaidomis, bei 450 Lt automobilio vertinimo išlaidas.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas 2007-05-25 paėmė suremontuoti ieškovo automobilį „Mercedes Benz E 220“. 2007-09-27 policijos pareigūnai pranešė ieškovui, jog jo apgadintas automobilis bei be įvairių detalių rastas stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Studlendas“. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolius, susijusius su automobilio atkūrimu. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų.
Kaip matyti, byloje keliamas civilinės atsakomybės klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žala yra pagrindas atsirasti prievolei – civilinei atsakomybei. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.249). Ji suprantama kaip turto sunaikinimas, sužalojimas, kitoks jo vertės sumažėjimas, taip pat nuostoliai, pasireiškiantys išlaidomis ir negautomis pajamomis. Žala gali pasireikšti dėl to, kad asmuo praranda turėtą teisę, nes dėl teisės praradimo neigiamai pasikeičia jo turtinė padėtis, lyginant su ta, kuri buvo iki pažeidimo. Tai vertintina kaip neigiama pasekmė asmens turtinei padėčiai. Asmens turtinei padėčiai padaryta neigiama įtaka atitinka bendruosius žalos požymius ir gali būti pripažinta žala. Žala nėra preziumuojama, ją privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. CPK 178 str. nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas pagrindė savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas perdavė atsakovui suremontuoti savo automobilį, atsakovas raštiškai garantavo už automobilio kokybę ir saugumą (b. l. 6). Iš ikiteisminio tyrimo nutarimo nustatyta, jog dėl atsakovo kaltės buvo sugadintas ieškovo automobilis jam nepasirūpinus tinkama automobilio apsauga, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nebuvo priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246–6.249, CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Dėl teismo išvadų, kad dėl atsiradusios žalos yra ir paties ieškovo kaltės, pažymėtina, kad iš ikiteisminio tyrimo nutarimo matyti, jog ieškovas buvo aktyvus ieškodamas savo automobilio, iki policijai surandat jo automobilį jam nebuvo žinoma nei automobilio, nei atsakovo vieta, todėl negalima sutikti, kad ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog automobilio atkūrimo kaštai neatitinka nusidėvėjimo, nes iš automobilio atkuriamosios vertės kalkuliacijos nustatyta, kad visų keistinų detalių vertė nurodyta atsižvelgiant į jų nuvertėjimą (b. l. 18–19), todėl darytina išvada, jog ieškovas tinkamai pagrindė žalos dydį (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tenkinus apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos iš atsakovo visos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Be to, pažymėtina, kad ieškovas buvo atleistas nuo 236 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui J. F. iš atsakovo V. V. 3 000 Lt skolos, 600 Lt palūkanų, 10 442 Lt nuostolių ir 500 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 942 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo V. V. 236 Lt žyminio mokesčio valstybei.“
Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovui J. F. 292 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.