Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei J. C., atsakovės atstovei A. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Olgos E. G. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Inspekcija pareiškėjai pateikė 2013-03-25 reikalavimą ne vėliau kaip iki 2013-09-25 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis (virtuvėje įrengtą grindų šildymą).

UAB „Šilėja“ pritarimas duotas būtent statinio projektui. Tai nurodyta ir šios bendrovės pateikto rašto pavadinime. Šilumos tinklų klausimas namo administratoriui teikiant sutikimą taip pat buvo suderintas, kadangi viena iš projekto dalių buvo skirta išaiškinti, kad padaryti pakeitimai neturi įtakos bendrai namo šildymo sistemos cirkuliacijai.

2013-11-20 atsisakymas, pareiškėjos manymu, yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad prie jo 2 ir 3 pastabų nenurodyta jokių konkrečių teisės aktų, kurių reikalavimai būtų pažeisti, todėl neaišku, kokiais teisės aktais remiantis tokios pastabos buvo pateiktos.

Pabrėžė, jog Administracijos darbuotojams pareiškėjai teikiant skirtingą informaciją apie būtinus pateikti dokumentus, kiekviename savavališkos statybos įteisinimo procedūros etape nurodant vis naujus reikalavimus, buvo pažeistas teisėtų lūkesčiu principas.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėjai pašalinus ir paskutinį kartą nurodytus trūkumus, dėl kurių buvo atsisakyta suteikti pritarimą jos pateiktam projektui, iš naujo svarstant klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, jos manymu, eilinį kartą bus nurodytos nepagrįstos ir neteisėtos pastabos, todėl tikslinga įpareigoti Administraciją iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti 2013-11-08 prašymą bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Patikrinus pateiktą prašymą ir jo priedus, jis 2013-10-10 buvo atmestas. Pareiškėja pakartotinai teikė prašymą 2013-10-22, 2013-10-24 pakartotinai patikrinus pareiškėjos prašymą, jis buvo atmestas, nurodant priežastis.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą. Inspekcijos 2013-02-04 savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-130204-00018 nurodoma, kad virtuvėje pertvarkyta šildymo bendroji inžinerinė sistema, įrengiant grindų šildymą bute (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo skunde, kad virtuvėje įvykdyti šildymo sistemos pakeitimai neturi jokios įtakos bendrai namo šildymo sistemos cirkuliacijai, todėl nėra jokio pagrindo šio projekto derinti su visais namo bendraturčiais, tuo labiau, kad namo administracijos pritarimas yra pateiktas. Su šiais pareiškėjos teiginiais atsakovė nesutinka.

Pasak atsakovės, vienas iš privalomų dokumentų rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti yra statinio bendraturčių sutikimas. Nagrinėjamu atveju butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 10/259629) duomenimis, gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra centrinis. Taigi, ir pareiškėjai priklausančiame bute yra įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. 10/259579). Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės aktų normas, akivaizdu, kad buto, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje yra pertvarkyta šildymo bendroji sistema, todėl, norint gauti rašytinį pritarimą projektui, būtina pateikti statinio bendraturčių sutikimus.

Kaip ir buvo nurodyta informacinėje sistemoje „Infostatyba“ bendraturčių sutikimai turi būti pateikiami pagal Civilinio kodekso 4.85 str. bei Aplinkos ministro 2011-03-24 įsakymu Nr. Dl-251 patvirtintame Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „paprastojo remonto metu virtuvės langas išmontuotas, išardyta siena po palange ir naujai suformuotoje angoje įrengta vitrina su durimis į balkoną.

Išmontuotas esamas šildymo prietaisas pakeistas po grindimis paklojant aštuonių metrų ilgio vamzdį. Vitrina įrengta iš medinių rėmų trijų kamerų profilio trijų stiklų paketo su selektyviniu stiklu. Vitrinos profilių spalva – natūralaus medžio. Į vitriną yra integruotos durys, vedančios į balkoną. Lango aukštis iš fasado pusės nepasikeitė.“.

Iš pateikto aprašymo ir iš projekte esančio brėžinio akivaizdu, kad pasikeitė gyvenamojo namo, esančio Šeškinės g. 53, fasadas, nes, išmontavus langą, įrengta vitrina su durimis į balkoną. Vadovaujantis Statybos įstatymo 5 str. 2 p. numatyta, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio. Atsižvelgiant į nurodytą teisės aktų reglamentavimą, Administracija privalo užtikrinti Vilniaus miesto visų statinių kokybišką ir vientisą architektūrinę išraišką, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja privalo pateikti gyvenamojo namo fasado brėžinį.

Atkreipė teismo dėmesį, kad UAB „Šilėja“ 2013-09-17 rašte Nr. R3-A-1796 „Dėl pritarimo statinio projektui“ pažymėjo, kad ši bendrovė neprieštarauja, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkas pagal paruoštą ir nustatyta tvarka suderintą projektą atliktų nuosavybės teise priklausančio buto rekonstrukciją. Nagrinėjamu atveju yra įteisinami paprastojo buto (duomenys neskelbtini) remonto darbai. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonės, ar gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrosios dalines nuosavybės administratorė UAB „Šilėja“ tikrai pritaria būtent pateiktam derinti projektui. Be to, UAB „Šilėja“ turėtų savo antspaudu ir parašu suderinti brėžinius, kuriuose atsispindi paprastojo remonto darbai. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros gali būti tęsiamos tik pateikus visus privalomus dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Inspekcija 2013-02-04 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-130204-00018, kuriame pažymėjo, kad O. E. G. savavališkai atliko paprastojo remonto darbus – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje įrengė grindų šildymą ir taip pertvarkė šildymo bendrąją inžinerinę sistemą (b. l 9–11). Inspekcija 2013-03-25 pareiškėjai surašė reikalavimą iki 2013-09-25 pašalinti savavališkos statybos padarinius, nurodytus 2013-02-04 savavališkos statybos akte (b. l.12–13). Inspekcijos 2013-09-26 sprendimu, reikalavimo pašalinti savavališkus statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2013-12-25 (b. l. 14–15).

Pareiškėja per informacinę sistemą „Infostatyba“ 2013-11-08 pateikė Administracijai prašymą pritarti statinio projektui (b. l. 40–42).

Administracijos 2013-11-20 sprendimu pareiškėjos prašymas atmestas (b. l. 43–45). Tokio sprendimo pagrindu nurodytos Statybos įstatymo 5 str., 23 str., Civilinio kodekso 4.85 str., Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-251 patvirtintos tvarkos nuostatos, taip pat pažymėta, kad kartu su prašymu nepateikti statinio bendraturčių sutikimai, nepateiktas pastato fasado brėžinys. Nurodoma, kad UAB „Šilėja“ sutikimas duotas dėl buto rekonstrukcijos, tačiau turi būti suderintas šilumos tinklų paprastojo remonto projektas.

Byloje spręstinas ginčas dėl O. E. G. skundo reikalavimų panaikinti Administracijos 2013-11-20 sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos pateiktą prašymą pritarti statinio projektui pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant O. E. G. reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Administracijos 2013-11-20 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Pagal Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 4 p., statytojas, siekiantis gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu ginčo atveju butas yra daugiabučiame gyvenamajame name. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 61–62) patvirtina, kad gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Taigi, pareiškėjos bute, esančiame adresu Šeškinės g. 53–11, Vilniuje, irgi yra įvestas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b. l. 59–60). Pagal Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarine-techninė ir kitokia įranga.

Iš aptartų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama įgyvendinti subjektinę statytojo teisę privalėjo gauti ir, kartu su Administracijai teikiamu prašymu pritarti statinio projektui, pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčių sutikimą.

Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto projekto pertvarkant šildymo sistemą aiškinamajame rašte nurodoma, kad paprastojo remonto metu virtuvės langas išmontuotas, išardyta siena po palange ir naujai suformuotoje angoje įrengta vitrina su durimis į balkoną (b. l. 17).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad pareiškėjai savavališkai išardžius virtuvę nuo balkono skiriamą sienelę, taip pat išmontavus virtuvės langą, pasikeitė gyvenamojo namo, esančio Šeškinės g. 53, fasadas.

Statybos įstatymo 5 str. 2 p. numatyta, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad statinys derėtų prie kraštovaizdžio. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktoriaus 2011-01-13 įsakyme Nr. A15-79-(2.1.19-MP) „Dėl Pastatų fasadų vientisų sprendinių reikalavimų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto atvejais tvarkos nustatymo“ pažymėta, kad, siekiant užtikrinti Vilniaus miesto visų statinių kokybišką ir vientisą architektūrinę išraišką vykdant statinių rekonstrukcijos, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto statybos darbus ir vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 1 p., gavus iš statytojo (užsakovo) nustatytos formos prašymą specialiesiems architektūros reikalavimams nustatyti, visiems objektams, kuriuose numatoma keisti pastato dalies fasadą (pvz. balkonų, lodžijų įstiklinimas) ar įrengti patalpas pastogėje, keičiant stogo formą ir/ar įrengiant stoglangius, Sąlygų sąvado skyriui specialiuosiuose architektūros reikalavimuose būtina nurodyti, kad techniniame projekte būtų sprendžiama viso statinio fasadų architektūrinė ir tūrinė išraiška.

Taigi, vadovaudamasi nurodytų teisės aktų nuostatomis, Administracija privalo užtikrinti Vilniaus miesto visų statinių kokybišką ir vientisą architektūrinę išraišką. Todėl, pareiškėja kartu su prašymu pritarti statinio projektui, privalėjo pateikti Administracijai gyvenamojo namo fasado brėžinį.

Vienu iš skundo motyvu pareiškėja nurodo, kad Administracijos 2013-11-20 atsisakymas pritarti jos pateiktam projektui yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, jog prie 2 ir 3 pastabų nėra nurodyta jokių konkrečių teisės aktų, kurių reikalavimai būtų pažeisti, o teisinis šio sprendimo pagrindimas yra nurodytas įdingai.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustatytu reguliavimu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.

Administracijos 2013-11-20 sprendime yra aiškiai nurodoma, dėl kokių prašymo trūkumų jis negali būti patenkintas (nepateikti statinio bendraturčių sutikimai, nepateiktas pastato fasado brėžinys, projektas nesuderintas UAB „Šilėja“). Taip pat nurodytos teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios tokį sprendimą.

Taigi, Administracijos 2013-11-20 sprendimas negali būti laikomas visiškai nemotyvuotu bei teisiškai nepagrįstu. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime nurodant tik atitinkamų Statybos įstatymo straipsnius ir nepateikus nuorodų į jų dalis bei punktus (pažymėtina, kad Statybos įstatymo 5 str. susideda iš penkių punktų, 23 str. iš trisdešimt septynių dalių), pripažintina kad šis sprendimas turi trūkumų. Tačiau iš O. E. G. skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad ji aiškiai suvokė, kokių faktinių aplinkybių bei teisės aktų pagrindu yra grindžiamas Administracijos 2013-11-20 sprendimas. Tokią teismo išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, jog skundo reikalavimą dėl Administracijos 2013-11-20 sprendimo panaikinimo pareiškėja pagrindė išsamia pačiame sprendime nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų analize. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad nenurodymas administraciniame sprendime teisės aktų normų, tačiau pakankamai aiškiai nurodžius faktines aplinkybes, iš kurių pareiškėjas turėjo galimybę suprasti tokio sprendimo priėmimo priežastis, nelaikytinas tokio pobūdžio pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamas ir pats sprendimas (2007-03-09 nutartis adm. b. Nr.A4-237/2007). Tai, jog O. E. G. aiškiai suvokė Administracijos 2013-11-20 sprendimo reikalavimus, patvirtina ir tos aplinkybės, jog po skundo teismui pateikimo pareiškėja atliko veiksmus, kuriais buvo šalinamos šiame sprendime nurodytos atsisakymo išduoti pritarimą statinio projektui priežastys – Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2014-08-29 protokole pažymėta, kad daugiau kaip pusė namo gyventojų pritarė pareiškėjos parengtam buto paprastojo remonto projektui (b. l. 70); buvo paruoštas namo, esančio Šeškinės g. 53, Vilniuje fasado projektas (b. l. 74).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvada, jog pareiškėjos motyvai, kuriais teigiama, jog Administracijos 2013-11-20 sprendimas turi esminių turinio trūkumų ir dėl to turėtų būti panaikintas, atmestini.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracija 2013-11-20 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pakartotinai išnagrinėti jos prašymą pritarti statinio projektui yra išvestinis reikalavimo panaikinti Administracija 2013-11-20 sprendimą atžvilgiu. Teismui konstatavus, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo teismo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundo reikalavimas atmestas, netenkintinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos Olgos E. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.