Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-185-360/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1S-185-360/2017
Teisminio proceso Nr.
1-07-1-00017-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Nuteistasis
S. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-185-360/2017Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00017-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Ž. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria subendrintos skirtos bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, S. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 25 d. 17.20 val. iki 2015 m. spalio 25 d. 23.30 val. (1 diena).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 balandžio 10 d. nuosprendžiu S. Ž. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį areštu 80 parų, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu 70 parų, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bei nustatyta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. 11.05 val. iki 2016 m. rugpjūčio 5 d. 11.50 val. (1 para).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi tenkino Kybartų pataisos namų teikimą ir, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrino S. Ž. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, paskirtą bausmę su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu: prie griežčiausios Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį, pakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį.

Skundu nuteistasis prašo nutartį panaikinti ir bausmes bendrinti apėmimo būdu. Nurodo, kad baudžiamosios teisės teorijoje išskiriama teisės taikymo problema, kai veikų tyrimas išskaidomas ir veikos nagrinėjamos atskirose bylose. Teismų praktikoje šiuo klausimu pasisakoma, kad subendrinta bausmė negali būti griežtesnė, nei būtų skirta veikas nagrinėjant vienoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas, nesant nusikalstamų veikų recidyvo, bendrindamas bausmes dalinio sudėjimo būdu, visiškai nepagrįstai prie didesnės bausmės dalies pridėjo net 2/3 mažesnės bausmės. BK 300 straipsnis figūruoja abiejuose nuosprendžiuose, todėl jis turėjo teisėtą interesą, kad bylos būtų nagrinėjamos viename procese. Pirmojoje byloje už BK 300 straipsnyje numatytą veiką jam buvo skirta bauda, o antrojoje byloje už BK 300 straipsnyje numatytas veikas jam buvo skirtas areštas. Todėl nuosprendžiais skirtas bausmes būtų buvę teisinga bendrinti netgi apėmimo būdu, o bendrinimas dalinio sudėjimo būdu, pridedant net 2/3 dalis švelnesnės bausmės, kurios rūšis iš arešto dar griežtinama į laisvės atėmimą, tikrai nėra teisinga. Jei veikos būtų buvę nagrinėjamos viename procese, tokios situacijos tikrai nebūtų, skirta bausmė neabejotinai būtų švelnesnė. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad išskaidžius bylas į atskirus procesus, jo padėtis pasunkėja ir dėl to, jog taip didėja jo teistumų skaičius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nuteistasis skunde nurodo teisės taikymo problemas dėl ikiteisminių tyrimų skaidymo ir dėl to galinčios pasunkėti kaltininko teisinės padėties. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia tik su nuosprendžio vykdymu susijusius klausimus, keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo vykdymo procese pagrįstumą, todėl bylų skaidymo pagrįstumo nevertina. Vis dėlto nėra pagrindo manyti, jog S. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų aiškiai per griežta.

Skundžiama nutartimi BK nustatyta tvarka buvo bendrinamos ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės. Nors nuteistasis skunde teigia, jog pirmojoje byloje už BK 300 straipsnyje numatytą veiką jam buvo skirta bauda, tačiau toks argumentas nepagrįstas, kadangi, kaip matyti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį apeliacine tvarka apskundė prokurorė, prašiusi ne tik nuteisti jį dėl kaltinimo, pagal kurį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas, tačiau ir sugriežtinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę, vietoje baudos paskirti laisvės atėmimo bausmę ir Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu prokurorės apeliacinį skundą iš dalies tenkino, pripažino S. Ž. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei sugriežtino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį skirtą bausmę, o galutinę subendrintą bausmę nustatė 1 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Būtent ši bausmė ir turėjo esminę reikšmę galutinei, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnio tvarka, išnagrinėjus Kybartų pataisos namų teikimą, skirtai subendrintai bausmei, prie kurios ir buvo dedama švelnesnė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 balandžio 10 d. nuosprendžiu skirta galutinė arešto bausmė.

Apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 63 straipsnyje nustatytomis bendrinimo taisyklėmis subendrindamas S. Ž. paskirtas bausmes, be to, turėdamas alternatyvą pasirinkti, visiškai ar iš dalies sudėti bendrinamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu. Nustatydamas prie griežtesnės bausmės pridedamos bausmės dalį, apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo ir apygardos teismas neturi pagrindo šiems motyvams nepritarti. Kaip minėta, galutinei bausmei didžiausią įtaką turėjo būtent pirmuoju pakeistu nuosprendžiu skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, prie kurios buvo pridėta tik dalis antruoju nuosprendžiu skirtos arešto bausmės, todėl, apygardos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi skirta galutinė bausmė vis dėlto nėra per griežta ir nėra griežtesnė nei būtų buvusi skirta vienoje baudžiamojoje byloje. S. Ž. padarė kelias tyčines nusikalstamas veikas, tarp kurių nesunkūs ir apysunkis nusikaltimai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, bausmė S. Ž. skirta kaip recidyvistui, t. y. turinčiam neišnykusį teistumą ir padariusiam naują nusikaltimą, be to, nė vienu atveju nebuvo nustatyta S. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik kelios atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi bendrindamas skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes nustatė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis skunde mano, kad bausmės galėjo būti bendrinamos apėmimo būdu. Su tokia pozicija negalima sutikti. Bausmių bendrinimą apėmimo būdu BK 63 straipsnio 5 dalis numato tik 3 atvejais: kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, taip pat kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Atskiros nusikalstamos veikos, už kurias S. Ž. nuteistas minėtais nuosprendžiais, numatytos skirtinguose BK straipsniuose, negali būti laikomos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, kadangi buvo padarytos skirtingais nusikalstamais veiksmais, įgyvendinant skirtingus nusikalstamus sumanymus. Šios veikos taip pat labai nesiskiria pagal pavojingumą, yra priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams. Taigi nėra galimybės skirtingais nuosprendžiais skirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

nuteistojo S. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas