- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2-383-834/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00220-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Dirgėlienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Darius Karvelis
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja paaiškino, jog ji gimė (duomenys neskelbtini). Jos motina buvo I. P., kuri, gimus pareiškėjai, susituokusi nebuvo. Jokių kitų motinos duomenų pareiškėja neturi, o jos tėvas gimimo liudijime įrašytas nebuvo. Pareiškėją motina paliko, kai pareiškėja buvo 4-5 metų. Pareiškėjos duomenimis, jos motina išvyko į Rusiją ir vėliau ten mirė. Tačiau, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių paminėtus faktus. Pareiškėja, palikta motinos, gyveno pas savo senelę J. P., (duomenys neskelbtini) kaime. Po to, senelei leidus, pareiškėja apsigyveno A. S. ir S. S. šeimoje, kurie vaikų neturėjo ir augino pareiškėją kaip savo vaiką, rūpinosi, išlaikė, auklėjo. Todėl pareiškėja mano, jog buvo įvaikinta, nors dokumentais to įforminta nebuvo. Pareiškėja nurodo, jog jos įtėviai A. S. ir S. S. yra mirę. A. S. mirė 1976-06-18, o S. S. mirė 1996-03-05. Iki S. S. mirties pareiškėja gyveno kartu su ja. Dar iki mirties S. S. žadėjo parašyti pareiškėjai testamentą, tačiau apako ir vėliau mirė. Po jos mirties likusio turto niekas nepaveldėjo. Pareiškėjai nėra žinomi ir jokie S. S. giminaičiai. Pareiškėja, po S. S. mirties, pasiėmė ir naudojosi jos asmeninio naudojimosi daiktais. Be to, S. S. vardu yra registruoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei yra Utenos apskrities išvada dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja naudojasi minėtais žemės sklypais, pjauna ganyklas, sodina daržus bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Tokiu būdu palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su pareiškimu į notarų biurą. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dokumentais negali įrodyti įvaikinimo fakto, pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, jog ji buvo įvaikinta S. S., mirusios 1996-03-05 ir kad ji priėmė S. S., mirusios 1996-03-05 palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jai priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Anykščių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad su pareiškėjos pareikštu prašymu nesutinka, kadangi pareiškėja prašo nustatyti įvaikinimo faktą bei nurodo, kad šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Tačiau įvaikinimo faktas nesukuria teisinių padarinių, t. y. net ir nustačius faktinio įvaikinimo faktą, pareiškėja negalės paveldėti faktinės įmotės turto. Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pateikė prašymą, kuriame prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos medžiaga, pareiškėjos ir jos atstovo advokato Dariaus Karvelio paaiškinimais, liudytojų A. K. L., D. S. parodymais, nustatyta, jog pareiškėja L. K. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l.8). Jos motina buvo I. P., kuri, gimus pareiškėjai, susituokusi nebuvo. Jokių kitų motinos duomenų pareiškėja neturi, o jos tėvas gimimo liudijime įrašytas nebuvo. Pareiškėją motina paliko, kai pareiškėja buvo 4-5 metų. Tačiau, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių paminėtus faktus. Pareiškėja, palikta motinos, gyveno pas savo senelę J. P., Kurklių kaime. Po to, senelei leidus, pareiškėja apsigyveno A. S. ir S. S. šeimoje, kurie vaikų neturėjo ir augino pareiškėją kaip savo vaiką, rūpinosi, išlaikė, auklėjo. Todėl pareiškėja mano, jog buvo įvaikinta, nors dokumentais to įforminta nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino posėdyje apklaustos liudytojos. Pareiškėja nurodo, jog jos įtėviai A. S. ir S. S. yra mirę. A. S. mirė 1976-06-18, o S. S. mirė 1996-03-05 (b.l.10,11). Remiantis teismo aptartomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos L. K. įvaikinimo faktas buvo, tik nebuvo juridiškai įformintas. Priimdamas tokią išvadą, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 d. nutarimu Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 14, 14.1 punktais, kurie numato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Faktinį įvaikinimą teismas gali nustatyti tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą ar mišką (1964 m. CPK 272 straipsnio 2 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo „Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti“ 3 punktas). Kaip nustatyta, pareiškėja siekia paveldėti mirusios įmotės turtą, kurį sudaro du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei pagal Utenos apskrities išvadą Nr. 3156 „dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ teisė atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b.l.14). Todėl laikytina, jog įvaikinimo fakto nustatymas pareiškėjai sudarys pagrindą atsirasti teisėms ir pareigoms, kurių pareiškėja siekia. Teismas mano, jog pareiškėja, kaip faktinė įvaikė, turi teisę pretenduoti ir atkurti nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą, kadangi praleido įstatymo numatytą terminą po įmotės S. S. mirties atsiradusiam palikimui priimti. Kadangi pareiškėja L. K. negali kitokia tvarka gauti įvaikinimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja L. K. buvo įvaikinta S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1996-03-05, nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 9 p., CPK 445 str.)
Taip pat byloje nustatyta, jog iki S. S. mirties pareiškėja gyveno kartu su ja (b.l.12,27). Dar iki mirties S. S. žadėjo parašyti pareiškėjai testamentą, tačiau apako ir vėliau mirė. Po jos mirties likusio turto niekas nepaveldėjo (b.l.13). Pareiškėjai nėra žinomi ir jokie S. S. giminaičiai. Pareiškėja, po S. S. mirties, pasiėmė ir naudojosi jos asmeninio naudojimosi daiktais. Be to, S. S. vardu yra registruoti du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) bei yra Utenos apskrities išvada dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo (duomenys neskelbtini) (b.l.14-20). Pareiškėja naudojasi minėtais žemės sklypais, pjauna ganyklas, sodina daržus bei atliko aktyvius veiksmus. Šias aplinkybes patvirtino posėdyje apklaustos liudytojos. Tokiu būdu palikimą, atsiradusį po S. S. mirties, pareiškėja priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į įmotės turtą, tačiau notarai jį atsisako išduoti, nes ji negali pateikti giminystės ryšį įrodančių dokumentų. Kadangi teismine tvarka nustatytinas įvaikinimo faktas, todėl pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl palikimo priėmimo taip pat pagrįstas. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Šiuo metu pareiškėja norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą į įmotės S. S. turtą, tačiau praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo notarų biurui paduoti. Todėl, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja L. K., priėmė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1996-03-05, palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, nustatytinas teismine tvarka (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str.,270 str.,-
nusprendė:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. K. buvo įvaikinta S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1996-03-05.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. K., priėmė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1996-03-05, palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.