Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2011-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-148-331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-02-17
Bylos Nr.
II-148-331/2011
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-01750-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pažeidėjas
P. K.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Erlandas Stanislovaitis
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-148-331/2011
Proceso Nr. 4-61-3-01750-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4. (S)
NUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. K. (P. K.), jo atstovui advokato padėjėjui Erlandui Stanislovaičiui, nukentėjusiajam A. J. (A. J.), jo atstovui advokato padėjėjui K. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau –Švenčionių r. PK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

2010-11-17 Švenčionių r. PK įgaliotas pareigūnas P. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 17 d. 8.30 val., Švenčionių r., Pabradėje, Bažnyčios g., vairavo automobilį, lenkdamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, neįsitikino, kad priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, atsitrenkė į sukantį į kairę automobilį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 11?12). Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 132, 133 ir 141.2 punktų reikalavimus.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Švenčionių r. PK įgaliotas pareigūnas 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalies padarymą skyrė 150 Lt (b. l. 9).

Šalies argumentai

P. K. skundu (b. l. 1?2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2010-11-24 nutarimą. Skunde paaiškino, kad kadangi priekyje jo transporto priemonės važiavo žymiai mažesniu greičiu už leistiną tame kelio ruože (leistinas greitis 50 km/h) ir nerodė posūkio signalų, atsižvelgęs į eismo intensyvumą, vietovės reljefą (tiesus, nevingiuotas kelias, geras matomumas) bei meteorologines sąlygas (nelijo, kelio danga buvo sausa, nebuvo rūko) ir pasirinkęs saugų greitį, nutarė lenkti priekyje jo važiuojančias transporto priemones, įsitikinęs, kad priekyje važiuojančios transporto priemonės nepradėjo manevro, įjungė kairį posūkio signalą ir pradėjo lenkimą. Išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą lenkdamas priekyje važiavusį lengvąjį automobilį, staiga neįjungęs kairiojo posūkio signalo pradėjo sukti į kairę (neįsitikinęs, kad P. K. pradėjo manevrą) priekyje lenkiamos transporto priemonės važiuojantis mikroautobusas, kuris priekio kairiąja dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio HONDA CIVIK, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešiniąją dalį. Su priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, su pareigūno faktinių aplinkybių konstatavimu visiškai nesutinka, kadangi jis nepažeidė KET 133, 132, 141.2 punktų ir įvykusioje autoavarijoje jo kaltės nėra.

Teismo posėdyje P. K. ir jo atstovas Erlandas Stanislovaitis prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. P. K. paaiškino, kad minėtą dieną važiavo automobiliu Honda Civic, nutarė lenkti priekyje važiuojančią transporto priemonę VW Transporter (mikroautobusą), įsitikino, jog priekyje važiuojantis mikroautobusas nedaro jokio manevro, įjungė kairį posūkio signalą ir pradėjo lenkimą. Išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susilygino su lenkiamuoju automobiliu, pastarasis staiga neįjungęs kairiojo posūkio signalo pasuko į kairę, sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, jo automobilis priekine dešine puse atsitrenkė į mikroautobuso kairės pusės priekinį šoną. Mano, kad jokių KET 133, 132, 141.2 punktų reikalavimų nepažeidė, nėra jo kaltės.

Nukentėjusysis A. J. ir jo atstovas K. K. prašė skundą atmesti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Nukentėjusysis paaiškino, kad prieš darydamas kairio posūkio manevrą, įsitikino, kad jo niekas nelenkia, parodė kairio posūkio signalą, pradėjo sukti į kairę, kai tuo metu į jo mikroautobusą atsitrenkė kitas automobilis Honda Civic. Mano, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais argumentais.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. P. K. paskirta vidutinė įstatymu už pažeidimą numatyta nuobauda.

Tam, kad pažeidimas galėtų būti kvalifikuojamas pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarytą pažeidimą, kuris apimtų vieną iš normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį, priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę.

P. K. apeliuoja į tai, kad jis KET 132, 133, 141.2 punktų reikalavimų nepažeidė, nėra jo kaltės, nes lenkimo manevrą darė nepažeisdamas KET reikalavimų. Įsitikinęs, jog priekyje važiuojantis mikroautobusas nedaro jokio manevro, įjungė kairį posūkio signalą ir pradėjo lenkimą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susilygino su lenkiamuoju automobiliu, kai pastarasis staiga neįjungęs kairiojo posūkio signalo pasuko į kairę, sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, jo automobilis priekine dešine puse atsitrenkė į mikroautobuso kairės pusės priekinį šoną.

Nustatyta, kad Švenčionių r. PK įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, 2010-11-24 nutarimu P. K. skyrė – 150 Lt baudą, už tai, kad jis 2010-11-17, 8.30 val., Švenčionių r., Pabradėje, Bažnyčios g., vairuodamas automobilį, lenkdamas transporto priemonę nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, neįsitikino, kad priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, atsitrenkė į sukantį į kairę automobilį. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 132, 133 ir 141.2 punktų reikalavimus. Pagal šiuos KET punktų reikalavimus vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (KET 132 p.); vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas (KET 133 p.); prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad: transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo (KET 141.2 p.).

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti P. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už KET 132, 133, 141.2 punktų reikalavimų pažeidimus, t. y. ar jis laikėsi tinkamo atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, ar jis pasirinko saugų greitį, jog iškilus būtinybei galėtų sustabdyti transporto priemonę, ar įsitikino, kad lenkiamasis automobilis nerodo kairiojo posūkio signalo.

Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad prieš pasukdamas į kairę, parodė kairiojo posūkio signalą, pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį, įsitikino, kad jo niekas nelenkia pradėjo sukti į kairę, kai staigiai tuo metu į jo mikroautobuso kairės pusės šoną atsitrenkė kitas automobilis Honda Civic.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. paaiškino, kad minėtą dieną vairavo automobilį, įsitikinęs, jog priekyje važiuojantis mikroautobusas nedaro jokio manevro, priešingos krypties eismo juostoje nebuvo automobilių, įjungė kairį posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susilygino su lenkiamuoju automobiliu, kai pastarasis staiga neįjungęs kairiojo posūkio signalo pasuko į kairę, sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, jo automobilis priekine dešine puse atsitrenkė į mikroautobuso kairės pusės priekinį šoną. Jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo dėl mikroautobuso staigaus posūkio į kairę.

L. B. Z. paaiškino, kad minėtą dieną ji vežė vaikus į mokyklą, važiavo minėtu keliu, priekyje aiškiai matė kaip mikroautobusas pradėjo sukti į kairę, kai tuo metu įvyko eismo įvykis. Iki eismo įvykio ji buvo maždaug 150 metrų atstumu. Mikroautobusas liko savo eismo juostoje, o Honda Civic liko stovėti priešingos krypties eismo juostoje.

Eismo įvykio schemoje automobilių išdėstymas po eismo įvykio, automobilių apgadinimai, eismo dalyvių paaiškinimai aiškiai patvirtina P. K. daromą lenkimo manevrą, jo metu įvykusį eismo įvykį, kuomet susidūrė automobiliai. Lenkimo manevro neneigia nei vienas iš eismo įvykio dalyvių. Ginčas kyla tik dėl to, ar mikroautobuso (VW Transporter) vairuotojas A. J. rodė kairio posūkio signalą, ar jį matė P. K., ar darydamas lenkimo manevrą nepažeidė KET XVI skyriaus reikalavimų.

Byloje esantys įrodymai: eismo įvykio vietos schema, automobilių apgadinimai, eismo dalyvių paaiškinimai, automobilių išsidėstymas po eismo įvykio aiškiai patvirtina, kad P. K. įsitikinęs, jog priekyje važiuojantis mikroautobusas nedaro jokio manevro, įjungė kairį posūkio signalą, įsitikino, kad priešingos krypties eismo juostoje nėra automobilių pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, susilygino su lenkiamuoju automobiliu, kai pastarasis (VW Transporter), staiga neįjungęs kairiojo posūkio signalo, pasuko į kairę, sudarė jam kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis, jo automobilis priekine dešine puse atsitrenkė į mikroautobuso kairės pusės priekinį šoną. Šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad P. K. negalėjo būti baustas už KET 132, 133 punktų reikalavimus, reglamentuojančius transporto priemonių išdėstymą kelyje (KET XIV skyrius) ir važiavimo greitį (KET XV skyrius), nes byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesilaikė tinkamo atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat nėra duomenų dėl greičio viršijimo.

KET 141.2 punkto pažeidimo P. K. negalėjo būti traukiamas atsakomybėn, nes lenkimo manevrą jis darė nepažeisdamas KET XVI skyriaus reikalavimų. Eismo įvykis įvyko tuomet, kai kitas eismo dalyvis (VW Transporter), nerodydamas kairiojo posūkio signalo, staigiai pasuko į kairę, sudarė kliūtį, dėl ko įvyko eismo įvykis. Teisme nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad prieš pasukdamas į kairę, parodė kairio posūkio signalą, pažiūrėjo per šoninį veidrodėlį, įsitikino, kad jo niekas nelenkia pradėjo sukti į kairę, kai staigiai tuo metu į jo mikroautobuso kairės pusės šoną atsitrenkė kitas automobilis Honda Civic. Taigi šios aplinkybės aiškiai patvirtina, kad jis nematė, jog jį lenkia kitas automobilis, neįsitikino savo manevro saugumu, tai patvirtino teisme. Taip pat eismo įvykio schemoje aiškiai matyti, kad susidūrimas įvyko prieš 5-6 metrus iki keliuko, į kurį norėjo pasukti mikroautobusas. Automobilių išsidėstymas po eismo įvykio parodo, jog nukentėjusiojo veiksmai (kairiojo posūkio manevras) buvo staigus, nes jo vairuojamas automobilis liko savo eismo juostoje, dešinėje pusėje, nuvažiavęs apie 26 metrus. Šio eismo įvykio aplinkybes patvirtino liudytoja B. Z. Vadinasi, byloje apskritai nėra įrodymų patvirtinančių P. K. KET 132, 133, 141.2 punktų pažeidimus, jų nesurinkta ir teismo posėdyje.

P. K. paaiškinimai policijoje, taip pat teisme yra nuoseklūs, išsamūs, važiuodamas jis stebėjo kelią, lenkimo manevrą darė nepažeisdamas KET XVI skyriaus reikalavimų, matė priekyje važiuojančius automobilius, kelyje esančias kliūtis, ženklus, nuo jo veiksmų nepriklausė, kad mikroautobusą vairuojantis asmuo A. J. nerodydamas kairiojo posūkio signalo, neįsitikinęs, jog jo niekas nelenkia, staigiai pasuko į kairę, sudarė kliūtį, dėl ko automobiliai susidūrė. Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. K. nepažeidė KET 132, 133, 141.2 punktų reikalavimų, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Esant šioms aplinkybėms policijos nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, kadangi jo veikoje nėra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. J. prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad ABTĮ neišskiria išlaidų advokatui atlyginimo reglamentavimą administracinio teisės pažeidimų bylose, to nenumato ir atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p., 128 str., teismas

nutarė:

Švenčionių r. PK įgaliotojo pareigūno 2010-11-24 nutarimą, kuriuo P. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Henrikas Sadauskas