Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė), Daivos Kazlauskienės, Ainoros Kornelijos Macevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi E. R. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria E. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 17 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jungtinių Amerikos Valstijų Pietinės Niujorko apskrities Generalinio Prokuroro Biuras ir Federalinis tyrimų biuras atlieka tyrimą dėl nelegalaus 98 000 000 JAV dolerių pasisavinimo sukčiavimo byloje.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento 2017 m. balandžio 5 d. teisinės pagalbos prašymas, kuriuo ši kompetentinga institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos sutartimi, patvirtinta Protokolu dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo dėl ekstradicijos taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarčiai (toliau – Ekstradicijos sutartis), prašo išduoti Lietuvos Respublikos pilietį E. R., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam persekiojimui byloje Nr. 16 CR 841 vykdyti ir sulaikyti įtariamąjį E. R. laukiant jo ekstradicijos.

E. R. užsienio valstybėje yra kaltinamas tuo, kad jis tyčia, pasinaudodamas Jungtinių Amerikos Valstijų tikrosios Quanta klientais, persiuntė tos kompanijos elektroninius laiškus tariamai siunčiamus iš tikrosios Quanta kompanijos, kuriuose nurodė tolimesnius mokėjimus už tikrosios Quanta suteiktas paslaugas pervesti į naujas banko sąskaitas, kurias E. R. atidarė 2013 metais Latvijos Quanta kompanijos vardu, Latvijos banke, ir 2015 metais Latvijos Quanta kompanijos vardu, Kipro banke. E. R. įkūrė Latvijos Quanta kompaniją 2013 metais ir sąmoningai pasirinko tokį patį kaip ir tikrosios Quanta kompanijos pavadinimą norėdamas sukurti tos pačios kompanijos įvaizdį, taip apgaudamas tikrosios Quanta kompanijos klientus. Patikėję šia apgaule, klientai į fiktyvias Latvijos Quanta kompanijos banko sąskaitas pervedė virš 120 milijonų JAV dolerių. Kai šie pinigai buvo apgaule išvilioti iš klientų ir pervesti į E. R. nurodytas sąskaitas, įtariamasis iš abiejų Latvijos Quanta sąskaitų pinigus pervedė į kitas banko sąskaitas esančias Latvijoje, Kipre, Slovakijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Honkonge.

Iš banko dokumentų matyti, kad E. R. atidarė Latvijos Quanta banko sąskaitas ir vienas jas kontroliavo ir tvarkė. Pirmai nuo šios apgaulės nukentėjusiai įmonei dar 2013 metais E. R. persiuntė suklastotus dokumentus su padirbtais šios apgautos kompanijos darbuotojų ir agentų parašais bei padirbtais antspaudais, kad patvirtintų banko pervedimus bei Latvijos teisėsaugos institucijos pateikė tuos duomenis, kuomet viena iš apgautų kompanijų siekė susigrąžinti apgaulės būdu išviliotus pinigus. 2015 metų balandžio 2 d. Rygos Regioninio Teismo Baudžiamųjų Bylų Kolegija Latvijoje priėmė sprendimą, jog daugiau nei 23 milijonus JAV dolerių, kuriuos E. R. išviliojo apgaulės būdu, nukentėjusi kompanija turi teisę atgauti. Tačiau Latvijos teismui priėmus sprendimą, E. R., tęsdamas nusikalstamą veiką, atidarė banko sąskaitas Kipre Latvijos Quanta vardu, kur pervedė apgaulės būdu gautus 98 milijonus JAV dolerių iš antros nukentėjusios kompanijos. Kaltinimas E. R. priimtas 2016 m. gruodžio 22 d.

E. R. galimai padarytos šios nusikalstamos veikos pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą) ir 216 straipsnio 1 dalies (pinigų plovimas), požymius.

2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko Pietų apygardos teismas minėtoje baudžiamojoje byloje išdavė E. R. arešto orderį. Taigi, E. R. užsienio valstybėje įtariamas padaręs sunkius nusikaltimus, už kuriuos Jungtinių Amerikos Valstijų baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, maksimalus laisvės atėmimo terminas – 20 metų.

Vykdant Jungtinių Amerikos Valstijų teisingumo departamento 2017 m. sausio 3 d. teisinės pagalbos prašymą dėl Lietuvos Respublikos piliečio E. R. laikino sulaikymo, pateiktą vadovaujantis Ekstradicijos sutarties 11 straipsniu, numatančiu asmens laikiną suėmimą, kol bus pateiktas ekstradicijos prašymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi E. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi atmestas E. R. gynėjų skundas dėl suėmimo paskyrimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi E. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 1 mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi atmestas E. R. gynėjų skundas dėl suėmimo pratęsimo.

Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi patenkintas prokurorės pareiškimas ir E. R. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 17 d. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad E. R. galėjo padaryti nurodytas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina kartu su prašymu dėl E. R. ekstradicijos pateiktas Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių tyrimų biuro specialaus agento liudijimas, kuriame pateikta duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, santrauka. E. R. kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu. Teismas nurodė, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 2 dalyje vartojamų kitų aplinkybių sąvokai, ir jau vien to pakanka pagrįstam manymui, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šio pagrindo buvimą sustiprina tai, kad 2016 m. gruodžio 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Niujorko Pietų apygardos teismas minėtoje baudžiamojoje byloje išdavė E. R. arešto orderį.

Teismas vertino, kad E. R. yra pateikti kaltinimai Jungtinėse Amerikos Valstijose, jis turi pakankamus ryšius užsienyje, nes ilgą laiką gyveno Latvijoje bei Rusijoje, jo sutuoktinė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, jis turi galiojančią Baltarusijos Respublikos vizą ir dažnai ten lankosi. Šie duomenys, teismo manymu, sustiprino daromą išvadą, kad, nepaskyrus kardomosios priemonės – suėmimo, o paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę, jis bet kuriuo metu gali bėgti nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir teismo bei pasislėpti kitose užsienio valstybėse. Be to, teismas atsižvelgė į BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytą savarankišką suėmimo pagrindą tais atvejais, kai yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, taip pat užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis.

Gynėjo nuomone, E. R. įteiktas pranešimas apie įtarimą neatitinka BPK reikalavimų, keliamų tokio dokumento turiniui. Jame nėra nurodyta nei nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos esminės nusikalstamų veikų aplinkybės, nei nukentėjusios įmonės, jų buveinės, nėra nurodyta net ir padaryta turtinė žala, kas yra būtinas nusikaltimų, numatytų 182 straipsnio 2 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, požymis. Pranešime apie įtarimą ir JAV patiektuose kaltinimuose nėra nurodyta ir jokių konkrečių E. R. veiksmų, kurių padarymu jis būtų įtariamas/kaltinamas. Tai grubiai pažeidžia E. R. teisę į gynybą bei teisę žinoti kuo jis yra kaltinamas.

Gynėjo nuomone, teismo motyvas, kad vien nusikaltimo sunkumo ir įstatymo sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka pagrįstam manymui, jog asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, yra nepagrįstas ir prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad dėl analogiškų veikų, dėl kurių JAV pareiškė E. R. kaltinimus, procesas Latvijos Respublikoje vyksta jau nuo 2013 metų. Per tą laiką E. R. du kartus buvo kviečiamas į Latviją duoti parodymų, juos duodavo ir be jokių apribojimų parvykdavo namo.

Skunde nurodyta, kad teismas, pratęsdamas E. R. suėmimo terminą, visiškai nepagrįstai pagrindo, kad būdamas laisvėje E. R. bėgs (slėpsis), buvimą motyvavo tuo, kad 2016 m. gruodžio 22 d. JAV Niujorko Pietų apygardos teismas išdavė E. R. arešto orderį. Pažymėjo, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje tarp aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti, spręsdamas dėl šio suėmimo pagrindo buvimo, nėra nurodytos tokios aplinkybės, kaip kitos valstybės išduotas arešto orderis, ir tai negali būti pagrindas motyvuoti suėmimo termino tęsimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. R. niekada nebuvo teistas ar trauktas baudžiamojon atsakomybėn, niekada nebuvo baustas administracine tvarka, kad E. R. yra vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kurioje nuolat gyvena su savo žmona, kiti E. R. artimieji gyvena taip pat Lietuvos Respublikoje, E. R. turi nuolatinį darbą ir legalų pragyvenimo šaltinį, jo sveikatos būklė yra bloga, nuolat yra priverstas vartoti vaistus. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. R. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika ir, būdamas laisvėje, neturi jokių motyvų bėgti (slėptis) nuo teismo.

Gynėjas pažymėjo, kad, nors skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog pagal BPK 122 straipsnio 5 dalį prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei yra savarankiškas suėmimo pagrindas, vertinant šį pagrindą, gynėjo manymu, būtina atsižvelgti į konkrečias ekstradicijos bylos aplinkybes. JAV Teisingumo departamento pateiktas prašymas išduoti E. R., neatitinka BPK bei Ekstradicijos sutarties reikalavimų, tą patvirtino ir ekstradicijos bylą nagrinėjantis teismas, įpareigojęs prokurorę kreiptis į prašymą pateikusią užsienio valstybę dėl būtinų duomenų, be kurių neįmanoma net pradėti svarstyti ekstradicijos prašymo, gavimo. Todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai yra konstatuotas BPK 122 straipsnio 5 dalyje nurodyto suėmimo pagrindo egzistavimas.

Teismo posėdyje įtariamojo E. R. gynėjai prašė skundą patenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su E. R. gynėjo skundu bei su prokurorės pateikta teisinės pagalbos prašymo medžiaga Nr. 14.3-3/17, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi pratęsdamas E. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateikto Jungtinių Amerikos Valstijų ekstradicijos prašymo matyti, kad E. R. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Jungtinių Valstijų kodekso 8 skyriaus 1349, 1343 ir 2 straipsniuose, 18 skyriaus 1028A ir 2 straipsniuose, 18 skyriaus 1956 (a)(1)(B)(i) ir 2 straipsniuose, 18 skyriaus 1957(a) ir 2 straipsniuose, t. y. sukčiavimą laidinėmis, radijo ir televizijos priemonėmis; tapatybės vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis ir pinigų plovimą. Teisinės pagalbos (ekstradicijos) prašyme nurodytos galimai padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo vertinti Jungtinių Amerikos Valstijų teisinės pagalbos prašyme nurodytų faktinių duomenų apie galimai E. R. padarytas nusikalstamas veikas apimtį ir pagrįstumą, juo labiau, abejoti prašyme nurodyto FTB agento pateiktų duomenų teisingumu, pagrįstumu ar minėto asmens kompetencija.

Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, reikalinga turėti tiek faktinių duomenų, kad būtų pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o ne kiek jų reiktų galutinio procesinio sprendimo priėmimui.

Atsižvelgtina į tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas teisinės pagalbos prašymas ir yra sprendžiamas E. R. perdavimo baudžiamajam persekiojimui pagal Jungtinių Amerikos Valstijų teisinės pagalbos prašymą klausimas. Galutinis procesinis sprendimas dar nepriimtas. Gynėjo minima teismo nutartimi prokurorė įpareigota kreiptis į prašymą pateikusią užsienio valstybę dėl būtinų duomenų gavimo, atkreipiant dėmesį į užsienio valstybės pateikto dokumento netinkamą vertimą į lietuvių kalbą. Taigi, šiuo metu nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog teisinės pagalbos prašymas būtų netinkamai surašytas ar jame būtų nurodytos aiškiai neteisingos aplinkybės, ar apskritai nebūtų jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog E. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisinės pagalbos prašymą nagrinėjantis teismas kompetentingas nuspręsti, ar yra pagrindas E. R. perduoti prašančiajai valstybei.

Teisėjų kolegija, nagrinėjanti tik teismo priimto procesinio sprendimo dėl E. R. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, sprendžia, ar pateiktoje medžiagoje užtenka duomenų pagrįstai manyti, jog E. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar jam būtina iki teisinės pagalbos prašymo išnagrinėjimo taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Taigi, teisėjų kolegija pateiktoje medžiagoje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su minėtų klausimų išnagrinėjimu.

Pažymėtina, kad suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suėmimo prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, taip pat užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis.

Šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydama perduoti E. R. Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal pateiktą ekstradicijos prašymą. Nagrinėjamu atveju toliau tęsti E. R. suėmimo terminą buvo konstatuotas savarankiškas suėmimo pagrindas, numatytas ne BPK 122 straipsnio 1 dalyje, o 5 dalyje. Taigi, taikant suėmimą šiuo pagrindu, teismas neturėjo pareigos tikrinti ekstradicijos prašymo išdavimo teisėtumo bei jame nurodomų duomenų pagrįstumo.

Be to, E. R. laikant suimtą BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, kadangi E. R., nepaisant to, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi šeimą, gyvenamąją vietą Lietuvoje, darbą, turi sveikatos problemų, yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu užsienio valstybėje, turi ryšių užsienyje, jo galimai padaryti nusikaltimai intelektualūs, leidžiantys pagrįstai manyti, kad jis yra socialiai aktyvus, intelektualus žmogus, turintis galimybių ir piniginių lėšų, kurios palengvintų jo slėpimosi užsienyje galimybes. Aplinkybė, kad jo asmens dokumentai yra sulaikyti, neeliminuoja E. R. galimybės bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos be dokumentų. Tai, kad E. R. nesislapstė nuo vykdomo tyrimo Latvijoje ir kelis kartus buvo nuvykęs bei davė parodymus tyrime, nepaneigia pagrindo manyti, kad, gavus ekstradicijos prašymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, E. R. ir toliau nebandys slapstytis, tokiu būdu vengdamas jo perdavimo Jungtinėms Amerikos Valstijoms pagal išduotą ekstradicijos prašymą. Priešingai, ekstradicijos prašyme nurodytų nusikalstamų veikų apimtis ir sunkumas sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad E. R. gali vengti būti perduotas Jungtinių Amerikos Valstijų baudžiamajam persekiojimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi prašomam išduoti užsienio valstybei asmeniui E. R. pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatydamas 3 mėnesių terminą BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu, esant prašymui išduoti asmenį užsienio valstybei pagal ekstradicijos prašymą, bei 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teisėsaugos institucijų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuos suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus pirmosios instancijos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę. Tuo pačiu konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, todėl laikytina, jog suėmimas E. R. pratęstas pagrįstai.

Įvertinus tai, kad E. R. Jungtinėse Amerikos Valstijose teikiami kaltinimai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (sukčiavimas įgyjant didelės vertės svetimą turtą) ir 216 straipsnio 1 dalies (pinigų plovimas) požymius, bei atsižvelgus į tai, kad užsienio valstybėje E. R. įtariamas sunkių, iš anksto suplanuotų nusikaltimų padarymu, finansinėms operacijoms atlikti galimai buvo pasitelkti kiti asmenys, naudojamos sudėtingos apgaulės schemos, spręstina, kad šiuo metu prašomo perduoti asmens E. R. teisės suvaržytos, laikantis Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks jo teisių suvaržymas yra pateisinamas.

Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti spendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Heile v. Finland), būtina atsakyti į esminius skundo argumentus. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutartimi bei jos motyvais, atsako į esminius gynėjo skundo argumentus, susijusius su ginčijamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, E. R. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį E. R. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

E. R. gynėjo advokato Lino Kuprusevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.