Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini) Kauno raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus (neterminuotai), gyv. . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini) k., . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) r., teistas 7 kartus:

1. 1999-07-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 16 str. 2 d., 272 str. 2 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, atidedant vykdymą 3 m.;

2. 2001-03-14 pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 2 d., 43 str.- 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius amnestiją, nuo neatliktos bausmės atleistas;

3. 2007-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d. - 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 3 m.;

4. 2007-10-23 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 284 str. 1 d. - 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2008-02-29 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d. - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

6. 2010-03-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 290 str., 286 str. 1 d. - 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

7. 2012-02-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 215 str. 1 d. - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, 2016 m. gegužės 13 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2016 m. liepos 13 d. apie 01.00 val. namuose, . (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) k., . (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su kartu gyvenančia seserimi E. B. metu, tyčia vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė E. B. sveikatą.

Be to, jis 2016 m. liepos 13 d. apie 01.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini) r., . (duomenys neskelbtini) sen., . (duomenys neskelbtini) k., . (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto su kartu gyvenančiu jo sesers E. B. sutuoktiniu R. B. metu, tyčia koja spyrė į duris ir prispaudė durimis nukentėjusiajam R. B. dešinės rankos pirštus, tuo padarydamas nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pažeidimą dešinės plaštakos II piršto galinėje dalyje, kraujosruvą dešinės plaštakos III piršto galinėje dalyje po nagu, kas sukėlė nukentėjusiajam R. B. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Ištirti įrodymai patvirtina, kad po to, kai nukentėjusiosios E. B. ginti stojo nukentėjusysis R. B., kuris sugriebęs K. D. išvedė iš kambario į namo verandą, kaltinamasis smurtavo ir jo atžvilgiu. Kaip parodė nukentėjusysis R. B., K. D. nuvestas į verandą ir būdamas įsiutęs ant jo, stipriai spyrė į duris, kurias jis dar laikę ranka, ir šios nuo smūgio trenkdamos privėrė jam rankos pirštus. Pats kaltinamasis savo parodymuose minėtų aplinkybių taip pat neneigė. Vertinant įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes dėl kaltinamojo kaltės šio įvykio metu, svarbu pažymėti, kad kaltinamasis smurtavo R. B. atžvilgiu jau po to, kai dėl smurto prieš savo seserį buvo sutramdytas ir išvestas iš kambario, kuriame liko nukentėjusioji E. B. Jis buvo įsiutęs tiek ant nukentėjusiosios E. B., tiek ir ant jos sutuoktinio R. B. Išvestas į verandą matė, kad R. B. jį palikęs išeina ir uždarinėja su ranka duris. Taigi, tyčia spirdamas stipriai į jas, jis suprato ir numatė, kad neišvengiamai jo spiriamos durys atsitrenks ir prispaus nukentėjusiojo ranką, kuria jis laikė tuo metu duris, ir taip ją sužalos ar bent jau sukels fizinį skausmą nukentėjusiajam. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis tiek suvokė savo veikos pavojingą ir nusikalstamą pobūdį, tiek ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius ir jų aktyviais veiksmais siekė, kas rodo, kad susidariusioje situacijoje kaltinamasis veikė taip pat tiesiogine tyčia.

Kadangi nukentėjusioji E. B. yra kaltinamojo K. D. sesuo, o nukentėjusysis R. B. yra jos sutuoktinis, įvykio metu gyvenęs kartu su E. B. ir jos broliu kaltinamuoju K. D., tai įvykio metu tiek jis, tiek ir jo sutuoktinė, kaltinamojo sesuo, pagal BK 248 str. 2 d. prasmę buvo kaltinamojo šeimos nariai, kuriems kaltinamasis savo veika padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl kaltinamojo veikos abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu kvalifikuotos teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Vertinant ištirtus įrodymus tuo aspektu, ar kaltinamasis padarė vieną tęstinę veiką abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, ar dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, teismas pažymi, kad yra svarbu vadovautis tais kriterijais, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinė byla Nr. 2K-307/2007). Taigi tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Šioje byloje pagal ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamasis K. D. savo veika, pasireiškusia fiziniu smurtu, nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų E. B. ir R. B. sveikatą, taigi jo nusikalstamos veikos buvo nukreiptos į du skirtingus objektus (E. B. sveikatą bei R. B. sveikatą), tą nuteistasis suvokė ir norėjo taip veikti. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad abu sveikatos sutrikdymus būtų siejęs vieningas kaltinamojo sumanymas. Kaip nustatyta, nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu kaltinamasis ėmė smurtauti tik po to, kai nukentėjusiojo buvo išvestas į verandą ir dėl to ant jo supyko. Vien tik nedidelis laiko tarpas tarp abiejų nusikaltimų šiuo atveju nėra esminė aplinkybė, dėl kurios šias nusikalstamas veikas reikėtų kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą. Taigi teismas daro išvadą, kad kiekviena kaltinamojo K. D. padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip du atskiri nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas jį pripažinti kaltu padarius du BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus ir paskirti bausmę.

K. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl kiekvienos nusikalstamos veikos yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės yra ta, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

K. D. padarė du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo seserį bei jos sutuoktinį, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas, teistumui neišnykus, kas rodo, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau nebe pirmą kartą, sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tai rodo, kad K. D. padaryti nusikaltimai yra neatsitiktinės veikos. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad jis šiuo metu yra neįgalus (neterminuotai), nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Kadangi byloje įrodymai buvo tiriami bendra tvarka (buvo apklausiamas nukentėjusysis) ir sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, taikyti BK 64¹ straipsnį ir mažinti bausmę vienu trečdaliu nėra pagrindo.

Nors K. D. naujus du nusikaltimus padarė jau būdamas anksčiau septynis kartus teistas, baustas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis ir teistumui neišnykus, dėl ko yra recidyvistas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo ankstesni padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis buvo teistas, nėra analogiški šiems naujiems nusikaltimams, o yra visi skirtingi savo pobūdžiu (teistas už plėšimus, neteisėtus elektroninių mokėjimo priemonių įgijimą bei panaudojimą, pasipriešinimą valstybės tarnautojui), o įvykdyti nauji nusikaltimai – nežymus savo šeimos narių sveikatos sutrikdymas nėra sunkūs, jis yra pripažintas neterminuotai neįgaliu, su nukentėjusiaisiais šioje byloje, šeimos nariais seserimi E. B. ir jos sutuoktiniu R. B. susitaikė, darytina išvada, kad bausmės tikslai K. D. atžvilgiu gali būti pasiekti netaikant jam realios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės, atidedant paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str. 1 d.). Teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pritaikymas tokioje situacijoje neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Be to, K. D. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kadangi jis nusikalto smurtaudamas prieš šeimos narius.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

K. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 66 str., į K. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2016 m. liepos 14 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (metams) ir įpareigoti K. D.:

dalyvauti elgesio pataisos programoje – smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant šios programos įvykdymo terminą 6 mėnesius, skaičiuojant jį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val.;bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo nustatytus įpareigojimus bei draudimus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.