- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-21
- Bylos Nr.
- 2YT-2441-329/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01773-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrijai „Ž.-2“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija ,,Ž.-2“
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Sodininkų bendrijai „Ž.-2“,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Sodininkų bendrija ,,Ž.-2“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui iki 1995 m. gegužės 18 d. yra suteiktas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje „Ž.-2“ (toliau-Bendrija) adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas siekiant įsigyti sodo sklypą privačion nuosavybėn (2-5 b.l.).
Pareiškime nurodė, kad Bendrijos nariu pareiškėjas tapo 1991 m. lapkričio mėn. 12 d. sumokėjęs 1000 rublių stojamąjį mokestį. Jam buvo suteiktas 6,33 aro žemės sklypas Bendrijoje, Generaliniame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo žemės sklypu iki šiol pareiškėjas naudojasi, moka visus sodininkų bendrijos nariui priklausančius mokesčius. 2006 m. nutaręs privatizuoti naudojamą sodo sklypą, pareiškėjas savo lėšomis atliko sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus ir 2008 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus raj. Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suderinti atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, bet paaiškėjo, kad Bendrijos valdybos leidimas privatizuoti nėra pakankamas pagrindas įsigyti naudojamą žemės sklypą nuosavybėn. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus raj. skyrius pareiškėjui nurodė, kad norint privatizuoti sodo žemės sklypą, reikia pateikti dokumentą, įrodantį šio žemės sklypo suteikimo faktą. Tačiau pareiškėjas negali pateikti šio dokumento dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes sodininkų Bendrijoje, o taip pat ir Vilniaus apskrities archyve nėra išlikusių iki 1995 metų Bendrijoje priimtų sprendimų dėl žemės sklypų skyrimo protokolų. Nurodo, kad pagal Vilniaus apskrities archyvo pateiktus dokumentus Bendrijos „Ž.-2” teritorijos ribos vietoje pažymėtos 1989 06 22, o žemės naudojimo teisės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 1989 06 28. Iš šių dokumentų matyti, kad Bendrijai valstybinės žemės sklypas buvo suteiktas neterminuotam naudojimui, o Bendrijos valdyba, vadovaujantis LR Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo” bei Bendrijos įstatais, perregistruotais Vilniaus m. valdyboje 1992 10 20, suteikė žemės sklypus Bendrijos nariams. Norėdamas gauti dokumentą, įrodantį žemės sklypo suteikimo faktą, pareiškėjas kreipėsi Bendrijos valdybą, tačiau paaiškėjo, kad Bendrijoje neišsaugoti jokie Bendrijos valdybos dokumentai, priimti iki 1995 05 13, tame tarpe ir valdybos sprendimas dėl sodo sklypo suteikimo pareiškėjui G. V.. Nurodo, kad Bendrijos valdybos sprendimas dėl žemės sklypo suteikimo yra pagrindas privatizuoti sodo sklypą, tačiau pareiškėjas jo negali gauti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jis nėra išsaugotas Bendrijoje ir jo negalima atkurti dėl pasikeitusių teisės aktų. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumento, patvirtinančio žemės sklypo suteikimo jam fakto, todėl teismo prašo nustytiti šį juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas galėtų jo naudojamą sodo žemės sklypą įsigyti privačion nuosavybėn.
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas advokatas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1982 m. pareiškėjas pradėjo dirbti Vilniuje, gelžbetoninių konstrukcijų gamykloje. Kartu su juo dirbo B., kuris tuo metu buvo Bendrijos pirmininku. B. jam pasiūlė stoti į sodininkų bendriją „Ž.-2“, sakė, kad yra laisvų žemės sklypų. Atvykęs su bendradarbiu R. M., apžiūrėjo tuo metu esamus laisvus sklypus, parašė prašymą būti priimtam į bendriją. Po kurio laiko B. pranešė, kad jis priimtas į Bendriją ir jam buvo paskirtas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas susimokėjo 1000 rub. stojamąjį nario mokestį ir gavo Bendrijos nario knygelę, kurią turi iki šiol ir kurioje yra atžymėtas kasmetinis nario mokesčio sumokėjimas. Tapęs Bendrijos nariu pareiškėjas ketino paskirtame žemės sklype statyti sodo namelį, susivežė statybinius blokelius, perdengimo plokštes, kasė pamatus. Tačiau pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms, pareiškėjas išsikėlė gyventi į Kauną, o dirbti liko Vilniuje, dar po kurio laiko pasikeitė ir jo darbo vieta. Sodo namelio statyba liko neužbaigta, per ilgą laiką nuo 1992 m. buvo išvogtos statybinės medžiagos. Tačiau pareiškėjas reguliariai lankėsi Bendrijos teritorijoje jam paskirtame sklype, jį prižiūrėjo, vasarą nuolat šienaudavo žolę, visą laiką mokėjo nario mokestį ir kitas Bendrijai išlaikyti priskaičiuotas įmokas. Nutaręs privatizuoti naudojamą sodo žemės sklypą, 2006 m. pradėjo tvarkyti dokumentus, savo lėšomis atliko kadastrinius matavimus. Iki šiol sklypo neprivatizavo, nes negali gauti sklypo suteikimo faktą patvirtinančių dokumentų.
Suinteresuotas asmuo sodininkų bendrija „Ž.-2“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (41 b.l.). Taip pat neatvyko į teismo posėdį, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (90-92 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka (42-44 b.l.). Teigia, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir priežasčių, kodėl būdamas sodininkų bendrijos „Ž.-2", esančios (duomenys neskelbtini), nariu nuo 1991-11-12, tik 2006 m. nutarė privatizuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiškėjui ne kartą atsakingos institucijos priėmė sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pradėti pirkimo pardavimo procedūras, nes nebuvo pateiktas dokumentas, įrodantis pareiškėjo teisę jį privatizuoti. Pareiškėjas pareiškime nenurodo jokių aplinkybių, kokiu pagrindu jis galėjo įgyti naudojimosi žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) teisę, t.y. ar minėtas žemės sklypas jam skirtas miesto (rajono) valdybos sprendimu (potvarkiu), ar sodininkų bendrijos valdybos sprendimu, kokiomis aplinkybėmis jam konkrečiai buvo galimai suteiktas sodo sklypas, reikalavimą suformulavo abstrakčiai. Todėl mano, kad pareiškimas turėtų būti netenkinamas.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas R. M. paaiškino, kad su pareiškėju dirbo vienoje darbovietėje ir gyveno viename bendrabutyje, buvo draugai. Apie 1991 metus pareiškėjas įstojo į sodininkų bendriją „Ž.-2“, jie kartu važiavo apžiūrėti pareiškėjui skirto sklypo. Vėliau padėjo pareiškėjui kasti duobę pamatams, iškrauti statybinius blokelius tame sodo sklype, parūpino įsigyti perdengimo plokštes, nes pareiškėjas ruošėsi statyti sodo namelį. Vėliau pareiškėjui vedus ir išvykus gyventi pas žmoną, jų bendravimas retėjo. Žinodamas, kad pareiškėjas išsikėlė gyventi į Kauną, jis užsukdavo į jo sklypą, kartais paprašytas pareiškėjo nupjaudavo žolę. Lankydamasis pareiškėjo sklype, matė, kad sklypas nėra apleistas, jį prižiūrėdavo pareiškėjas.
Iš pateiktų teismui notariškai patvirtintų liudytojos T. R. parodymų seka, kad ji yra pareiškėjo sodo sklypo kaimynė, jos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), šį sklypą liudytoja įsigijo 1988 metais, dirbdama Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų departamente. Matė, kaip sklypo kaimynas G. V. tvarkė savo sklypą, apie 1992 m. ruošė statyti sodo namelį: iškasė duobę pamatams, susivežė statybines medžiagas. Vėliau į sklypą atvažiuodavo su žmona, sodino vaismedžius, daržoves. Visada iki šiol nupjauna žolę, tvarko aplinką (131-133 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 1989-06-28 žemės naudojimo teisės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas skyrė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai 235628 kv. m žemės sklypą kolektyviniams sodams (9-10 b. l.). Vidaus reikalų ministerijos Pataisos reikalų valdybos administracija ir profsąjungos komitetas 1989-10-18 nutarė įstiegti sodo bendriją „Ž.“ (12 b.l.), Vykdomojo komiteto 1989-10-23 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti sodininkų bendrijos „Ž.“ (23,56 ha) įstatai (13 b.l.). Vilniaus miesto valdyboje 1992-10-20 įregistruoti sodininkų bendrijos „Ž.-2“ įstatai (14-19 b.l.). Sodo sklypas, dėl kurio suteikimo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra sodininkų bendrijoje „Ž.-2“. Nuo 1992-10-20 sodininkų bendrijos „Ž." pavadinimas pakeistas į „Ž.-2".
Nario bilieto originalas, prijungtas prie bylos (32-34 b.l.) patvirtina, kad nuo 1991 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas buvo priimtas į Bendrijos narius ir nuo to laiko mokėjo kasmetinius nario mokesčius už suteiktą jam naudotis žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šią aplinkybė patvirtina ir kasos pajamų kvitai (23 b.l.), Bendrijos pajamų žurnalo išrašai (103-112 b.l.), Bendrijos narių sąrašai (113-130 b.l.). Iš Bendrijos sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) schemos matyti, kad pareiškėjui buvo suteiktas naudotis sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (24 b.l.).
Pateiktoje informacinėje pažymoje Bendrija nurodė, kad pagal išlikusią Lietuvos Respublikinio agrokooperatinio susivienijimo „S." Nario bilieto kopiją Bendrija patvirtina, kad G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), yra Bendrijos narys nuo 1991 m. lapkričio mėn. 12 d., nes Bendrijai įmokėjo 1000,00 rub. stojamąjį mokestį, G. V. buvo skirtas 6,33 aro sodo sklypas, Generaliniame plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl nuolat besikeičiančių valdybos narių ir pirmininkų kaitos nebuvo išsaugoti visi vidaus norminiai dokumentai, todėl kokiu pagrindu ir kada G. V. paskirtas žemės sklypas duomenų nėra. Taip pat nurodė, kad G. V. su Bendrija 1992-2015 metų laikotarpyje yra visiškai atsiskaitęs ir įsiskolinimų neturi. Atsižvelgus į tai, kad vadovaujantis 2011 m. kovo mėn. 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo" 10.15 p. Bendrijoje buhalteriniai duomenys - Mokėjimo pranešimai, saugomi tik 10 metų, Bendrija apie ankstesnio termino atsiskaitymus nebeturi informacijos, visus kitus Bendrijos nustatytus mokesčius G. V. yra apmokėjęs nustatytu laiku. Kadangi ankstesni valdybos pirmininkai dokumentų neperdavė, todėl Bendrijoje neišliko 1992 m Bendrijos narių registracijos knygos (35 b.l.).
Pagal iki 1994-07-12 galiojusio Žemės kodekso 75 str. nuostatas, žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms neterminuotai naudotis šio kodekso 13-17, 19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Žemės kodekso 13 str. buvo nurodyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka, t. y. žemės sklypai buvo skiriami pagal Ministrų Tarybos nutarimą arba miesto, rajono, gyvenvietės vykdomojo komiteto sprendimą.
Sodininkų bendrijos „Ž." (vėliau - „Ž.-2") įregistravimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-21 nutarimas Nr. 205 „Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo" bei šiuo nutarimu patvirtinti Sodininkų bendrijos laikinieji pavyzdiniai įstatai. Pagal Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų 6 p. narius į bendriją priimdavo ir šalindavo iš jos, žemės sklypus skirdavo bendrijos valdyba. Taigi, sodininkų bendrijų įteisinimas ir žemės sklypų juose paskyrimas priklausė miestų ir rajonų vykdomųjų komitetų kompetencijai, o bendrijos nariams žemės sklypus bendrijoje galėjo paskirstyti bendrijos valdyba.
Nuo 1994-07-01 valstybinės žemės pardavimą sodininkų bendrijose be Žemės reformos įstatymo reglamentuoja taip pat Žemės įstatymas. Žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Pagal Žemės įstatymo 2 str. 2 d. žemės naudotoju laikomas žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.
Pagal Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. redakciją, kuri įsigaliojo 2008-11-25, sodo sklypai sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995-05-18, prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.
Apibendrinant nurodytą valstybinės žemės pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad viena iš sąlygų, įsigyjant naudojamą valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, yra Žemės reformos įstatymo ir Žemės įstatymo pagrindu atsiradusi ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinta asmens teisė naudoti žemės sklypą.
Pareiškėjas siekia įgyvendinti teisę įgyti nuosavybėn žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje „Ž.-2“.
Paaiškėjus, kad pareiškėjo teisei įgyvendinti nepakanka turimų dokumentų, nes archyviniai duomenys nėra išlikę, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu iki 1995-05-18 sodininkų bendrijos „Ž.-2“ valdybos sprendimu jam buvo paskirtas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
Kad pareiškėjas sklypo suteikimo dokumentų negali gauti kitokia tvarka, o tik teismo, patvirtina į bylą pateiktos pažymos iš Bendrijos (35 b.l.), iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (36-37 b.l.), iš Vilniaus apskrities archyvo (38 b.l.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismo tvarka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tame tarpe ir posėdyje duotus pareiškėjo išsamius paaiškinimus, apklausto liudytojo parodymus, konstatuoja, kad nors ir nėra išlikusio sodininkų bendrijos „Ž.-2“ valdybos sprendimo dėl sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pareiškėjui, tačiau įrodymų visuma patvirtina, jog šis žemės sklypas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo suteiktas pareiškėjui. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas – CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.
Nagrinėjamu atveju yra visos įstatymo įtvirtintos sąlygos pareiškėjo nurodytam juridiniam faktui nustatyti teismo tvarka: 1) prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas pareiškėjui siekiant įsigyti sodo sklypą nuosavybėn ne aukciono būdu, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443, 4 punktu; 2) sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo suteiktas iki 1995-05-18 galiojusia tvarka, tačiau sodininkų bendrijos „Ž.-2“ valdybos sprendimas suteikti šį žemės sklypą pareiškėjui neišliko; 3) pareiškėjas negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių reikalingą juridinę reikšmę turintį faktą, nes valstybės institucijose ir Vilniaus apskrities archyve tokie dokumentai neišlikę.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutiko, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkinamas. Tačiau teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas pareiškime nenurodė tikslių sklypo suteikimo aplinkybių ir priežasčių, kodėl būdamas sodininkų bendrijos nariu nuo 1991-11-12, tik 2006 m. nutarė privatizuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), negali turėti esminės įtakos sprendžiant pareiškimo pagrįstumą. Teismo posėdyje pareiškėjas ir liudytojai išsamiai išdėstė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suteikimo pareiškėjui aplinkybes. Pareiškėjo nurodyti faktai neprieštaravo byloje pateiktiems įrodymams, todėl teismas atmeta kaip nepagrįstus suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos argumentus ir sprendimą priima vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremtu byloje nustatytais faktais ir pateiktais įrodymais.
Todėl apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, prašomas faktas nustatytinas – CPK 444 str. 1 d., 2 d. 9 p., 445 str.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nustatomas tikslu privatizuotą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Pranciškonių k., Riešės sen., Vilniaus r., sodininkų bendrijoje „Ž.-2“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki 1995 m. gegužės 18 d. yra suteiktas valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis SB „Ž. – 2” (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui siekiant įgyvendinti teisę įsigyti nurodytą valstybinės žemės sklypą privačios nuosavybės teise.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant jį per Marijampolės rajono apylinkės teismą.