Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininko A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt (tai atitinka 297 EUR) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apelianto tvirtinimu, eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė bei tilto apsauginis atitvaras, dėl to VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala, nors ir mažareikšmė. Tiek automobilio, tiek ir tilto atitvaro apgadinimai buvo nustatyti ir užfiksuoti. Kad A. B. automobilį vairavo neblaivus, ginčo nekyla, todėl A. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pagrįstai ir teisėtai. Tačiau apylinkės teismas netinkamai vertino netgi paties A. B. parodymus, kurie prieštaravo vieni kitiems. Vienu atveju A. B. prisipažino, kad atsitrenkė į tilto atitvarą žmonos automobiliu ir jį apgadino, o kitu atveju parodė, kad nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos kitiems asmenims. Kadangi buvo padaryti akivaizdūs ir žymūs automobilio apgadinimai, todėl abejonių, kad įvyko eismo įvykis, neturėtų kilti. Apeliantas pažymi, kad A. B. neturėjo teisės po įvykusio eismo įvykio asmeniškai nustatinėti žalos dydį ar jos buvimo (nebuvimo) faktą, nes apgadintas turtas nebuvo jo nuosavybė, todėl privalėjo vadovautis KET 222 punktu ir apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. A. B. minėto KET punkto reikalavimo nevykdė ir tyčia savavališkai, siekdamas išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir nurodė, kad jai dėl tilto apgadinimo padaryta mažareikšmė žala, tačiau kartu konstatavo, jog tilto atitvaras yra apgadintas ir žala įmonei padaryta. Kad tilto atitvaras buvo sugadintas iki eismo įvykio, A. B. įrodymų nepateikė.

Apeliantas įsitikinęs, kad A. B. suvokė, jog padarė eismo įvykį, tai ir pats pripažino teismo posėdžio metu, todėl, apelianto nuomone, A. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia ir neteisėtai vien tik dėl to, kad siekė išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus, t. y. vairavimą būnant neblaivam ir eismo įvykio padarymą. Apelianto teigimu, teismo nurodyti motyvai ir pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos visiškai neatitinka nagrinėjamos situacijos. Nurodo, kad A. B. būtent taip ir elgėsi, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, nes skubėdamas įvykio vietoje paliko nukritusį automobilio valstybinio numerio ženklą. Visa tai rodo, kad A. B. suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, elgiasi neteisėtai. A. B. teiginiai, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos kitiems asmenims priklausančiam turtui, turėtų būti vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija ir noras išvengti administracinės atsakomybės. Todėl, apelianto įsitikinimu, A. B. veikoje yra pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininkas A. M. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – A. B. pripažinti kaltu, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir atitinkamai jį nubausti.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, A. B. įsitikinimu, priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas tinkamai įvertino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-12-09 raštą dėl apgadinto tilto konstrukcijos, kuriame ši įmonė nurodė, kad padaryta mažareikšmė žala, pretenzijų įmonė neturi. Tai įrodo, kad jo paaiškinimai dėl to, jog jis nesuprato, kad sukėlė eismo įvykį bei padarė žalos kitiems asmenims priklausančiam turtui, atitinka byloje surinktus įrodymus. A. B. teigimu, jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį ir privalo pasilikti įvykio vietoje, nemanė, kad taip elgdamasis jis pažeidžia kokio nors konkretaus asmens teisėtus interesus. Atvykus policijos pareigūnams jis neneigė, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, ir atsitrenkė į kelio atitvarą, tai įrodo, jog jis atsakomybės nevengė. Valstybinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-13 rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodė, kad identifikuoti, ar konkretų tilto apsauginio barjero pažeidimą padarė A. B. vairuojamas automobilis, nėra jokios galimybės. Apsauginio barjero pažeidimas policijos nurodytoje vietoje galėjo atsirasti ir anksčiau. Liudytojas V. Ž. parodė, kad po atsitrenkimo į tilto atitvarą jie jį apžiūrėjo ir jokių apgadinimų nerado. Kadangi nežymiai buvo apgadintas tik jam pačiam ir jo sutuoktinei priklausantis automobilis, kuriuo jis ir važiavo, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad tai nesudaro ATPK 127 straipsnio 3 dalies sudėties, nes joje kaip būtinas teisės pažeidimo sudėties požymis yra „kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimas“ (tai yra tokio turto, kuris nepriklauso pažeidėjui, apgadinimas). Šio sudėties požymio jo veikoje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal teismų praktiką šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens.

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos vyresniojo pasieniečio D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) , buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen Sharran“, jo priekis buvo apgadintas ir nebuvo paženklintas valstybinio numerio ženklu. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo A. B.. Tikrinant dokumentus, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys buvo neadekvatus. Paklausus, kas nutiko, A. B. atsakė, kad nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į tilto atitvarą, esantį (duomenys neskelbtini), toje vietoje galėjo pasilikti ir valstybinio numerio ženklas. Atvykę policijos pareigūnai A. B. nustatė 1,11 promilės neblaivumą (b. l. 2).

Iš Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK VPP Patrulių būrio vyresniojo patrulio R. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad tam, kad patikrintų gautą informaciją, nuvyko nurodytu adresu. Kelio (duomenys neskelbtini) 3 kilometre pastebėjo automobilio „Volkswagen“ nuolaužas ir apgadintą tilto atitvarą, ant tilto surado valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) ženklą (b. l. 3).

2014-11-13 paaiškinime A. B. prisipažino, kad įvykio dieną vairavo automobilį išgėręs, automobilio nesuvaldė ir atsitrenkė į tilto atitvarus. Eismo įvykio metu apgadino žmonos automobilį ir tilto atitvarus. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 6).

Teismo posėdyje A. B. neneigė, kad įvykio dieną vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio bei atsitrenkė į kelio atitvarą, tačiau jo neapgadino. Apgadino tik sutuoktinės vardu registruotą automobilį.

Byloje surinkti įrodymai nepaneigia aplinkybės, kad A. B. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į kelio atitvarą, apgadino sutuoktinės vardu įregistruotą automobilį ir nuvažiavo. Tačiau transporto priemonė, kuri dėl A. B. padaryto pažeidimo buvo apgadinta, registruota sutuoktinės L. B. vardu (b. l. 12), o pagal Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės neapgadino.

Iš aptartų duomenų matyti, kad A. B. apie tai, kad atsitrenkė į kelio atitvarą, iš karto prisipažino ir jį sustabdžiusiems Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos pareigūnams, ir vėliau – policijos pareigūnams. Tai parodo, kad A. B. buvo įsitikinęs, jog jis dėl to, kad atsitrenkė į kelio atitvarą, Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės už turto apgadinimą ar dėl to, kad buvo neblaivus.

Kad A. B. buvo įsitikinęs, jog niekam jokios žalos nepadarė, patvirtina ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ raštas, iš kurio matyti, kad jiems padaryta žala yra mažareikšmė, jie kaltininkui pretenzijų neturėjo (b. l. 26). Iš vaizdo lentelėje užfiksuotų kelio atitvaro vaizdų matyti, kad, jeigu kelio atitvaras ir buvo apibraižytas, jokių ryškesnių apgadinimų nenustatyta (b. l. 13, 14). Be to, nepaneigta ir aplinkybė, jog kelio atitvaras galėjo būti apgadintas ir anksčiau.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manyti, jog A. B. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir dėl sukelto eismo įvykio padarė kitiems asmenims žalos, nėra pagrindo, todėl traukti jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.

Be to, Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininko A. M. apeliaciniame skunde, prašant A. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, nėra prašymo paskirti konkrečias nuobaudas, ir tai prieštarauja ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatoms dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribų apygardos teisme. Nesant apeliaciniame skunde apelianto prašymo dėl konkrečių nuobaudų rūšių ir dydžių A. B. paskyrimo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, paskirti konkrečių nuobaudų negali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-12-16 nutarimą palikti nepakeistą, Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK viršininko A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.