Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-05-13 · Byla Nr. A2.6.-6526-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-13
Bylos Nr.
A2.6.-6526-806/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
M. N.
Nukentėjusysis
G. J.
Advokatai
Aušra Vaišnorienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6526-806/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05041-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. N., jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei, vertėjai Olgai Macijauskienei, nukentėjusiajai G. J., išnagrinėjusi M. N. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N. 2016-03-17 apie 11.43 val., Ozo g. 10A, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė greta stovintį automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)

Apklaustas teisme M. N. parodė, kad buvo susitarimas su žmogumi, kad susitiks ir paims vieną daiktą. Tai buvo prie pastato, kur įvyko įvykis, jis, M. N. važiavo su automobiliu. Pusę gatvės pravažiavus pastebėjo, kad negalima išvažiuoti, tada jis, M. N. važiavo atbuline eiga, buvo sunku, stovėjo automobiliai. Buvo ženklas, kad negalima parkuoti. Po to, pastebėjo, kad aikštelėje yra laisva vieta, norėjo pastatyti automobilį, po to, išvažiuoti. Kai pradėjo tai daryti, važiuoti atbuline eiga, išgirdo garsą ir sustojo, bei išlipo. Po to, pastebėjo, kad stovi moteris su savo automobiliu, pastaroji paklausė ar jis visada nežiūri į veidrodėlį kai važiuoja. Pasak M. N., jis stebi veidrodėlį, bet darant posūkį sunku pastebėti. Tuo metu jis, M. N. nieko nepastebėjo, durys buvo uždarytos, jis pažiūrėjo, kad gal kas nukentėjo, bet pamatė, kad viskas gerai. Pažiūrėjo į automobilį ir nieko nepastebėjo. Jis, M. N. paklausė automobilio „Honda Civic“ savininkės kas atsitiko, kartu apžiūrėjo automobilį, nieko nepastebėjo. Moteris nieko nesakė. Buvo mintis, kad reikia užpildyti deklaraciją, jis, M. N. atsiprašė moters. Po to, pastovėjo kiek ir išvažiavo. Moteris stovėjo tuo metu kitoje vietoje, nepastebėjo, kaip buvo atidarytos durys. Pasak M. N., paklausė policijoje, jam pasakė, kad žala yra 104 eurai, jis gailisi. Kai kalbėjo su automobilio „Honda Civic“ savininke, jis, M. N. nedavė pastarajai savo telefono, kalbėjo tuo metu su kitu žmogumi. Pasak M. N., jis paklausė kas įvyko, tada kartu pažiūrėjo į duris, po to G. J. jas uždarė. M. N. paaiškino, kad jis pažiūrėjo į G. J. automobilį, jis atsimena kaip jie atidarė duris ir pažiūrėjo, jis pažiūrėjo ir nieko nematė, pasakė atsiprašau ir išvažiavo.

Apklausta teisme nukentėjusioji G. J. parodė, kad buvo pirma dienos pusės, jos automobilis stovėjo automobilių salono „Krasta auto“ tam skirtoje vietoje. M. N. statėsi automobilį galine dalimi šalia jos automobilio. Buvo atidarytos abi durelės, krovėsi daiktus, kai jie dėjo daiktus, M. N. parkavosi ir šonu braukė dureles. Ji, G. J. pasakė, kad patrauktų automobilį, kad galėtų uždaryti dureles, M. N. tada išvažiavo. Kai M. N. išlipo, ji, G. J. pasakė: „Statykite automobilį ir žiūrime kokia žala padaryta“. M. N. pasakė atsiprašau, sėdo ir išvažiavo. Pasak G. J., M. N. jos automobilio apgadinimų nežiūrėjo, pastarasis tik į savo pažiūrėjo. M. N. nubraukė jos, G. J. durelių kampą, jos apgadinimų nesimato. Pasak G. J., gal M. N. jos nesuprato, ji pasakė lietuviškai. Ji, G. J. išgirdo garsą kaip braukiasi metalas į metalą ir pradėjo rėkti stok. Anot G. J., jos automobilio durys buvo atidarytos, ji jas privėrė, kad M. N. patrauktų automobilį. M. N. nepriėjo ir nepažiūrėjo. Nebuvo taip, kad ji, G. J. atidarė, po to, uždarė dureles, ji patraukė į save dureles. M. N. neklausė kokia žala. Žalą pastebėjo po kontakto. Kai ji, G. J. sakė kokia žala, reikia pažiūrėti, M. N. stovėjo prie jos. Pas jį akivaizdžiai matėsi žala. Deklaracijos ji, G. J. pildyti nesiūlė, nes M. N. atsisėdo patraukti automobilio ir išvažiavo.

Šalies argumentai

M. N. savo paaiškinime nurodė, kad 2016 metų kovo 17 dieną, per pietų pertrauką, apie 11.30 val. važiavo į susitikimą, adresu Ozo g. 10A, Vilniuje. Įvažiavęs į gatvelę, kurioje stovėjo parkuojami automobiliai, nusprendė važiuoti atgal, kadangi paskambino vienas jo, M. N. klientas iš įmonės kur dirba pagrindiniu sisteminiu administratoriumi nuo UAB (duomenys neskelbtini), todėl teko skubiai grįžti į darbą. Važiuodamas atbuline eiga, per veidrodėlį pastebėjo tarpą automobilių, nutarė apsisukti. Atsargiai sukdamas automobilio galą į kairę, išgirdo nestiprų stuktelėjimą. Išjungęs variklį, išlipo greta stovinčio automobilio „Honda Civic“, kurio durelės buvo jau uždarytos. Išlipusi automobilio savininkė jo, M. N. paklausė: „Ar niekada nepasižiuri į galinius veidrodėlius“. Jis, M. N. paklausė kas atsitiko, tačiau pastaroji nieko nesakė. Abu kartu apžiūrėjo „Honda Civic“, pabandė darinėti automobilio dureles, jokių sužalojimų ar įbrėžimų nepastebėjo. Jis, M. N. pagalvojo, kad, galbūt, kai atbuline eiga suko į kairę, vėjas atplėšė šalia stovinčio automobilio dureles (buvo labai vėjuota diena) ir jis atsitrenkė į jas. Kadangi jokių sužalojimų nepastebėjo, mano, kad automobilių kontaktas galėjo būti į apsauginę jo, M. N. automobilio durelių juostelę, kuri specialiai saugo abipusiškai nuo tokių smūgių. Kiek palaukęs ir neišgirdęs iš „Honda Civic“ savininkės jokių pretenzijų, pastarosios atsiprašė už patirtą nemalonią situaciją, atsisveikino ir išvažiavo į darbą. Įvykio deklaracijų nepildė, kadangi jokių sugadinimų dėl susidūrimo nepastebėjo. Policijos, mano, nereikėjo kviesti dėl įvykio mažareikšmiškumo. Yra tos nuomonės, kad suklydo ir pasielgė neteisingai, kad nepildė įvykio deklaracijos ar nekvietė policijos į įvykio vietą ir pasišalino iš įvykio vietos, nepalikęs savo telefono numerio, dėl to labai gailisi.

G. J. savo paaiškinime nurodė, kad 2016-03-17 apie 11.30 val. jos automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo prie „mini salono“, Ozo g. 10A, Vilniuje, šalia parkavosi kitas, žydros spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji, G. J. buvo atsidariusi galines kairės pusės dureles, tas automobilis besiparkuodamas galu, savo kairiu šonu perbraukė jos automobilio dureles. Automobilį vairavo vyras, apie 40 metų amžiaus. Apgadinęs jos, G. J. automobilį vyras nesiaiškino, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Prieš tai buvo išlipęs ir apžiūrėjo savo automobilį. Vyro automobiliui apgadintas kairės pusės galinis sparnas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-03-17 apie 11.43 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Ozo g. 10A, Vilniuje, apgadintas automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus į vietą, automobilio „Honda Civic“ vairuotoja paaiškino, kad pastatė savo automobilį ties 10A, prie automobilių salono „Citroen“ ir atidariusi automobilio „Honda Civic“ galines kairės pusės dureles trenkė automobilyje. Tuo metu, į šalia jos esančią laisvą vietą atbuline eiga parkavosi automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, ir atsirėmė į jos automobilio praviras dureles. Automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesiaiškino įvykio aplinkybių, o išvažiavo iš įvykio. Automobilį vairavo vyras, apie 40 metų amžiaus. Apžiūrėjus automobilį „Honda Civic“ matėsi kairės pusės galinių durelių nežymus nubrozdinimas (66 cm aukštyje iš vidinės pusės). Įvykio vieta filmuojama, bet vaizdas neišsaugotas.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Ozo g. 10A, Vilniuje, automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos galinės kairės pusės durys.

Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje nurodyta, kad automobiliui „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis kairės pusės sparnas ir degalų bako uždarymo dangtelis apie 0,71 – 0,79 m. Nubrozdinimo briaunose įsitrynę pašaliniai juodos spalvos likučiai; automobiliui „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdintos galinės kairės pusės durelės, pažeistas (nusitrynęs) viršutinis dažų dangos (juodos spalvos) sluoksnis. Nubrozdinimų aukštis apie 0,70-0,80 m. Kontakto vietose vizualiai transporto priemonių apgadinimų aukštis ir pobūdis, mechanizmas atitinka.

Fotolentelėje AV2-1258-336 nurodyta, kad užfiksuoti automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdinimai ant galinių kairės pusės durelių, automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nubrozdinimai ant galinio kairės pusės sparno ir degalų bako dangtelio.

Dėl išdėstyto konstatuotina, jog M. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 126 p., numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. M. N. pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad pastebėjo, jog aikštelėje yra laisva vieta, norėjo pastatyti automobilį, po to, išvažiuoti. Kai pradėjo tai daryti, važiuoti atbuline eiga, išgirdo garsą ir sustojo, bei išlipo. Po to, pastebėjo, kad stovi moteris su savo automobiliu, pastaroji paklausė ar jis visada nežiūri į veidrodėlį kai važiuoja. Pasak M. N., jis stebi veidrodėlį, bet darant posūkį sunku pastebėti. Apklausta teisme nukentėjusioji G. J. parodė, kad M. N. statėsi automobilį galine dalimi šalia jos automobilio. Buvo atidarytos abi durelės, krovėsi daiktus, kai jie dėjo daiktus, M. N. parkavosi ir šonu braukė dureles. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes be M. N. ir nukentėjusiosios G. J. parodymų patvirtina ir M. N. paaiškinimas, nukentėjusiosios G. J. paaiškinimas, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje, fotolentelės AV2-1258-336.

M. N. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad M. N. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas vertina, kad byloje yra įrodyta, jog M. N. pažeidė KET 9 p., 126 p. Pats M. N. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, bet paaiškino, kad tuo metu jis nieko nepastebėjo, durys buvo uždarytos, jis pažiūrėjo, kad gal kas nukentėjo, bet pamatė, kad viskas gerai. Pažiūrėjo į automobilį ir nieko nepastebėjo. Jis, M. N. paklausė automobilio „Honda Civic“ savininkės kas atsitiko, kartu apžiūrėjo automobilį, nieko nepastebėjo. Moteris nieko nesakė. Buvo mintis, kad reikia užpildyti deklaraciją, jis, M. N. atsiprašė moters. Po to, pastovėjo kiek ir išvažiavo. Moteris stovėjo tuo metu kitoje vietoje, nepastebėjo, kaip buvo atidarytos durys. Pasak M. N., jis paklausė kas įvyko, tada kartu pažiūrėjo į duris, po to G. J. jas uždarė. M. N. paaiškino, kad jis pažiūrėjo į G. J. automobilį, jis atsimena kaip jie atidarė duris ir pažiūrėjo, jis pažiūrėjo ir nieko nematė, pasakė atsiprašau ir išvažiavo. Teismo vertinimu, pažeidėjo M. N. parodymai kelia tam tikrų abejonių dėl jų teisingumo, kadangi jie iš dalies prieštarauja nukentėjusiosios G. J. parodymams. Nukentėjusioji G. J. teisme parodė, kad buvo atidarytos abi durelės, kai jie dėjo daiktus, M. N. parkavosi ir šonu braukė dureles. Ji, G. J. pasakė, kad patrauktų automobilį, kad galėtų uždaryti dureles, M. N. tada išvažiavo. Kai M. N. išlipo, ji, G. J. pasakė: „Statykite automobilį ir žiūrime kokia žala padaryta“. M. N. pasakė atsiprašau, sėdo ir išvažiavo. Pasak G. J., M. N. jos automobilio apgadinimų nežiūrėjo, pastarasis tik į savo pažiūrėjo. M. N. nubraukė jos, G. J. durelių kampą, jos apgadinimų nesimatė. Pasak G. J., gal M. N. jos nesuprato, ji pasakė lietuviškai. Ji, G. J. išgirdo garsą kaip braukiasi metalas į metalą ir pradėjo rėkti stok. Anot G. J., jos automobilio durys buvo atidarytos, ji jas privėrė, kad M. N. patrauktų automobilį. M. N. nepriėjo ir nepažiūrėjo. Nebuvo taip, kad ji, G. J. atidarė, po to, uždarė dureles, ji patraukė į save dureles. M. N. neklausė kokia žala. Žalą pastebėjo po kontakto. Kai ji, G. J. sakė kokia žala, reikia pažiūrėti, M. N. stovėjo prie jos. Pas jį akivaizdžiai matėsi žala. Deklaracijos ji, G. J. pildyti nesiūlė, nes M. N. atsisėdo patraukti automobilio, tačiau išvažiavo. Netikėti nukentėjusiosios G. J. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu iš kart po įvykio surašytu paaiškinimu, policijos pareigūnams paaiškinimu esančiame tarnybiniame pranešime ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šis asmuo būtų susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau M. N. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).

Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir nustatytas aplinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pripažįsta pažeidimus ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgtina į padarytos žalos dydį, turi 14 metų vairavimo stažą, nė karto nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, automobilis reikalingas darbui, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas mano, kad yra tikslinga M. N. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. pažeidėjui skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą su trumpesniu nei sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas

nutaria:

M. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.

M. N. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiam.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir M. N. skirti 868 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiam.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė