Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Jūratės Karčinskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas valstybės tarnautoju – laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) pareigas, veikdamas (duomenys neskelbtini) mieste, nuo 2015-06-11 iki 2015-07-16 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), E. L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikus 2015-06-11 prašymą dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 757 000 eurų), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 395 000 eurų), kadastro duomenų bylų patikrinimo ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo, minėtų kadastro duomenų bylų patikrinimą pavedė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. V., kuri atsisakė pasirašyti kadastrinių matavimų bylose A. J. nurodžiusi, kad minėtoje vietoje nėra bylose pažymėto ir aprašyto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuomet tas pačias kadastrinių duomenų bylas A. J. pavedė patikrinti A. A. paprašydamas tai atlikti greičiau, o šiam minėtas kadastrinių matavimų dokumentų bylas pavizavus, jis (A. J.) 2015-06-19 pasirašė ir suderino 2015-06-10 J. V. sudarytų ir (duomenys neskelbtini) M. V. pasirašytų kadastrinių matavimų bylose esančius suklastotus žemės sklypų planus ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, 2015-06-19 pats pasirašė ir suderino 2015-06-10 J. V. sudarytus ir (duomenys neskelbtini) M. V. pasirašytus minėtų kadastrinių matavimų bylose esančius žinomai netikrus dokumentus: 2015-06-10 žemės sklypų planus ir 2015-06-10 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus, žinodamas, kad neturi teisėto pagrindo išnuomoti šių žemės sklypų, nurodė A. B. paruošti įsakymus dėl aukščiau nurodytų valstybinės žemės sklypų nuomos bei šių žemės sklypų sutartis bei 2015-07-15 pasirašė įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų įsakymų pagrindu 2015-07-16 pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne aukciono tvarka įgijo turtinę teisę į valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 55 metų laikotarpiui.

Aukščiau nurodytus veiksmus A. J. atliko neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba bei veikdamas tyčia, kadangi, pasirašydamas įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jis pažeidė: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 6.551 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą (1994 m. balandžio 26 d. Nr. I-446), pagal kurį valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus, bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės arba apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). <...> Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 28 punktą, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (2.4. punkte nurodyta, kad asmenys pagal Taisykles gali įsigyti nuosavybėn: žemės sklypus, kurių reikia kitiems, Taisyklių 2.1 ir 2.2 punktuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį). Taip pat pažeidė: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, <...>, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, <...> principais; 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, įpareigojančias Valstybės tarnautoją gerbti <...> Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus; <...> būti teisingu sprendžiant prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; deramai atlikti savo pareigas <...>; 15 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; 2) būti lojaliam Lietuvos valstybei <...>; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; 5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių <...> nepiktnaudžiauti tarnyba; 6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių <...> ; o taip pat pažeidė: (duomenys neskelbtini) nuostatų ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) 2 punktą, (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 4 punkte įtvirtintą nuostatą, nurodančią, kad (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo organizavimo, kurio 3 punktu derinti kadastro duomenų bylas įgaliojama (duomenys neskelbtini).

Tokiais savo veiksmais A. J. ne tik pažeidė aukščiau nurodomų teisės aktų reikalavimus ir juose įtvirtintus principus, bet ir padarė didelės neturtinės žalos valstybei, nes jis, būdamas valstybės tarnautoju, turėdamas išimtinę teisę veikti Lietuvos valstybės vardu, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, Lietuvos valstybės, (duomenys neskelbtini) ir visuomenės interesus, diskreditavo valstybės instituciją – (duomenys neskelbtini), sumenkino valstybės tarnautojo ir valstybinės institucijos (duomenys neskelbtini) vadovo vardą pavaldžių ir kitų asmenų akivaizdoje, skatino pavaldžius darbuotojus nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir taip piktnaudžiavo tarnyba. Šiais veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje.

A. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2017-10-26) parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011 metų apie pusę metų. Vėliau metus nedirbo ir nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pareigas laikinai ėjo nuo 2015 metų vasario 17 dienos iki 2015 metų lapkričio 6 ar 7 dienos. Jo, kaip (duomenys neskelbtini) darbo funkcijos, buvo organizuoti (duomenys neskelbtini) darbus, paskirstyti darbus, priiminėti gyventojus, pasirašinėti dokumentus ir panašiai, visą tai buvo aprašyta darbo funkcijų aprašyme. Į šias pareigas jį paskyrė tuometinė (duomenys neskelbtini) D. G.. Porą dienų iki jo paskyrimo ši jį pasikvietė ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) – netvarka, kad skyriuje likę darbuotojai padarys ten betvarkę, tą skyrių reikia sutvarkyti ir kad tam darbui reikalingas jis. Iš principo ji pasakė, kad reikia, jog laikinai jis pabūtų minėto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kol suras pastovų (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad neturėjo kitos galimybės kaip tik sutikti, galvojo, kad šias pareigas eis mėnesį ar du. Galimai po kelių dienų, kai buvo priimtas įsakymas dėl jo skyrimo laikinai vadovauti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji kartu su V. P. nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ir pristatė skyriui, kad jis nuo šiol bus (duomenys neskelbtini). D. G. liepė susitvarkyti su vėluojančiais darbais. Taip pat buvo jos nurodymas, kad susidūrus su probleminiais klausimais apie tai informuotų ją pačią tiesiogiai ir šiuos klausimus jai padės spręsti (duomenys neskelbtini). E. L., R. D., V. M., M. M., J. V., M. V. vardai pavardės jam nieko nesako, nežino kaip jie atrodo, kiek jam žinoma, su jais nėra bendravęs, giminystės ryšių neturi. R. V. pažįsta. Susipažino, kai ši po dekretinių atostogų grįžo dirbti į skyrių, o jis laikinai skyriui vadovavo. Jų santykiai buvo grynai darbiniai, nesipyko. Kaip darbuotoja ji buvo labai gera – profesionali, su puikiomis darbuotojo savybėmis. A. A. pažįsta, susipažino pirmąją savo darbo dieną, jis buvo pirmasis specialistas atėjęs pas jį. Kaip apie darbuotoją nieko gero apie jį pasakyti negali, turėjo labai daug vėluojančių darbų, jų darbiniai santykiai nebuvo konstruktyvūs. Iš kitų darbuotojų girdėjo, kad pastarasis prastai išmanė savo darbą. Žino, nes ir pats matė, kad šis dažnai bendraudavo su matininkais, kurie ateidavo pas jį, aiškindavosi kažką dėl darbų. P. B. pažįsta. Susipažino, kai atėjo dirbti. Kaip darbuotoją galėtų apibūdinti kaip gerą specialistą, jų santykiai buvo darbiniai, niekada nesipyko, jam jis pasirodė nekonfliktiškas. V. P. pažįsta. Susipažino galimai 2012 ar 2013 m., kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Juos siejo darbiniai santykiai, jis buvo draugiškas su visais, jo bendravimo stilius buvo neformalus, kartais papietaudavo kavinėje. Kaip žmogų ir (duomenys neskelbtini) galėtų apibūdinti, kad jis dalykiškas, linksmas, nuoširdus, geras (duomenys neskelbtini), geras žmogus. D. G. pažįsta. Susipažino 2013 metais. Tuo metu jis kuravo (duomenys neskelbtini) ir ją paskyrus (duomenys neskelbtini) jis jai elektroniniu paštu išsiuntė laišką prisistatydamas ir nurodė, jog tikisi gero ir konstruktyvaus bendravimo. Vėliau, tais pačiais metais, per jo gimtadienį tiesiogiai susitiko (duomenys neskelbtini), truputėlį šventė. Iki D. G. tampant (duomenys neskelbtini), pastovaus bendravimo nebuvo, susisiekdavo tiesiog dėl darbinių reikalų ir viskas. Kaip (duomenys neskelbtini) ir asmenybę galėtų apibūdinti, kaip gražią, darbščią ir protingą moterį. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – šie juridiniai asmenys jam nėra žinomi. Nepasakytų kokia veikla jie užsiima, jei ir matė jų pavadinimus dirbdamas (duomenys neskelbtini), tai tikrai šiuo metu nepamena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėti, bet žinomi tik dėl to, kad po šių įvykių girdėjo spaudoje, bet kuo užsiima jis negalėtų pasakyti. Paprašytas papasakoti viską, kas susiję su žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išnuomojimu bei aplinkybėmis, aprašytomis įteiktame pranešime apie įtarimą, parodė, kad pirmą sykį su šiomis bylomis susidūrė galimai įtarime aprašytu laikotarpiu, 2015 metų vasarą. Ją gavo įprastine tvarka, tai yra per raštinę, niekas asmeniškai jam jos neatnešė. Jis tuo metu nekreipė į ją jokio dėmesio, uždėjo vizą ir tiek. Iš esmės bylą atsimena nuo to momento, kai pas jį su šia byla atėjo darbuotoja R. V.. Ji atėjo berods pas jį į kabinetą su šių sklypų bylomis ir paprašė, kad jų tikrinimą perduotų kitam darbuotojui. Jis paklausė kam pervizuoti šias bylas, o ji pasakė, kad pervizuotų vykdyti A. A.. Bylos jis nevartė, nežiūrėjo, tiesiog pavizavo A. A. iš naujo ir tiek. Tuo metu pagalvojo, kad ji tiesiog gali būti kokiais nors ryšiais susijusi su byloje figūruojančiais asmenimis, t. y. galimas interesų konfliktas, nes, kiek pamena, jos vyras buvo matininkas. Dėl pastatų ji jam nieko nesakė. Galimai sakė, kad kažkas negerai su pačia byla, tačiau tiksliai ką sakė neprisimena. Iki bylos paskyrimo šiuo atveju jokių nurodymų jai nedavė. Jei byla būna bloga, (duomenys neskelbtini), tikrinantys bylą, turi jos nederinti, surašyti aktą ir tokiu atveju (duomenys neskelbtini) toliau net nesikiša, o suinteresuoti asmenys šį (duomenys neskelbtini) sprendimą gali skųsti (duomenys neskelbtini). Tuo metu negalvojo, kad ji galėjo konsultuotis su (duomenys neskelbtini) Ž. S.. Bylą tiesiog nukreipė A. A.. Ar pats bylą nunešė A., ar ją nunešė R. – neprisimena. Galimai kelių dienų bėgyje, greičiausiai telefonu, D. G. jį pasikvietė pas save į (duomenys neskelbtini). Nekviestas jis nevažiuodavo. Nuvažiavus pas D. G., pas ją darbo kabinete ji turėjo vieną ar dvi bylas – (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas. Ant bylos viršelio buvo priklijuota daug lipnių lapukų su rankraštiniais įrašais, jų buvo ne vienas ir ne du. Kaip suprato tuo metu, juose buvo nurodyti trūkumai. D. G. jį apšaukė, kad rašinėja nesąmones, be reikalo vaiko matininkus, trukdo dirbti. Ši jam nurodė greitai suderinti bylą, išnuomoti sklypą, t. y. pasirašyti nuomos sutartį nekreipiant dėmesio į darbuotojo pastabas ir netrukdyti žmonėms, t. y. sklypą siekiantiems išsinuomoti asmenims dirbti. Ji nekalbėjo nei kas tai tokie tie žmonės, tiesiog suprato, kad tai tie patys asmenys, kurie pateikė dokumentus, bet jis į tai nesigilino. Nurodė, kad geriau nesigilinti į situaciją ir kuo mažiau žinos, tuo geriau bus. Apšaukusi jį, pastaroji atidavė jam turėtus dokumentus, t. y. tas bylas. Jis jų nevartęs įsidėjo ir grįžo į skyrių, nunešė dokumentus A. A. ir pasakė, kad jį dėl šios bylos apšaukė D. G. ir gavo nuo jos velnių. A. A. pasakė, kad matininkas turės pataisyti bylą, t. y. pašalinti trūkumus. Nurodymų A. nedavė. Jeigu A. A. pasakoja kitaip, negali pasakyti, kodėl jis taip daro. Gali paaiškinti, kad jo iniciatyva jis išėjo iš darbo, nes dirbo labai blogai. Kas vėliau vyko, tiksliai neprisimena – ar ta byla atėjo su visais kitais dokumentais po patikrinimo ar su ja atėjo P. B. – nepamena, jis ją pavizavo P. B.. Bendraujant su P. B., šis dėl bylų nieko jam nesakė. P. B. vizų ant dokumentų gali nebūti dėl to, kad nuo 2014 ar 2015 metų jų skyriuje buvo tokia tvarka, jog vizavimas vyksta elektroniniu būdu, o (duomenys neskelbtini) jam ne kartą minėjo, jog dokumentų nevizuotų ranka, tą reikia daryti elektroniniu būdu per dokumentų valdymo sistemą (toliau – DVS). Jei P. B. įkėlė dokumentus į DVS ir jis galėjo dokumentą pasirašyti, reiškia iš principo jis dokumentą pavizavo, nes tokia yra sistema – kol kitas nepadaro savo dalies, jis nieko negali daryti. Kaip bylos grįžo iš P. B. – nepamena. Suprato, jog nuomos sutarčių pasirašyti negali, kad minėtoje vietoje yra tik pamatai, o ne pastatas, bylos yra netvarkingos, tačiau specialiai į situaciją nesigilino ir nevartęs bylų, D. G. nurodymu, pasirašė nuomos sutartis. Apklausos metu įtariamajam pateikus susipažinti su žemės sklypų bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir paprašius pakomentuoti juose esančius dokumentus, A. J. parodė, kad šiose bylose esantys dokumentai su parašais – jo pasirašyti. Vėliau, po kažkiek laiko po šių sklypų išnuomojimo, jis šias bylas matė dar ne kartą. Paskui kažkas pradėjo rašyti anoniminius pranešimus dėl šių sklypų išnuomojimo, jam tai pasakojo D. G.. Ji sakė, kad visur priešai, visi rašo anoniminius skundus, kartu ir (duomenys neskelbtini) užkniso, nes rašomi pranešimai visur – (duomenys neskelbtini). Apie anoniminius pranešimus jam minėjo ir M. B.. Šis jam buvo paskambinęs ir klausė, kas negerai su (duomenys neskelbtini). Jis atsakė, kad viskas gerai, o pastarasis jį pasikvietė pas save ir nurodė atvežti bylas. Jis bylas atsivežė, M. B. kabinete įtariamajam parodė savo mobiliajame telefone esančią nuotrauką su šiuose sklypuose esančiu betono luitu, taip duodamas suprasti, kokia situacija negera. Šis pasakė, jog yra negerai, kad sklypas išnuomotas, jis šiam atsakė, kad visi klausimai „ten“ ir dešinės rankos nykščiu parodė į dešinę, t. y. į D. G. kabineto pusę, taip duodamas suprasti, kad tai jos reikalai. Ką į tai atsakė M. B. – neprisimena. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) atkeliavo raštas, kuriame nurodyta, kad sklypo (duomenys neskelbtini) išnuomoti negalėjo, nes jame nėra eksploatuojamų statinių ir panašiai. Dėl šio rašto kalbėjo su D. G.. Ji pasakė, kad nei A. B., nei M. B. negali (duomenys neskelbtini) surašyti atsakymo, kokio reikia. Ji nurodė tokį raštą parašyti jam ir jame išdėstyti, kad su tuo sklypu viskas gerai. Formaliai tarnybiniu raštu paprašyta jo pasiaiškinti dėl šio sklypo nuomos ir jis, atsakydamas į šį raštą, taipogi surašė tarnybinį, kad su nuoma viskas gerai. Su M. B. taipogi kalbėjo apie šį raštą, tačiau ką – neprisimena. Kiek žino, vėliau jam buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, tačiau jis tuo metu berods nebedirbo, viską ten tvarkė M. S.. Koks sprendimas buvo priimtas – jis nežino, nes jokio pranešimo nebegavo. Apibendrinant nurodė, kad pasirašydamas sutartis suvokė, jog elgiasi neteisėtai, piktnaudžiavo ir klastojo dokumentus, tačiau nesigilino nei kokių asmenų interesais tai daroma, nei kokiu tikslu. Be to, bendravo tik su savo (duomenys neskelbtini) ir kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, tačiau kitų įtarime nurodytų asmenų nežino, su jais nebendravo. Jis tiesiog įvykdė neteisėtą savo (duomenys neskelbtini) D. G. nurodymą pasirašyti sutartį, jokio atlygio už tai iš nieko negavo. Todėl nesutinka su jam pareikštais įtarimais dalyje dėl padėjimo sukčiauti, o kitoje dalyje – pripažįsta (14 t., b. l. 82–86).

Motyvuojamoji dalis

Ž. S. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (2016-09-21) parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2005 m. Dabartinėse (duomenys neskelbtini) pareigose dirba apytikriai nuo 2013 metų liepos mėnesio. Jos darbo funkcijos yra žemės sklypų kadastro duomenų tikrinimo ir derinimo bei žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir pakeitimo klausimai, žemės naudojimo valstybinės kontrolės kontrolė, sutikimų dėl inžinerinių statinių valstybinėje žemėje išdavimo kontrolė, padeda organizuoti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) veiklą, pavaduoja (duomenys neskelbtini) jam nesant ir pan. A. J. – pažįsta, jis buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini). Susipažino turbūt apytikriai 2012 metais, kai teko bendrauti darbiniais klausimais, šiuo metu nebendrauja su juo. M. V. pažįsta apytikriai nuo 2002 m., kai pradėjo dirbti žemėtvarkoje, nes jis jau tuo metu buvo matininkas. Juos siejo tik darbiniai santykiai, niekada nedraugavo. Jis malonus žmogus, niekada su juo nėra konfliktavusi. M. V. žmoną K. žino iš matymo. A. A. žino, jis buvo jos kolega, dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, atsakingas už kadastrinių matavimų klausimus. Apklausos metu liudytojai Ž. S. buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bylomis ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus bei nurodyti, ar liudytoja pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Liudytoja Ž. S. parodė, kad apytikriai 2015 metų birželį pas ją atėjo jų darbuotoja R. V. ir parodė dokumentus, susijusius su statiniais (duomenys neskelbtini). Įtarimus sukėlė tai, kad VĮ Registrų centro dokumentuose buvo nurodyta, jog pastatų baigtumas vienas procentas, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) M. V. planuose pastatai kartografuoti kaip normalūs, t. y. neva minėtoje vietoje stovi visas pastatas. R. klausė jos ką daryti? Ji šiai pasiūlė nederinti šios bylos, nes pasakė jai, jog ten tų pastatų nėra. Tai žino, nes gyvena netoli. Visus prašymus, susijusius su kadastriniais klausimais, specialistams nukreipdavo ji, o šiuo atveju tai padarė A. J.. Kiek žino, tą pačią dieną R. nieko nedarė, o po kelių dienų nuėjo pas A. J. ir jam pasakė, kad bylos nederins, nes minėtoje vietoje pastatų nėra. Tuomet A. J. nerodydamas emocijų bylą pasiėmė iš jų darbuotojos R. Tai jai papasakojo pati R.. Vėliau, kaip mato iš dokumentų, A. J. nubraukė vizą, kuria byla perduodama tvarkyti jai, ir užrašė naują rezoliucija, kuria bylą derinimui paskyrė A. A.. Pastarasis, kaip mato iš jai pateiktų dokumentų, bylą suderino. Iš bendrų kalbų skyriuje girdėjo, jog kolegos klausė A. A. kodėl šis suderino planus, nors minėtoje vietoje nėra pastato. Pastarasis neva atsakė, kad po žeme yra pamatai. Paaiškino, kad net jei po žeme ir yra kažkas, matininkas vis tiek negalėjo braižyti nei pamatų, nei tuo labiau pastato, o tokių planų negalėjo derinti nei A. A., nei A. J.. Vėliau, kiek žino, darbai buvo perduoti P. B.. Jis turėjo paruošti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo, žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo VĮ (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos vardu ir įsakymą dėl žemės sklypo nuomos. Šiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad jų rengėjas P. B.. P. jai pasakojo, jog A. J. pavedė jam rengti reikalingus dokumentus, tačiau jis atsisakė tai daryti savo vardu, tiesiog paruošė jų ruošinius, perdavė juos A. J., o pastarasis juos pasirašė. Matyti, kad ant minėto dokumento nėra nurodytas rengėjas, įsakyme dėl nuomos nėra T. S. vizos, nors ji kuruoja nuomos sritį ir jos viza reikalinga ant visų nuomos dokumentų, o ant sprendimo, kadastrinių matavimų bylos ir įsakymų nėra jos vizų ir parašų, nors tuo metu ji darbe buvo. Be to, kaip mato, pati nuomos sutartis turi vizuoti jų (duomenys neskelbtini) teisininkai, tačiau jokių vizų nėra. Dar pagal ją, jai pateiktose (duomenys neskelbtini) bylose trūksta dokumentų, o būtent: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutikimo registruoti pastatą ir sutikimo perleisti pastatą. 2015 metų vasaros gale ji bendravo su A. J., kuris pasakė, jog žino, jog jai žinoma situacija dėl sklypų ir pastatų (duomenys neskelbtini) ir priekaištavo, kad dėl jos kaltės (duomenys neskelbtini) esančių pastatų ir nuomos klausimas išėjo į viešumą ir netiesiogiai pasiūlė jai išeiti iš darbo, nors minėtas bylas, kai jos buvo vizuojamos ir priimami atitinkami sprendimai – slėpė nuo jos (2 t., b. l. 7–10).

P. B. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (2016-09-22) parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose dirba nuo tada, kai buvo panaikintos apskritys, t. y. nuo 2011 metų. Jo darbo funkcijos yra žemės administravimas, sklypų formavimo, pertvarkymo, nuomos, pardavimo ne aukciono būdu, sutikimo atlikti statybos, inžinerinių tinklų tiesimo įrengimas, sutikimų įkeisti žemės sklypų nuomos teisę, perleisti nuomos teisę rengimas ir su tuo susiję darbai. Tiek prie senosios (duomenys neskelbtini) iki A. J., tiek po jo, specialistams, kurie dirba su nuoma, pardavimu, veikla buvo paskirstyta pagal (duomenys neskelbtini) teritorijas – seniūnijas. Tuo metu jam buvo priskirta (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Tuo metu, kai A. J. buvo (duomenys neskelbtini), vienu metu jis buvo panaikinęs šią tvarką. Šiuo metu pagal esančią tvarką, jeigu netyčia gauna kito asmens teritorijai priskirtą prašymą, jis tiesiog nurodo, kad šis prašymas nesusijęs su jo kuruojamomis teritorijomis, o (duomenys neskelbtini) tiesiog paskiria kitam specialistui, kuris tas teritorijas kuruoja. Prie A. J. buvo tokia situacija, kad net ir nepanaikinus pasiskirstymo pagal teritorijas, jei A. J. pavizuodavo prašymą, susijusį su kita, jo nekuruojama teritorija, jam, jį turėdavo atlikti, t. y. iš esmės to teritorinio susiskirstymo buvo nesilaikoma. A. J. pažįsta, susipažino, kai jis atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigas. Juos siejo darbiniai santykiai, paskutinį kartą bendravo paskutinę šio darbo dieną, po to nebendravo, giminystės ryšių neturi. A. A. pažįsta, buvęs jo kolega, šiuo metu ryšiu nepalaiko. Apklausos metu liudytojui P. B. buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bylomis ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus bei nurodyti, ar liudytojas pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Liudytojas P. B. parodė, kad 2015 metų vasarą, galimai A. J. jį išsikvietė ir pasakė, kad jam yra paskirta byla ir kad turi atlikti su ja susijusius darbus, paėmęs bylą iš raštinės, ar tai jam šią atnešė A. J. ir tai pasakė, bet jis šią bylą gavo neįprastai, t. y. ne per raštinę, kaip esant normaliai rutinai gauna bylas. Pirma įregistravo suformuotus sklypus registrų centre, nes tam nebuvo jokių teisinių ir techninių kliūčių, nes tokiu būdu tiesiog atsiranda daiktas, į kurį gali būti ar atkuriamos nuosavybės teisės, ar nuomojamas aukciono būdu ir t.t. Sprendimą įregistruoti sklypus VĮ (duomenys neskelbtini) parengė jis, juos ir vizavo. Perdavė bylą kurjeriui, šis ją perdavė Registrų centrui, ir sklypai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tik gavus suinteresuoto asmens prašymą išnuomoti žemės sklypus ir kai A. J. jam pranešė, kad jam paskirtos bylos, iš jo gavo nurodymą sklypus įregistruoti ir parengti įsakymą dėl žemės sklypų nuomos ir parengti žemės sklypų nuomos sutarčių projektus. Po to, kai minėtos bylos grįžo iš Registrų centro, dar kartą gavo A. J. nurodymą parengti įsakymų dėl valstybinės žemės sklypų nuomos projektus ir valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių projektus. Kai pradėjo dirbti žemėtvarkoje, tuometinėje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo gautas tuometinės „(duomenys neskelbtini)“ prašymas išnuomoti tą patį žemės sklypą. Šis atvejis labai įsiminė, nes „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš jų atsakymą, jog minėtoje vietoje nėra statinių ir dėl to sklypas nebus išnuomotas. Dabar tiksliai neprisimena, tačiau tuomet jam užstrigo frazė „užkasti pamatai“, t. y. kaip supranta toje vietoje buvo užkasti pamatai, tačiau vien dėl jų galimo būvimo minėtoje vietoje žemės sklypas vis tiek nebuvo išnuomotas minėtai „(duomenys neskelbtini)“. Gavus šį A. J. pavedimą, jis jau žinojo, kad minėtoje vietoje fiziškai nėra jokio pastato, nors (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje esančiuose planuose nubraižytas sveikas, pilnas, normalus pastatas. Be to, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo registro duomenų išraše nurodyta, kad minėto pastato baigtumas – vienas procentas. Teisiškai, nesant pastato, kai toje vietoje auga žolė, žemės sklypo nuoma ne aukciono tvarka negalima. Jis A. J. pasakė, kad nei įsakymo dėl valstybinės žemės nuomos, nei žemės nuomos sutarties projektų jis nerengs ir nevizuos, o jei jis nori, jis gali atlikti tiesiog techninį darbą – surašyti šių dokumentų tekstą, tačiau jų nepasirašinės. Į tai A. J. pasakė gerai ir nurodė, kad jis paruoštų šių dokumentų projektus, jų nevizuotų ir atneštų jam. Tokį jo paliepimą ir įvykdė – parengė minėtus dokumentus, įkėlė į sistemą, nenurodė jokių vizuojančių asmenų, o nurodė tik pasirašantį asmenį – A. J.. Po to atspausdintą dokumentą nunešė A. J. ir šis pasirašė, o registratorė jį užregistravo. Analogiškai padarė ir su valstybinės žemės nuomos sutartimi. A. J. pasirašius nuomos sutartį, dabar tiksliai nepamena, ar tą pačią dieną ar kitos dienos pirmojoje pusėje, sulaukė skambučio. Skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. L.. Pokalbio turinio neprisimena, tačiau jis jau žinojo, kad nuomos sutartį A. J. yra pasirašęs ir pasiteiravo ar po kelių valandų gali atvykti pasirašyti sutartį. Jis atsakė, kad taip, gali atvykti. Pastarasis atvyko tą pačią dieną po poros valandų. Jam atvykus, jis pasirašė sutartį. Praėjus kokioms kelioms savaitėms ar mėnesiui, A. J. nurodė, kad dėl šių žemės sklypų bylų kreipsis centras ir prašys pateikti pačias bylas ir galimai prašys pagrįsti, kodėl buvo išnuomoti sklypai ir nurodė, kad kai gaus šiuos prašymus, jis neišsiplėsdamas parašytų atsakymą, jog pagal Registro duomenis minėtame sklype yra statinys ir dėl to buvo išnuomotas žemės sklypas ir viskas. Šio rašto A. J. nurodymu jis nerašė. Kas buvo su bylomis, neprisimena, nes jos jau buvo saugomos archyve. Su šiais žemės sklypais susijusiu klausimu pas jį buvo atėjusi kolegė V. R., dabar L. Ji nurodė, kad viena įmonė prašo leisti perleisti kitai įmonei pastatą, kuris realiai neegzistuoja ir ką tokiu atveju daryti, kokį dokumento projektą paruošti. Jis dabar tiksliai nepamena ar ką nors jai patarė. Taip pat matė, kad ant minimų dokumentų, t. y. sprendimų, įsakymų ir nuomos sutarčių nėra nė vienos jų kitų darbuotojų vizos, t. y. dokumento rengėjo, jų ekonomisto, teisininko. Tik jiems pavizavus dokumentus, jis keliauja pasirašymui (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13–16).

T. S. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (2016-09-23) parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1992 m., tuomet dar buvusios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriumi. Visą šį laiką dirbo tose pačiose (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbo funkcijos yra valstybinės žemės nuomos, pardavimo, administracinių įsakymų rengimas, nuomos, pirkimo pardavimo sutarčių rengimas, pažymų išdavimas, sutikimų dėl inžinerinių tinklų išdavimas, taip pat kuruoja (duomenys neskelbtini) seniūniją ir paskirsto darbus žemės nuomos ir pardavimo pogrupyje. A. J. – pažįsta, jis buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) ji pastarąjį pamatė 2014 metais susirinkime dėl darbinių klausimų. Vėliau buvo jos (duomenys neskelbtini), kai šį paskyrė į pareigas, jį pristatė V. P. ir D. G.. Šiuo metu su juo nebendrauja, darbinių, giminystės ryšių neturi. Apklausos metu liudytojai T. S. buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bylomis ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus bei nurodyti, ar liudytoja pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Liudytoja T. S. parodė, kad pirmą kartą su šiais sklypais susidūrė dar 2013 metais, kai (duomenys neskelbtini) buvo J. R.. Kiek pamena, jų tarnyba gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, ar išnuomoti minėtus žemės sklypus ar kaip, nes prašymų buvo ne vienas. Su šiais prašymais susijusius klausimus spręsti jai pavedė (duomenys neskelbtini) J. R. ir nurodė, kad ji atidžiai pažiūrėtų šį klausimą. Išanalizavusi visus iš (duomenys neskelbtini) gautus dokumentus, matė, kad nėra teisinio pagrindo „(duomenys neskelbtini)“ išnuomoti ar kitaip leisti naudotis sklypais. Atsižvelgiant į tai, aptakiai „(duomenys neskelbtini)“ atrašė, kad šiuo metu jai sklypo neišnuomos. 2015 metais jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) jų darbuotojas, jis prisistatė, tačiau nepamena jo vardo ir pavardės. Darbuotojas paprašė, kad ji nuskanuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktų žemės sklypų planą. Jam nurodė konkretų elektroninį paštą, kuriuo reiktų išsiųsti šį planą. Ji taip ir padarė. Daugiau iš jos nieko neprašė. Jai pateiktų bylų nematė, su jomis jai dirbti nereikėjo, iš byloje esančių dokumentų tiesiog parašė rezoliuciją kaip pagalbą A. J., kad jam pačiam nereikėtų rašinėti rezoliucijų, kad dokumentas būtų pavizuotas P. B., tačiau tuo metu to nesureikšmino. Tik vėliau, kilus sąmyšiui (duomenys neskelbtini) ir pasirodžius informacijai viešojoje erdvėje, ji sužinojo kas vyksta. Be to, mato, kad nėra jos vizų ant A. J. pasirašytų įsakymų ir nuomos sutarties, tačiau dėl to nėra tikra, nes galbūt tuo metu ji atostogavo (2 t., b. l. 19–22).

R. V. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (2016-09-26) parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2011 m. Visą šį laiką dirbo tose pačiose (duomenys neskelbtini) pareigose. Jos darbo funkcijos yra kadastrinių duomenų tikrinimas, asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas, kadastro duomenų tikrinimas vietovėje, interesantų konsultavimas. Pagal jos pareigybę jos darbui jokios konkrečios aptarnaujamos teritorijos niekada nebuvo priskirtos. A. J. pažįsta, jis buvęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jos buvęs (duomenys neskelbtini), giminystės ryšių neturi. Pirmą kartą (duomenys neskelbtini) ji jį pamatė, kai jis atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini), jo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su juo nebendrauja, jų santykiai buvo geri, darbiniai. Apklausos metu liudytojai R. V. buvo pateikta susipažinti su (duomenys neskelbtini) žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bylomis ir paprašyta pakomentuoti šiuos dokumentus bei nurodyti, ar liudytoja pamena kokius nors įvykius ar darbo reikalus, susijusius su minėtu sklypu. Liudytoja R. V. parodė, kad 2015 m. vasarą, jos (duomenys neskelbtini) A. J., jeigu gerai pamena, atėjo pas ja su lapuku, ant kurio buvo užrašyti bylos numeriai ir nurodė, kad greičiau pažiūrėtų šias bylas. Tai buvo būtent bylos dėl valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), būtent tos bylos, kurias jai pateikėte susipažinti. Paaiškino, kad bylos jau buvo pas ją kabinete spintoje, atsinešė jas kartu su kitomis, jai paskirtomis bylomis ir dirbant eilės tvarka būtų vėliau jas tikrinusi. Matininko M. V. brėžiniuose, kuriuos ji matė, minėtas pastatas buvo pažymėtas punktyrine linija. Jai kilo įtarimas, kad brėžiniuose rodomas pastatas, kuris realybėje neegzistuoja. Pasitikrino šio sklypo ortofoto, berods, pasiklausinėjo asmenų, kurie netoli gyvena, ar ten tikrai nėra pastato. Taip pat registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kad statinio baigtumas – tik vienas procentas. Dėl šių dalykų nuėjo pasikonsultuoti su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Ž. S.. Liudytoja jai parodė bylą ir nupasakojo situaciją. Ž. S. taip pat prisiminė šiuos sklypus, nes ji buvo su jais susidūrusi iš seniau. Ji liudytojai pasakė, kad jokiu būdu nederintų šių bylų, nes dėl šių sklypų berods vyksta teisminiai procesai, dėl jų nuomos klausimas keliamas jau seniai, be to, dėl jų tikrai bus teismai ir geriausi būtų ne nederinti bylų, o tiesiog atsiriboti nuo jų. Po šio pokalbio, gal praėjus savaitgaliui, ji nuėjo pas A. J. ir pasakė, kad nenori derinti šios bylos, žino, jog minėtoje vietoje pastato nėra. Jis iškarto sutiko, nieko neprieštaravo ir iškarto pervizavo bylas A. A.. Ji apsidžiaugė, kad šis jos daugiau neklausinės, tačiau po kelių minučių jis jos paklausė, ar ji buvo pas Ž. ir ar ji jai kažko dėl šių bylų prišnekėjo. Liudytoja atsakė, kad ne, kad tiesiog minėtoje vietoje nėra statinio ir jo negalima rodyti brėžiniuose. Į tai jis nieko neatsakė. Po šio jų pokalbio A. J. su ja daugiau nekalbėjo. Paaiškino, kad ji sėdi viename kabinete kartu su A. A., kuriam po jos buvo pavizuotos minėtų sklypų bylos ir planai derinimui. Ji jam pasakė, kad jis būtų atsargus, nes minėtoje vietoje nėra planuose nubraižytų pastatų, o jis jai tepasakė abejingai „Gerai, gerai“. Kiek pamena, A. A. buvo išsikvietęs kažkokį matininką dėl minėtų žemės sklypų, jie kabinete prie kitų bendradarbių nešnekėjo, kalbėjo visą laiką foje prie lifto. Po šio pokalbio A. A. grįžęs pasakė, kad matininkas pataisys dokumentus, o matininkas kažkokius dokumentus iš bylų pasiėmė. Kitą dieną matininkas vėl atėjo, šį kartą užėjo į kabinetą, paspaudė A. A. ranką ir paliko kažkokius dokumentus. Tą pačią dieną A. A., kiek jai žinoma, pasirašė dokumentus. Taip pat tą pačią dieną A. J. buvo atėjęs pasiteirauti A. A., kaip vyksta darbai su tomis bylomis. Po to, kiek liudytojai žinoma, A. A. pasirašytus dokumentus perdavė A. J.. Suinteresuota įmonė kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kad iš esmės būtų neteisėtai išnuomoti valstybinės žemės sklypai. Sako neteisėtai, nes minėtoje vietoje nėra statinio, tačiau matininkai juos nubraižė, reiškia turėjo tikslą apgauti (duomenys neskelbtini) darbuotojus, kad būtų išnuomoti minėti sklypai. Anot jos, esant tokiai situacijai, minėtų žemės sklypų suinteresuotai įmonei išnuomoti nebuvo galima (2 t., b. l. 25–28).

Z. V. apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (2017-01-25) parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2008 metų. Su žemės sklypų kontrole pradėjo dirbti apytikriai nuo 2011–2012 metų. Jo darbinės funkcijos yra valstybinės žemės kontrolė – tai yra tikrina žemės sklypų ribas, jų naudojimą, faktinę padėtį, taip pat ar statiniai naudojami pagal paskirtį, pačia jų paskirtį, dalyvauja patikrinimuose su kitomis institucijomis ir pan. A. J. pažįsta, susipažino, kai jį paskyrė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jų santykiai buvo darbiniai, tačiau su A. J. jis nesutarė, giminystės ryšių neturi. Apklausos metu liudytojui Z. V. pateikta susipažinti su dvejomis bylomis, tyrimo metu gautomis iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su pateiktomis bylomis Z. V. parodė, kad: jam pačios bylos nematytos. Mato, kad vienoje byloje yra 2015-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 10-B-(48.3), kuriuo prašoma išduoti sutikimą perleisti pastatą (duomenys neskelbtini), o ant šio rašto yra kelios vizos, tarp kurių viena yra jam, atlikti patikrinimą ir jo kolegei V. R.. Jo santykiai su A. J. buvo įtempti, 2015 metų rudenį ar žiemą A. J. jį buvo net nušalinęs nuo žemės tikrinimų. Nors dokumente yra viza, tačiau nei iš A. J., nei iš ko nors kito negavo jokių nurodymų atlikti žemės patikrinimą. Įprastai jam atlikus patikrinimą, jis surašo žemės naudojimo patikrinimo vietovėje aktą, o jis atliekamas pagal žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus, tačiau bylose tokio akto apskritai nėra. Matė, kad byloje yra A. J. pasirašytas 2015-04-27 sutikimas dėl nekilnojamojo daikto perleidimo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jame nenurodytas rengėjas. Taip pat, jeigu nuvažiavus į vietą, atlikus patikrinimą būtų buvęs surašytas aktas, kad minėtoje vietoje nėra statinio, tuomet toks sutikimas negalėjo būti išduotas. Šiuo metu Lietuvoje pagal teisinį reglamentavimą ir (duomenys neskelbtini) esančią faktinę situaciją, jeigu (duomenys neskelbtini) yra žemės sklypas, kuriame nėra jokių pastatų ar statinių, tokiu atveju negalima net formuoti žemės sklypo. Jeigu negalima formuoti žemės sklypo ir nėra jis suformuotas, jo negalima nei parduoti, nei nuomoti jokiu būdu – nei aukcionu, nei ne aukcionu. Jei net ir atsirastų suformuotas tuščias žemės sklypas tinkamas namų valdai, jis būtų perduotas žemės atkūrimui, nes (duomenys neskelbtini) dar virš keturių tūkstančių žmonių laukia žemės atkūrimo (2 t., b. l. 100–102).

V. L. apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu (2017-08-01) parodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010 metų gruodžio mėnesio (duomenys neskelbtini) pareigose. Specialistai buvo suskirstyti seniūnijomis, jai buvo priskirtas senamiestis ir dar kelios, galimai ir (duomenys neskelbtini) rajonas. Ji nagrinėdavo interesantų prašymus dėl statinių perleidimo, pertvarkymo projektus, interesantų prašymų, susijusių su pertvarkymų projektais, nuoma, jos pratęsimais ir t.t. prašymų nagrinėjimas. A. J. pažįsta, susipažino, kai jis tapo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir visiems prisistatė. Jų santykiai buvo darbiniai, dalykiniai. Santykiuose su A. J. jautė įtampą, jis darydavo darbuotojams spaudimą darbuose, nors atvirai ir nesipyko. Apklausos metu liudytojai pateikta susipažinti su Nacionalinės žemės tarnybos pateikta byla „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)“ ir paprašyta pakomentuoti joje esančius dokumentus. Liudytoja V. L. nurodė, kad: mato, jog šioje byloje yra 2015-04-27 sutikimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra jos vizuotas, jame nėra nurodytas dokumento rengėjas. Iš toliau esančių dokumentų mato, kad statinys tik vieno procento baigtumo. Leidimo perleisti statinį neduotų tokiu atveju, nes nėra paties statinio, be to, kadastriniuose matavimuose pažymėti tik pamatai. Gali paaiškinti, kad iš jų veiklos, teismų praktikos, buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad nesant statinio nėra išduodami sutikimai perleisti statinius, nes jei jie duoda tokius sutikimus, tarsi ir pripažįsta, kad tas statinys yra ir įmonė ar fizinis asmuo turės teisėtus lūkesčius sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Pagal vizas 2015-03-25 rašte Nr. 10-B-(48.3) mato, kad A. J. jai pavedė nagrinėti situaciją. Taip pat šalia galimai yra Ž. S. viza. Pamena vieną atvejį, kai jis atėjo pas ją į kabinetą ir pasakė, kad turi išduoti sutikimą perleisti statinį. Pasakė, kad ten viskas gerai, tačiau būdamas (duomenys neskelbtini), bent jau šiuo atveju, jis turėjo suvokti, kad tokio statinio leisti perleisti negalima. Ar ji pamena būtent šį atvejį – atsakyti negali (2 t., b. l. 134–136).

Iš 2015-10-06 (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. 22-14-102 matyti, kad buvo gauta duomenų apie A. J. ir M. V. galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1–2).

Iš 2017-01-27 (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo Nr. 4-01-782 matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (1 t., b. l. 6–8).

Iš 2018-07-17 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad:

2015-11-06 telefoninio pokalbio metu A. J. L. B. nurodė, kad susipyko su D. G., bei kad turi vykdyti pastarosios neteisėtus nurodymus;

2015-11-09 telefoninio pokalbio metu A. J. L. B. nurodė žinantis galimai schemas, kaip neteisėtai bandoma paveikti sprendimus, susijusius su valstybine žeme;

2015-11-06/07 telefoninių pokalbių metu D. G. priekaištavo A. J. dėl to, kad pastarasis kažką slepia nuo jos, prašo A. J. papasakoti, apie ką buvo kalbama (duomenys neskelbtini), kas jam buvo sakoma ir ką jis sakė (duomenys neskelbtini) ir kad tai žinodama, bei jam prisipažinus dėl jo atliktų galimai neteisėtų veiksmų ji gins A. J. prieš teisėsaugą. Pokalbio metu pradėjus kalbėti apie konkrečius objektus D. G. teiravosi A. J., ką pastarasis papasakojo (duomenys neskelbtini): „Ne, dabar pasakyk tiesiai – šviesiai, kur mes tau su M. irgi ėdėmes dėl (duomenys neskelbtini), ar galima – negalima, ką tu pasakei apie tai?“ į ką A. J. atsakė: „Nulį“ (3 t., b. l. 51–78).

Iš 2015-12-03 kratos įtariamojo A. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad buvo paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai aprašyti 2016-04-29 apžiūros protokole (5 t., b. l. 130–134).

Iš 2016-04-29 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2015-12-03 kratos A. J. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai. Kratos metu buvo paimti: <...> 2) 2015-09 (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštas, atsakymas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), susidedantis iš 8 lapų. Apžiūros metu nustatyta, kad tai galimai juodraštis – atsakymas į 2015-09-15 raštą Nr. TR-10766-(5.34) „Dėl valstybinės žemės nuomos“. Rašte nurodoma, kad tai – atsakymas į raštą, kuriuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prašoma įvertinti ar 2015-07-16 valstybinės žemės nuomos sutartys Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Rašte aprašoma šių sklypų nuomos eiga, taip pat aprašoma, cituojama teismų praktika, aktualūs teisės aktai, kuriais grindžiamas šių nuomos sutarčių sudarymas. Rašte aprašoma teismų praktika dėl teismo precedento taikymo, be to, statinio naudojimas grindžiamos nuosavybės teisės turinio pirmenybe, o ne iš statybos įstatyme įtvirtinto startinio naudojimo apibrėžimo, t. y. kad pastatas (statinys) savininko nuožiūra gali būti naudojamas bet kam, nebūtinai nurodytai jo tiesioginei paskirčiai. Rašto gale pateikiama išvada, kad minėtos valstybinės žemės nuomos sutartys sudarytos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Raštas nepasirašytas, neregistruotas, nenurodytas ir jo rengėjas, rašte taip pat matyti rausvos spalvos markeriu rašyti rankraštiniai įrašai – pataisymai. <..> 4) 2015-05-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas, kurio registracijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) numeris (duomenys neskelbtini). Raštas – prašymas dėl sutikimo perleisti pastatą, esantį valstybinėje žemėje adresuotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Raštu prašoma išduoti sutikimą, kad būtų perleistas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodoma, kad prie rašto pridedama 2015-05-07 nekilnojamojo turto registro išrašo kopija. Pasirašyta (duomenys neskelbtini) E. L.. Taip pat matyti, kad tai – rašto kopija. Rašto registracijos numeris yra ranka, mėlynos spalvos dažikliu apibrauktas apskritimu. Rašto apačioje, taip pat yra rankraštiniai mėlynos spalvos dažiklio įrašai „49GK-1228 paskubinti“, toliau „ geodezinis“. Viso 1 lapas (5 t., b. l. 135–146).

Iš 2015-12-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2015-12-03 (duomenys neskelbtini) reikalavimu Nr. 4-01-8623 buvo pareikalauta pateikti žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bylas, kurias (duomenys neskelbtini) pateikė ir kurios apžiūrėtos ir aprašytos 2016-04-27 apžiūros protokole (5 t., b. l. 156–160).

Iš 2016-04-27 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2015-12-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu gauta sklypo (duomenys neskelbtini), byla Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 23 lapai (5 t., b. l. 161–218).

Iš 2016-04-28 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta 2015-12-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu gauta sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) byla, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 44 lapai (6 t., b. l. 1–33).

Iš 2015-12-03 kratos UAB „(duomenys neskelbtini)“ protokolo matyti, kad buvo paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kurie apžiūrėti ir aprašyti 2016-05-03 apžiūros protokole (6 t., b. l. 38–44).

Iš 2016-05-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2015-12-03 kratos metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), paimti dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp kratos metu paimtų daiktų ir dokumentų yra šie ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai: <...> 13) 2014-08-11 „(duomenys neskelbtini)“ turto, (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizė. Ekspertizę atliko teismo eksperto kvalifikaciją turintis ekspertas – T. M., kuris yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertizės 12 lape, 2.6.5. grafoje „Geriausias tiriamojo objekto panaudojimas“ nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), esančiu statiniu susiję teisės aktai, jo teisinis statusas suponuoja daug teisinių apribojimų, t. y. tokios faktinės aplinkybės kaip: ekspertizės atlikimo dieną tiriamasis objektas (minėtu adresu esantis pastatas – gyvenamasis namas) neturi galiojančio statybą leidžiančio dokumento, tiriamojo objekto statybos baigtumas – 1 proc., tiriamasis objektas yra nesuformuotame žemės sklype. Ekspertizėje taip pat pateikiami ekspertizės atlikimo dieną galiojantys LR teisės aktai, kurie reglamentuoja bei riboja galimybes tiriamąjį objektą plėtoti, pabaigti, statyti, naudoti ir/arba parduoti ir pan. (6 t., b. l. 45–47, 99–137).

Iš 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) reikalavimo Nr. 4-01-8730 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikalauta pateikti 2015-12-03 18 val. 30 min. transliuotų žinių video įrašą, kuris buvo pateiktas 2015-12-09 raštu Nr. 15/2945 (7 t., b. l. 7–9).

Iš 2016-08-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūros metu buvo apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra 31 min. 51 sek. trukmės „mpg“ formato failas. Šiame vaizdo įraše yra užfiksuotos (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 10–11).

Iš 2015-12-07 (duomenys neskelbtini) reikalavimo Nr. 4-01-8729 matyti, kad VĮ Registrų centras buvo pareikalauta pateikti visų su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiuose sklypuose esančiu pastatu – gyvenamuoju namu (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), susijusių dokumentų (bylų) originalus, kurie buvo pateikti pagal 2015-12-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ir aprašyti 2016-04-25, 2018-07-03 apžiūros protokoluose (7 t., b. l. 12, 13–16).

Iš 2016-04-25 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta VĮ Registrų centro žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini). Iš apžiūros protokolo matyti, kad yra VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo, nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš bylos viršelio matyti, kad byla pradėta 1999-08-03. Bylą sudaro 48 lapai (7 t., b. l. 17–82).

Iš 2018-07-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dokumentai 2015-12-10 pateikti VĮ Registrų centras pagal 2015-12-07 reikalavimą Nr. 4-01-8729. Apžiūros metu nustatyta, kad yra VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialo pateikti dokumentai (7 t., b. l. 83–124).

Iš 2016-02-15 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 4-01-1117 matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2016-02-12 užduotimi atlikti objektų tyrimą Nr. 4-01-1058 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai buvo pateikta užduotis atlikti pastato tyrimą. Užduotimi suformuluoti šie klausimai: 1. Ar sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nebaigtas statyti, baigtumas 1 proc.? 2. Jei sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatas (statinys), ar jo fizinės savybės atitinka 2015-06-10 (duomenys neskelbtini) M. V. sudarytų minėtų žemės sklypų planų duomenis? 3. Jei sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ar šis pastatas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus ir ar gali būti eksploatuojamas pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jo paskirtį (7 t., b. l. 172–173, 174–176).

Iš 2016-05-18 (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) rašto Nr. 2D-7050 matyti, kad buvo pateikta 2016-05-17 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2016-02-12 užduoties Nr. 4-01-1058 atlikti objektų tyrimą išvada Nr. 4D-1272, kurioje pateiktas atsakymas į pirmąjį užduoties klausimą, kad tiriamuose žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 1999-08-03 pastato-gyvenamojo namo, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji, būklė – nebaigtas statyti, baigtumas – 1 procentas, užstatytas plotas – 164.48 kv. m., tūris – 49 kub., nėra. Atsižvelgiant į tai, antrasis ir trečiasis užduoties klausimai tapo neaktualūs, todėl į juos atsakymai nepateikti (7 t., b. l. 181, 82–201).

Iš 2018-07-03 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta VĮ Registrų centras paieškos sistema. Apžiūros metu buvo naudojamasi VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro paieška pagal adresą. Paieškos lauke buvo suvesti paieškos parametrai – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo adresu nekilnojamojo turto objektų nėra – sistema pateikė rezultatą „Įrašų nerasta“. Vėliau paieškos lauke buvo suvesti paieškos parametrai – (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad šiuo adresu registruotas daiktas – gyvenamasis pastatas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 33–36).

Iš 2018-07-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-28 raštu Nr. 088 teikti dokumentai. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų dokumentų yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. atliktų žemės sklypų, esančių tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, geodezinių matavimų bylos. Matavimai atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu. Apžiūros metu nustatyta, kad geodeziniai matavimai atlikti sklypuose, kurių dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš apžiūrimų geodezinių matavimų bylose esančių dokumentų ir 2012-12-17 sudarytų žemės sklypo planų matyti, kad jie yra tušti, juose nepažymėti jokie statiniai (9 t., b. l. 141–197, 10 t., b. l. 1–60, 61–62).

Iš 2016-09-23 (duomenys neskelbtini) reikalavimo Nr. 4-01-7145 matyti, kad T. S. buvo pareikalauta pateikti visus (duomenys neskelbtini) turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypais (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo pateikti pagal 2016-09-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ir aprašyti 2016-12-14/29 apžiūros protokole (10 t., b. l. 63–66).

Iš 2016-11-15 rašto Nr. 1SD-6019-(9.12E) matyti, kad (duomenys neskelbtini) nurodė, jog žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), juridiniams asmenims galėtų būti išnuomojami ar parduodami tik aukciono būdu arba perduodami neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (10 t., b. l. 171–172).

Iš 2017-01-10/11 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 4-01-286 matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus, kurie buvo pateikti 2017-01-12 (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 49SJN-76-(14.49.105.) ir aprašyti 2017-01-17/19 apžiūros protokole (11 t., b. l. 1–45).

Iš 2017-01-17/19 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2017-01-10/11 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 4-01-286 2017-01-12 (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 49SJN-76-(14.49.105.) pateikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dokumentų originalai ir dokumentai, atspausdinti iš DVS sistemos. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp pateiktų dokumentų yra: <...> 2. 2015 m. liepos 16 d. vidaus dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma, jog valstybinės žemės nuomos sutartį 2015-07-15 16:08:33 pasirašė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. J., 2015-07-16 08:23:31 užregistravo (duomenys neskelbtini) P. B.. Dokumentą vizavęs asmuo nenurodytas; <...> 4. 2015 m. liepos 16 d. vidaus dokumentas Nr. 49SŽN-300-(14.49.57.), kuriuo nurodoma, jog valstybinės žemės nuomos sutartį 201-07-15 16:12:38 pasirašė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. J., 2015-07-16 08:18:46 užregistravo (duomenys neskelbtini) P. B.. Dokumentą vizavęs asmuo nenurodytas. <...> 6. 2015 m. liepos 15 d. vidaus dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodoma, jog dokumentą „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-07-15 13:19:37 pasirašė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. J., 2015-07-15 13:59:26 užregistravo (duomenys neskelbtini) R. S.. Dokumentą vizavęs asmuo nenurodytas. <...> (11 t., b. l. 46–204).

Įtariamajam A. J. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. J. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. A. J. prašė žymiai sumažinti baudą, kadangi turi daug išlaidų dėl sveikatos problemų (14 t., b. l. 143–145).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, veika baigta, kaltinamojo asmenybę – iš dalies darbingas (14 t., b. l. 151), duomenų apie teistumą, baustumą byloje nepateikta, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokurorė, t. y. tarp šios bausmės rūšies, numatytos už apysunkį nusikaltimą (BK 47 str. 3 d. 3 p.), minimumo (1 MGL) ir vidurkio (500 MGL) – 250 MGL (9 415 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamos veikos padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija. Be to, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (14 t., b. l. 73–74), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę bausmę – 166 MGL dydžio, t. y. 6 251,56 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro ir 56 ct), baudą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.