Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010, panaikinti šio teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo ir moralinės žalos atlyginimo (T.4, b.l. 52-53). Nurodė, kad teismo sprendime padarytos trys aiškios teisės taikymo klaidos, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą:

1. Sprendime padaryta aiški CPK 69 straipsnio taikymo ir aiškinimo klaida, nes sprendimas priimtas, kompetentingai institucijai - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui - neišnagrinėjus ieškovo pareiškimo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją R. Liukaitytę, visą Kauno miesto apylinkės teismą ir Kauno apygardos teismą. Pirmos instancijos teismui pačiam išsprendus nušalinimo klausimą, bet neperdavus jo nagrinėti aukštesnės pakopos teismui, padaryta aiški procesinės teisės normos taikymo klaida.

2. Sprendime padaryta aiški įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo klaida, nes teismas nepagrįstai ir neteisėtai atleido atsakovę nuo pareigos įrodinėti ir įrodyti teiginio „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei, kai atsakovė šį teiginį viešai paskleidė buvusiame dienraštyje „Tiesa” ir teismo posėdyje Vilniaus miesto 1-os apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-179/96 kaip liudytoja patvirtino, kad tikrai paskleidė viešai šį teiginį per masines informavimo priemones. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 37 straipsnio nuostatas, nepagrįstai ir neteisėtai pripažino atsakovę V. V. šioje civilinėje byloje kaip liudytoją dalyvavusiu civilinėje byloje asmeniu ir dėl to nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad teiginys „šis pareiškimas buvo iš jos išgautas smurtu“ jau nustatytas ir įrodytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-179/96 ir šį faktą neteisėtas pripažino prejudiciniu faktu.

3. Sprendime padaryta aiški Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. l 4 punkto taikymo ir aiškinimo klaida, nes teismo sprendime nurodyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės instituciją dėl pažeistų teisių ar interesų gynime bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Pareiškėjas laiko, kad teismas sumaišė pareiškėją, kuris su sąžiningu pareiškimu kreipėsi į kompetentingą valstybės instituciją dėl pažeistų teisių gynimo, su atsakove, kuri kompetentingai valstybės institucijai pateikė pareiškimus, kad nepažeidė A. B. teisių ir teisėtų interesų. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad nelaikytina duomenų paskleidimu atvejis, kai ši informacija tampa žinoma pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų vykdymo, jeigu informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi (T.4, b.l. 117-122) nutarė atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo, užbaigtoje įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu, priteisė iš pareiškėjo A. B. 70,00 Lt žyminio mokesčio valstybei. Nurodė šiuos motyvus:

1. Dėl CPK 69 str. numatytos teisės normos aiškios taikymo klaidos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas A. B. ne vieną kartą panašiais pagrindais reiškė nušalinimus bylą nagrinėjantiems teisėjams, visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui. Nušalinimo klausimai buvo sprendžiami Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimis, kuriomis nušalinimo pareiškimai pripažinti nepagrįstais ir atmesti: 1) 2008 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti visą Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismą (T.2, b.l. 9-10); 2) 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O. Šinkarenko ir visus kitus šio teismo teisėjus (T.2, b.l. 42-43); 3) 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O.Šinkarenko ir visus kitus šio teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus (T.2, b.l. 134-135); 4) 2010 m. birželio 22 d. atmestas pareiškimas nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjus (T.3, b.l. 75-76). Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas vėl reiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, kuris dar kartą atmestas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (T.42, b.l. 104-105). Ieškovas A. B. 2010 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir dviem atskirais dokumentais (T.3, b.l. 125, 127.) pateikė dar vieną pareiškimą nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus. Šį nušalinimo klausimą išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas E. Inokaitis 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kuria pareiškimą dėl nušalinimo atmetė. Vertinimas, kad Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, išspręsdamas nušalinimo klausimą, išsprendė ne savo kompetencijoje esantį klausimą, reiškia vertinimą išskirtinai formaliuoju pažiūriu. Teismas pažymi, kad aukštesnės pakopos teismas – Lietuvos apeliacinis teismas - ne mažiau penkis kartus nagrinėjęs visam Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismui reikštus nušalinimus, ir nenustatęs jų teisėtumo ar pagrįstumo, juos atmesdavo. Teismas taip pat pažymi, kad būtent Lietuvos apeliacinis teismas savo 2010 m. birželio 22 d. nutartyje (T.3, b.l. 75-76) ieškovo nuolat reiškiamus nušalimus laiko akivaizdžiai nepagrįstais ir nurodo, kad už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis ieškovas gali būti nubaustas CPK 95 straipsnyje numatyta sankcija. Todėl teismas, spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, padarė išvadą, kad ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu nuolat reikšdamas nušalinimus bylą nagrinėjusiems teisėjams, visiems Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ar kitų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjams, nesiekė, kad jo byla būtų išnagrinėta objektyvaus ir nešališko teismo, o priešingai - siekė užvilkinti bylos nagrinėjimą ir apsunkinti jos procesą. Pareiškėjo panašiais ar analogiškais pagrindais pareikštus nušalinimus penkis kartus išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas ir juos atmetė kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Pareiškėjo teisė nušalinti jo bylą nagrinėjančius teisėjus buvo realizuota tinkamai, todėl teismas konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, numatytos CPK 69 straipsnyje, taikymo klaida.

2. Dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, numatytų CPK 37 str., 176-185 str., aiškios taikymo klaidos. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad teiginio „šis pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ tikrumas buvo civilinių bylų, nagrinėtų Vilniaus apygardos teisme (civ. bylos Nr. 2A-893/1996) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme (civ. bylos Nr. 3K-305/1997), nagrinėjimo dalykas. Teismai pripažino teiginio „pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei. Vilniaus miesto I apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-179/1996 (T.1, b.l. 7-10) ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-893/1996 (T.1, b.l. 11-12) prieš nuspręsdami įpareigoti ar ne UAB „Dienos leidykla“ paneigti konkretų dienraštyje „Tiesa“ išspausdintą teiginį, sprendė klausimą, ar pripažinti tokius teiginius atitinkančius tikrovę, ar ne. Ir tik tokius teiginius pripažinus neatitinkančius tikrovės atsiranda pagrindas įpareigoti atsakovą juos paneigti. Net ir pats ieškovas, pateikdamas ieškinį civilinėje byloje (T.1, b.l. 1-2), pirmiausia prašo pripažinti teiginius neatitinkančius tikrovės. Todėl teismas padarė išvadą, kad nurodyti Vilniaus miesto I apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimai pagal šių sprendimų procesinį pobūdį yra sprendimai dėl pripažinimo, kurių prejudicinei galiai netaikomos subjektinės ribos. Teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą, taikymo klaida, nes teismas nustatytus faktus teisėtai ir pagrįstai pripažino prejudiciniais faktais, kuriems taikoma dalyvaujančių asmenų ribojimo principo išimtis, numatyta CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

3. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1. 4 punkto aiškios taikymo klaidos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo siaurinantis Senato nutarimo aiškinimas yra nepagrįstas. Pareiškėjo minimo Senato nutarimo 4 punkte taip pat yra nurodyta, kad kai pranešimas yra nesąžiningas (melagingas) ir asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, peržengia šių teisių realizavimo ribas ir pažeidžia kitų asmenų teises ir laisves, nukentėjusiojo asmens teisės yra ginamos CK 7 str., 71str. arba Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka, jei tokios žinios buvo paskelbtos per visuomenės informavimo priemones. Semantiškai ir logiškai aiškinant šio Senato nutarimo punkto nuostatas darytina išvada, kad nutarimu pirmiausiai siekiama išskirti sąžiningą ir nesąžiningą asmens kreipimąsi į valstybės institucijas pateikiant informaciją. Kiekvienas asmens informacijos (žinių) pateikimas kompetentingai valstybės institucijai yra kreipimasis į ją Senato nutarimo 4 punkto prasme. Todėl teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai atsakovės V. V. nurodytas žinias (jos rašytinius paaiškinimus) kompetentingai valstybės institucijai – Generalinei prokuratūrai - nepripažino ieškovo asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu. Todėl teismas konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendime nėra padaryta aiški teisės normos, numatytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. Senato nutarimo Nr. l., 4 punkte taikymo klaida.

Teismas, atmesdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, kad proceso atnaujinimo stadija yra išimtinė stadija, kurios tikslas - užtikrinti teisėtumą civiliniame procese, jei priimto teismo sprendimo teisėtumas nebuvo tikrintas apeliacine ir kasacine tvarka. Pareiškėjas civilinėje byloje pateikė apeliacinį skundą, tačiau jį pateikė praleidęs šiam skundui numatytą pateikti terminą. Teismas apeliacinio skundo praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir termino neatnaujino. Todėl pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėjas pats dėl savo kaltės nepasinaudojo apeliacijos galimybe. Kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, kad žyminio mokesčio sumą už prašymą yra sumokėjęs, todėl iš jo priteista 70,00 Lt žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 80 str. 4 d., 96 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. B. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą byloje (T.4, b.l. 128-129). Nurodė šiuos argumentus:

1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, nes prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, o ne žodinio proceso tvarka. Šis pažeidimas turi esminės įtakos priimtos nutarties neteisėtumui , nes užkirstas kelias pareiškėjui teikti paaiškinimus.

2. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė pareikšti nušalinimą buvo realizuota tinkamai, tačiau CPK 69 str. l d. yra nustatyta, jog teisėjo/teisėjų nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas, o tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas. Jonavos rajono apylinkės teismui buvo pateiktas ne tik šio teismo teisėjos, nagrinėjančios civilinę bylą, bet ir visų Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Todėl šis pareiškimas kartu su byla turėjo būti perduotas spręsti aukštesniam teismui - Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui arba šio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkui. Šiuo atveju bylą nagrinėjantis pirmos instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl nušalinimo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, išsprendė savo kompetencijai nepriskirtiną klausimą ir tokiu būdu civilinę bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, todėl nutartis naikintina.

3. Teismas neanalizavo visų bylos aplinkybių ir pateiktų įrodymų, leidžiančių abejoti pirmos instancijos teismo 2010-11-17 sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Teismas nenurodė argumentų ir motyvų, dėl kurių atmetė mano pateiktus prie prašymo atnaujinti procesą rašytinius įrodymus, - 1986-03-24 sprendimą civilinėje byloje Nr. 869/86, 1986-06-19 raštą Nr. 9-3-251-86 ir 1988-03-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-83/88, kad yra padaryta aiški teisės normų taikymo klaida sprendime ir yra CPK 366 str. l d. 9 p. pagrindas procesui atnaujinti bei abejoti įsiteisėjusiu 2010-11-17 sprendimu. Teismas iš viso neišnagrinėjo vieno proceso atnaujinimo pagrindo, kurį nurodė pareiškėjas - netinkamo Senato nutarimo taikymo dėl to, kad atsakovė ne kartą ir ne du nuo 1986 metų skleidė ne tik prokuratūros pareigūnams tikrovės neatitinkančias žinias apie pareiškėjo automobilio pagrobimą 1986 metais.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, taip pat patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamoje apeliacine tvarka teismo nutartyje teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo nutarties išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje. Skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 str. nustatytais pagrindais (CPK 365 str. 1 d.).

Procesas gali būti atnaujinamas jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei V. V. dėl garbės ir orumo gynimo bei moralinės žalos atlyginimo ieškinį atmetė (T.3, b.l. 137-141). 2011 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautas ieškovo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo paduoti (T.4, b.l. 3-4). Šis prašymas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartimi atmestas (T.4, b.l. 27-28), nutartis neplikta nepakeista (T.4, b.l. 45-47). 2011 m. gegužės 25 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. prašymas atnaujinti procesą dėl aiškios teisės taikymo klaidos (T.4, b.l. 52-53), kuris išspręstas skundžiama Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakant atnaujinti procesą byloje Nr. 2-369-877/2010 (T.4, b.l. 117-122).

Apeliantas skundžiamą teismo nutartį ginčija keliais pagrindais: 1) teismas bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors pagal įstatymą privalėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) teismas netinkamai aiškino aplinkybes, ar ieškovo teisė reikšti nušalinimą buvo realizuota tinkamai ir 3) teismas neišanalizavo visų ieškovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų.

Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo

Civilinio proceso kodekso 370 str. 2 d. numato, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Taigi šia išimtimi įstatymas teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, spręsti, ar išspręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliantas, nurodydamas, kad teismas padarė proceso teisės pažeidimą, prašymą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka, rėmėsi iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo Kauno miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi nustatant teismo posėdžio datą – 2011 m. rugsėjo 26 d. 14 val. (T.2, b.l. 84) žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškus nušalinimą visiems Kauno miesto apylinkės teisėjams ir Kauno apygardos teismo teisėjams ir šį prašymą atmetus Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi, bei įsigaliojus naujai Civilinio proceso kodekso redakcijai, 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi prašymo nagrinėjimas buvo paskirtas į teismo posėdį rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirdamas prašymo nagrinėjimą ir šį prašymą išnagrinėjęs rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normų nepažeidė, kadangi, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 3 str. 8 d. nuostatomis, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, kadangi prašymo nagrinėjimo metu galiojo nuostata, kad tokie prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka.

Dėl ieškovo teisės reikšti nušalinimą realizavimo

Civilinio proceso kodekso 69 str. numato, kad teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Jeigu nušalinimas pareiškiamas teismo pirmininkui, nušalinimo klausimą sprendžia didžiausią teisėjo darbo stažą turintis to teismo teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos. Šiuo atveju nušalinimo pareiškimas ir visi susiję dokumentai, įskaitant ir nušalinamo teisėjo rašytinius paaiškinimus, išsiunčiami aukštesnės pakopos teismui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo. Pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia argumentais, kad iki teismo sprendimo priėmimo byloje Nr. 2-369-877/2010 nebuvo tinkamai išspręstas jo pareikštas nušalinimas visiems Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo (apelianto) reikšti analogiški nušalinimo pareiškimai išspręsti eile nutarčių, kuriose jie pripažinti nepagrįstais: 1) 2008 m. birželio 26 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti visą Kauno miesto apylinkės ir Kauno apygardos teismą (T.2, b.l. 9-10); 2) 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O. Šinkarenko ir visus kitus šio teismo teisėjus (T.2, b.l.. 42-43); 3) 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi atmestas pareiškimas nušalinti teisėją O. Šinkarenko ir visus kitus šio teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjus (T.2, b.l. 134-135); 4) 2010 m. birželio 22 d. atmestas pareiškimas nušalinti Kauno miesto apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir kitų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų teisėjus (T.2, b.l. 75-76). Nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo ieškovas vėl reiškė nušalinimą Kauno miesto apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, kuris dar kartą atmestas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (T.2, b.l. 104-105).

Kadangi Civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija, taip pat į tai, kad analogiškas ieškovo prašymas dėl nušalinimo buvo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių teisės normų pažeidimo nebuvo ir ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą byloje.

Dėl įrodymų vertinimo ir bylos atnaujinimo pagrindų

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino jo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, ir priimdamas skundžiamą nutartį į juos neatsižvelgė, dėl ko nepagrįstai nenustatė bylos atnaujinimo pagrindų, kuriuos sudaro teisės taikymo ir aiškinimo klaida. Apeliantas pareiškimą atnaujinti procesą grindė netinkamu įrodinėjimo naštos tarp šalių paskirstymu, taip pat netinkamo sąvokos: „duomenų paskleidimas“ traktavimu.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje Kauno miesto apylinkės teismas įvertino tai, kad įstatymo numatyta tvarka šalis gali būti atleista nuo įrodinėjimo pareigos. CPK 182 str. numatyti pagrindai, kuriems esant šalis atleidžiama nuo įrodinėjimo pareigos ir jai nereikia įrodinėti aplinkybių, kuriomis remiasi nagrinėjant bylą. Teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-369-877/2010, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą nurodyta, kad teiginio „šis pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ tikrumas buvo civilinių bylų, nagrinėtų Vilniaus apygardos teisme (civ. bylos Nr. 2A-893/1996) ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme (civ. bylos Nr. 3K-305/1997), nagrinėjimo dalykas. Taigi, teismai pripažino teiginio „pareiškimas iš jos buvo išgautas smurtu“ atitikimą tikrovei, kas reiškia, jog šis teiginys laikytinas prejudiciniu faktu. Sutinkamai Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 2 p., prejudiciniai faktai yra tokie faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims, pareiškėjo argumentai dėl faktų negalėjimo būti pripažintais prejudiciniais, pagrįstai atmesti.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir nurodytais argumentais atmeta atskirojo skundo argumentus dėl nepagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad priimant teismo sprendimą buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo sąvokos „žinių paskleidimas“ traktavimo dėl žemiau nurodytų priežasčių.

Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurių pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra žeminančių ir tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo fakto nustatymas. Asmens garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) duomenų paskleidimo faktą; 2) faktą, kad duomenys yra apie pareiškėją; 3) faktą, kad duomenys yra žeminančio pobūdžio; 4) faktą, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Žeminančia asmens garbę ir orumą laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį, nesąžiningą visuomeninę ar komercinę veiklą ir pan.

Kiekvienu garbės ir orumo pažeidimo konstatavimo atveju būtina nustatyti, ar paskleistos žinios, ar pareikšta nuomonė. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Tuo tarpu žinių skleidimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis. Pareiškėjas pareiškime atnaujinti procesą nurodo, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo ir aiškinimo klaidą nepagrįstai traktuodamas, kad duomenų pateikimas prokuratūrai nėra melagingos informacijos paskleidimas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodytais argumentais, kad kiekvienas asmens informacijos (žinių) pateikimas kompetentingai valstybės institucijai yra laikytinas sąžiningu kreipimusi į ją dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus ir tokia informacija negali būti traktuojama nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Be to, vien ta aplinkybė, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, dar nepatvirtina, jog buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Nustatyti, ar paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys žemina asmens garbę ir orumą, reiškia išspręsti fakto klausimą, o kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).

Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis yra pagrįsta, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 str., 337 str. 1 d. 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.