- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- I2-1293-979/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03719-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- Kamikadzė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jelenai Kujalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamikadzė“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kamikadzė“ (toliau – ir Bendrovė) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20574 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – Nutarimas), kuriuo UAB „Kamikadzė“ paskirta bauda, arba Nutarimą pakeisti skiriant 2 604 Eur baudą. Pareiškėja taip pat teismo prašo iš atsakovės priteisti patirtų proceso išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėja reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose pagrindiniai įrodymai yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog galima nesivadovauti viena esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad turi būti vertinami tiek atskiri įrodymai, tiek jų visuma. Tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės.
2.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė susitarė su G. G., A. P. ir G. G., kad jos kavinėje mokysis padavėjų darbo ir tokiam susitarimui neprieštaravo. Taip pat buvo susitarta ir dėl atlyginimo už darbą. Tokiu būdu abi šalys atvirai susitarė dėl darbo sąlygų mokymosi metu ir atlygintinumo. Be to, darbdavys buvo paruošęs su darbuotojomis, kurios mokėsi, suderintas darbo sutartis. Byloje yra pateikti A. P. ir G. G. įdarbinimo dokumentai (2022 m. birželio 30 d. prašymai priimti į darbą, darbo sutartys: G. G. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 12 ir A. P. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 14). Sutartyse nurodyta, kad darbuotojos A. P. ir G. G. priimamos padavėjų darbinėms funkcijoms atlikti, jų darbo pradžia – 2022 m. liepos 1 d.
2.3. Pareiškėja nėra pažeidusi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatų. Pareiškėjos vertinimu, neužtenka aplinkybių visumos teigti, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatyta bauda ir jos dydis būtų proporcinga priemonė padarytai veikai.
Motyvuojamoji dalis
2.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei bendrus teisingumo ir proporcingumo principus nuobaudos tikslai gali būti įgyvendinti panaikinus arba sumažinus baudą. Todėl Inspekcijos priimtas Nutarimas turėtų būti panaikintas arba pakeistas sumažinus baudą iki 2 604 Eur.
3. Atsakovė su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
3.1. Pareiškėja neužtikrino, kad su Bendrovės darbuotojais – padavėjais G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 30 d. , G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d. ir A. P. ((duomenys neskelbtini)) nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d. būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis bei teisės aktų nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie dirbti priimtų asmenų socialinio draudimo pradžią. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalies, ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi 2022 m. birželio 30 d. atliekamo patikrinimo metu pareiškėjos kavinėje adresu (duomenys neskelbtini), dirbo (aptarnavo klientus, priimdavo užsakymus, atsiskaitymus, atnešdavo patiekalus) A. P. ir G. G. su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą, nustatyta tvarka, nebuvo pranešta VSDFV.
3.2. Byloje pateiktos Bendrovės darbuotojų 2022 metų gegužės – birželio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijos, kuriose apie A. P., G. G. ir G. G. darbą Bendrovėje nėra. Byloje pateikti A. P. ir G. G. įdarbinimo dokumentai (2022 m. birželio 30 d. prašymai priimti į darbą, darbo sutartys (G. G. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 12, A. P. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 14)). Darbo sutartis pasirašė į darbą priimamos nepilnametės darbuotojos ir Bendrovės direktorius, sutartyse nurodyta, kad darbuotojos A. P. ir G. G. priimamos padavėjų darbinėms funkcijoms atlikti, jų darbo pradžia – 2022 m. liepos 1 d.
3.3. Inspekcijos Vilniaus skyriuje 2022 m. liepos 19 d. gautas Bendrovės direktoriaus raštas, kad nesutinka su Inspekcijos išvada dėl G. G., A. P. ir G. G. nelegalaus darbo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad G. G., A. P. ir G. G. parodymai tarpusavyje sutampa ir papildo vieni kitus, parodymai išsamūs ir nuoseklūs, tad netikėti jais nėra pagrindo. Bendrovės darbuotojos J. V.-Y. pateiktas paaiškinimas taip pat patvirtina, kad Bendrovės naudai darbuotojos dirbo nelegaliai.
3.4. Pareiškėja skunde teigia, kad su darbuotojomis susitarė, jog jos mokysis padavėjo darbo. Atsakovas pažymi, kad G. G., G. G. ir A. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad CV tinklapyje ieškojo sau darbo atostogų metu, ir teikė savo CV dėl darbo ir ėjo į pokalbį būtent dėl darbo, o ne dėl mokymų. Be to, visos mokymosi sutartys (trišale dėl mokymosi praktikos atlikimo ar dvišale tarp įmonės ir pameistrio (pameistrystės darbo sutartis)) sudaromos tik raštu ir visais atvejais pranešama VSDFV skyriui, kad asmuo būtu draudžiamas socialiniu draudimu. A. P., G. G. ir G. G. savo paaiškinimuose nurodė, kad tarėsi dėl darbo sutarties ir jokių kitų sutarčių nepasirašinėjo. Tą patį faktą, kad nepasirašinėjo jokių sutarčių patvirtina Inspekcios patikrinimo metu daryti vaizdo/garso įrašai.
3.5. Bendrovės atstovų nuomonė, jog A. P., G. G. ir G. G. galėjo atlikdamos padavėjų darbines funkcijas, tiesiog „mokytis“, niekaip nekeičia padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir negali būti pagrindas konstatuoti, jog pažeidimo nebuvo. Pažymėtina, kad norint apmokyti darbuotoją dirbti tam tikrą darbą, su juo turėjo būti sudarytos pameistrystės sutartys, kaip tai reglamentuota Darbo kodekso 81 straipsnio 1 dalyje.
3.6.1. G. G., G. G. ir A. P. realiai dirbo pareiškėjos naudai, o būtent: G. G. 2022 m. birželio 6, 8, ir 9 dienomis atliko padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams, nuvalydavo stalus); A. P., ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 16 d. iki birželio 30 d. atliko padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams, nuvalydavo stalus); G. G. ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki birželio 30 d. atliko padavėjos darbines funkcijas (priėmė užsakymus maistui gaminti, pateikdavo pagamintus patiekalus klientams, nuvalydavo stalus).
3.6.2. J. V.-Y. susitarė su G. G., G. G. ir A. P. dėl jų darbinių funkcijų atlikimo, buvo nustatytas jų darbo grafikas, aptartas atlygis už atliktą darbą.
3.6.3. Nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartys, su G. G., G. G. ir A. P. iki Inspekcijos 2022 m. birželio 30 d. atlikto patikrinimo pasirašytos nebuvo, taip pat, apie šių darbuotojų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
3.7. Bylos nagrinėjimo metu konstatuota, kad pareiškėjos kaltė visiškai įrodyta Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu Nr. UĮPPJ 0463-0041, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0463-0418, 2022 m. birželio 30 d. tyrimo veiksmų protokolu, liudytojų parodymais ir byloje surinkta dokumentine medžiaga.
3.8. Pareiškėja pasinaudodama asmenų iki aštuoniolikos metų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, juos ekonomiškai išnaudojo ir pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent neužtikrino ir nekontroliavo, kad esant darbo sutarčių požymiams, apie A. P., G. G. ir G. G. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir su jomis būtų sudarytos darbo sutartys. Tokiais savo veiksmais ir neveikimu pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 7 punkto nuostatas, ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
3.9. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę (Užimtumo įstatymo 55 ir 60 straipsniai), šiuo atveju Inspekcija, bylas nagrinėja ir skiria baudą (finansinę sankciją) darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti neigiamus turtinius padarinius. Inspekcija skirdama baudą (finansinę sankciją) pareiškėjai atsižvelgė į tai, kad juridinio asmens atstovas nurodė, kad su nustatytu pažeidimu nesutinka, padaryto pažeidimo nepripažįsta. Priimant Nutarimą atsižvelgta į tai, kad pažeidimas susijęs su 3 asmenų, iš kurių du – nepilnamečiai, socialinių teisių ir garantijų pažeidimais, pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką (apie 3 savaites), pažeidimai buvo sistemiški ir nuolatiniai. Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbinant nepilnamečius buvo siekiama juos ekonomiškai išnaudoti, pasinaudojant jų gyvenimiškos patirties stoka ir jaunu amžiumi, t. y. leidžiant dirbti Bendrovės naudai nesudarius su nepilnametėmis darbo sutarčių, pažadant tai padaryti tik nuo 2022 m. liepos 1 d., motyvuojant (prisidengiant) mokymosi laikotarpiu. Atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Konstatuotina, kad padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, tad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių, Bendrovei skirta bauda, atitinkanti Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkto sankcijos dispozicijoje numatytą baudos vidurkį, bauda nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirtį.
3.10. Nutarimu paskirta 3 x 1882 = 5 646 Eur bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka baudų skyrimo pagrindus. Nutarimas priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas su byla susijusias faktines aplinkybes, administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, pareiškėjos kaltė dėl šių veikų padarymo įrodyta.
4. Teismo posėdyje Bendrovės direktorius paaiškino, kad būdamas užsienietis ir nežinodamas įstatymų padarė pažeidimą, prašė baudą sumažinti ir leisti sumokėti dalimis. Nurodė, kad dėl karo ir pandemijos Bendrovės situacija yra sunki – per dieną gauna pajamų apie 1 300 Eur, Bendrovėje dirba jis pats, jo žmona ir dar du darbuotojai, dirba 5 dienas per savaitę. Teismui prašant pateiks Bendrovės finansinius dokumentus.
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad jeigu teismas vertins, jog pagal pareiškėjos pateiktus finansinius dokumentus yra pagrindas mažinti skirtą piniginę sankciją, tam neprieštarautų.
6. Pareiškėja teismui pateikė už 2022 metų ataskaitinį laikotarpį parengtus Bendrovės finansinius dokumentus (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimų neskirti pareiškėjai nuobaudos arba ją sušvelninti.
8. Byloje nustatyta, kad darbo sutartys, su G. G., G. G. ir A. P. iki Inspekcijos 2022 m. birželio 30 d. atlikto patikrinimo pasirašytos nebuvo ir apie šių darbuotojų įdarbinimą, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatomos darbo pradžios, nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
9. Pareiškėjai Nutarimu skirta 5 646 Eur bauda, pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą sankcijos vidurkį (3 x 1882 = 5646), sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nagrinėjant Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, nenustatyta.
10.1. Inspekcijos Vilniaus teritoriniame skyriuje 2022 m. birželio 16 d. gautas A. L. skundas dėl dukros G. G. nelegalaus darbo ir Bendrovės neatsiskaitymo. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje paaiškėjo, kad apie G. G. įdarbinimą pareiškėja nepranešė. 2022 m. birželio 30 d. buvo atliktas patikrinimas pareiškėjos kavinėje adresu (duomenys neskelbtini). Kavinėje dirbo (aptarnavo klientus, priimdavo užsakymus, atsiskaitymus, atnešdavo patiekalus) J. V.-Y., A. P. ir G. G.. Virtuvėje dirbo H. Y. (H. Y.) ir D. Y. (D. Y.). Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje nustatyta, kad apie darbuotojų H. Y., D. Y. ir J. V.-Y. įdarbinimą praneštą, o apie A. P. ir G. G. pranešimų nėra.
10.2. A. P. 2022 m. birželio 30 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrovėje mokosi 3 savaites (aptarnauja klientus, priiminėja užsakymus, atsiskaitymus, nešioja maistą, tvarko stalviršius), mokymosi sutarties nepasirašė, darbo sutartį pasirašys 2022 m. liepos 1 d. Apie dabą sužinojo CV portale, apie darbo sąlygas papasakojo vadovė Jurgita, darbo užmokesčio negavo.
10.3. G. G. 2022 m. birželio 30 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad Bendrovėje mokosi apie 3 savaitės (aptarnauja klientus, priiminėja užsakymus, atsiskaitymus, nešioja maistą, atlieka padavėjos pareigas), darbo sutartį pasirašys 2022 m. liepos 1 d. Apie darbą sužinojo CV portale, apie darbo sąlygas papasakojo vadovė Jurgita. Po mokymų turėtų gauti 4,5 Eur/val. apmokėjimą už darbą. Dirbo dar su Guste, Milda, Aiste ir vadove Jurgita. Patikrinimo metu iš pateiktos G. G. nuotraukos atpažino ją ir nurodė, kad su ja mokėsi – dirbo 4-3 dienas.
10.4. J. V.-Y. Bendrovės direktoriaus padėjėja, 2022 m. birželio 30 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad A. P. ir G. G. šiuo metu mokosi, planuoja įdarbinti nuo 2022 m. liepos 1 d. G. G. taip pat mokėsi, bet susirado kitą darbo vietą. Dėl apmokėjimo tarėsi liepos 10 d., kai mokami atlyginimai.
10.5. G. G. atvykusi į Inspekciją 2022 m. liepos 4 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, nurodė, kad ieškojo darbo vasarai, CV išsiuntė Bendrovei, pakvietė į darbo pokalbį, papasakojo apie darbo sąlygas, pasiūlė įdarbinti puse etato, užmokestį 4,5 Eur/val. 2023 m. birželio 6 d. atėjo pirmą kartą į darbą kaip praktikantė, dirbo 4 val. 2023 m. birželio 8 d. taip pat dirbo 4 val., paklausius apie darbo sutartį buvo pasakyta, kad kol vyksta mokslai, neapsimoka. Grįžus namo papasakojo mamai, kuri pasakė kuo greičiau išeiti iš darbo. 2023 m. birželio 9 d. buvo paskutinė darbo diena, paklausus apie atidirbtų valandų atsiskaitymą, pareiškė, jog sumokės kitą (liepos) mėn. 10 dieną. Kol dirbo Bendrovėje nei darbo sutarties, nei savanoriavimo sutarties nepasirašė.
10.6. Bendrovės darbuotojų 2022 m. gegužės – birželio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijose įrašų apie A. P., G. G. ir G. G. darbą Bendrovėje, nėra. Byloje pateikti A. P. ir G. G. įdarbinimo dokumentai (2022 m. birželio 30 d. prašymai priimti į darbą, darbo sutartys (G. G. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 12, A. P. – 2022 m. birželio 30 d. Nr. 14). Darbo sutartis pasirašė į darbą priimamos nepilnametės darbuotojos ir Bendrovės direktorius, darbo sutartyse nurodyta, kad darbuotojos A. P. ir G. G. priimamos padavėjų darbinėms funkcijoms atlikti, jų darbo pradžia – 2022 m. liepos 1 d.
10.7. Inspekcijos Vilniaus skyriuje 2022 m. liepos 19 d. gautas Bendrovės direktoriaus raštas, kuriame jis pareiškia, kad nesutinka su Inspekcijos išvada dėl G. G., A. P. ir G. G. nelegalaus darbo.
10.8. Nustatyta, kad G. G., A. P. ir G. G. parodymai tarpusavyje sutampa ir papildo vieni kitus, parodymai išsamūs ir nuoseklūs. Bendrovės darbuotojos J. V.-Y. pateiktas paaiškinimas patvirtina, kad Bendrovės naudai darbuotojos dirbo nelegaliai. Bendrovės atstovų nuomonė, kad A. P., G. G. ir G. G. atlikdamos padavėjų darbines funkcijas, galėjo tiesiog „mokytis“, niekaip nekeičia padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir negali būti pagrindas konstatuoti, jog pažeidimo nebuvo. Norint apmokyti darbuotojas dirbti tam tikrą dabą, su jomis turėjo būti sudarytos pameistrystės sutartys, kaip tai reglamentuota Darbo kodekso 81 straipsnio 1 dalyje.
10.9. Bendrovės kaltė, padarius jai inkriminuojamą Užimtumo įstatymo pažeidimą visiškai įrodyta Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolu Nr. UĮPPJ 0463-0041, nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0463-0418, 2022-06-30 tyrimo veiksmų protokolu, liudytojų parodymais, ir byloje surinkta dokumentine medžiaga.
10.10. Pareiškėja, atstovaujama direktoriaus, būdama darbdaviu, pasinaudodama asmenų iki aštuoniolikos metų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, juos ekonomiškai išnaudojo ir pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent neužtikrino ir nekontroliavo, kad esant darbo sutarčių požymiams, apie A. P., G. G. ir G. G. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir su jomis būtų sudarytos darbo sutartys. Tokiu būdu pareiškėja leido G. G. ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 30 d., A. P. ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d., G. G. nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d., nelegaliai dirbti Bendrovės naudai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) pareiškėja pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies, Aprašo 7 punkto nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.
11. Pareiškėja nesutikdama su Nutarimu ir skirtos baudos dydžiu, kreipėsi į teismą.
12. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Darbo kodeksas, Užimtumo įstatymas ir Aprašo nuostatos, kadangi ginčas yra susijęs su asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo sąlygomis.
13. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
14. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) ginčo laikotarpiu nebuvo aštuoniolikos metų amžiaus, todėl esant darbo santykiams su šiais asmenimis turėjo būti vadovaujamasi ir Aprašo nuostatomis. Aprašas taikomas asmenims iki aštuoniolikos metų, kai darbdavys arba įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra sudaro su asmeniu iki aštuoniolikos metų darbo sutartį arba jį įdarbina kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, arba kai asmuo iki aštuoniolikos metų pas darbdavį vykdo neatlygintiną veiklą, taip pat kai profesinis parengimas vykdomas praktinio mokymo forma (Aprašo 2 punktas). Darbdavys turi užtikrinti asmens iki aštuoniolikos metų amžių atitinkančias darbo arba neatlygintinos veiklos sąlygas. Asmuo iki aštuoniolikos metų neturi patirti ekonominio išnaudojimo, tai yra bet kokios veiklos, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš asmens iki aštuoniolikos metų, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant asmens iki aštuoniolikos metų teises. Asmeniui iki aštuoniolikos metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi (Aprašo 7 punktas).
15. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad G. G., A. P. ir G. G. ginčo dirbo Bendrovės naudai, tačiau apie šių asmenų įdarbinimą ir sudarytas darbo sutartis iki Inspekcijai atliekant patikrinimą, VSDFV teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. Pareiškėja padarė teisės pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nustatydama baudos dydį, Inspekcija nenustatė nei sunkinančių nei lengvinančių aplinkybių, be to, Nutarime yra užfiksuota, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas – Bendrovės direktorius su nustatytu pažeidimu nesutiko. Inspekcija akcentavo, kad nelegaliai įdarbinant nepilnamečius, buvo siekiama juos ekonomiškai išnaudoti, pasinaudojant jų gyvenimiškos patirties stoka ir jaunu amžiumi, t. y. leidžiant dirbti Bendrovės naudai nesudarius su nepilnametėmis darbo sutarčių, pažadant tai padaryti tik nuo 2022 m. liepos 1 d., motyvuojant (prisidengiant) mokymosi laikotarpiu. Inspekcija konstatavo, kad padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl pareiškėjai skirta bauda, atitinkanti Užimtumo įstatymo 4 dalies 3 punkto sankcijos dispozicijoje numatytą baudos vidurkį, t. y. bauda nebus per griežta ir atitiks padaryto pažeidimo ir finansinės sankcijos paskirtį, skirta (3 x 1882) 5 646 Eur bauda.
17. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių; jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą; baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas; bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Inspekcijos 2022 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokole juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0463-0041, tiek skundžiamame Nutarime nurodyta, jog Bendrovė, būdama darbdavys, neužtikrino, kad su G. G., A. P. ir G. G. butų sudarytos darbo sutartys ir įstatymų nustatyta tvarka pranešta VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos jos darbo pradžios.
19. Pareiškėjos atstovas – Bendrovės direktorius teismo posėdyje pripažino padaręs pažeidimą, t. y. kad su G. G., A. P. ir G. G. darbo sutarčių nesudarė, nepranešė prieš vieną darbo dieną VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbintus asmenis ir leido jiems dirbti, motyvuodamas tuo, kad būdamas užsienietis nežinojo teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos atstovas teismo prašė Nutarimu skirtą baudą panaikinti, arba ją sumažinti iki (3 x 868 Eur) 2 604 Eur ir leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis. Tiek Užimtumo įstatymo pažeidimo protokole, tiek Nutarime nurodyto pažeidimo esmė yra įrodyta ir atsakomybė už pareiškėjos padarytą administracinį teisės pažeidimą nustatyta Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Inspekcija tinkamai kvalifikavo padarytą pažeidimą.
20. Teismas pažymi, kad pagrindas mažinti sankciją – tai byloje nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios pagrįstai leistų įvertinti, jog paskirta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr. LVAT 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).
21. LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. LVAT praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio disputo atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr. LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
22. Vertindama pareiškėjos argumentus dėl Nutarimu paskirto baudos dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą darbdaviui, padariusiam šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgiant į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose nustatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Inspekcija. Tokie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK).
23. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nustatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, jog asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
24. Inspekcija, skirdama pareiškėjai sankcijos dispozicijoje numatytą baudos vidurkį už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. (3 x 1882) 5 646 Eur baudą, vertino tai, jog pareiškėja pažeidimo nepripažino, pažeidimas truko pakankamai ilgą laiką (apie 3 savaites), pažeidimai buvo sistemiški ir nuolatiniai, be to, du iš nelegaliai dirbusių asmenų – nepilnamečiai.
25. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio, pažymi, kad skirdama baudą atsakovė nenustatė, jog būtų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimas padarytas pirmą kartą, pareiškėjos atstovas – Bendrovės direktorius teismo posėdžio metu kaltę pripažino, nesuprato, kad darė pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi (lengvinanti aplinkybė), teikdamas skundą teismui iš dalies nesuprato skundo motyvų, kadangi yra užsienietis, teismui paprašius pateikė finansinius dokumentus, pagrindžiančius bendrovės finansinę padėtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką dėl sankcijos proporcingumo, yra aplinkybių visuma, sudaranti pagrįstą pagrindą paskirti baudą, skiriant artimą minimaliai sankcijoje numatytai baudai, kad būtų pasiektas numatytas ekonominio poveikio priemonės tikslas – taikyta atsakomybė už padarytą pažeidimą, sankcijos dydis išliktų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau nei būtina, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjai skirti sankciją artimą minimaliai sankcijoje numatytai baudai: 3 x 1375 Eur = 4 125 Eur baudą.
26. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas įvertina tai, kad pažeidimas buvo padarytas, todėl jis negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomąjį poveikį, tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Todėl remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti, būtų 4 125 Eur dydžio bauda. Teismo vertinimu, toks sankcijos dydis iš esmės yra teisingo dydžio teisiniams tikslams pasiekti bei nepažeidžiantis teisės principų. Nustatyto dydžio bauda laikytina pakankama pareiškėjos atsakomybės užtikrinimo ir prevencijos priemonė, tačiau tuo pačiu finansiškai mažiau nuostolinga sankcija, kuri užtikrina proporcingą pusiausvyrą tarp pareiškėjos neišvengiamos atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą bei teisingumo ir protingumo kriterijų.
27. Dėl paskirtos baudos išdėstymo dalimis, teismas pažymi, kad pagal ANK 675 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
28. Pareiškėja iki priimant Nutarimą prašymo dėl baudos išdėstymo nebuvo pateikusi, todėl toks prašymas nėra svarstytinas bylos dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo proceso metu. Po Nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, kurio 88 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
29. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą dėl baudos išdėstymo pareiškėja turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
30. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nepateikė teismui patirtų proceso išlaidų patvirtinančių dokumentų, be to, pareiškėja prašė iš esmės panaikinti jai paskirtą baudą arba ją sumažinti iki 2 604 Eur, tačiau teismas nustatė baudos dydį 4 125 Eur, pareiškėjos skundas laikomas patenkintu iš dalies ir jai nepriteisiamos patirtos proceso išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamikadzė“ skundą tenkinti iš dalies.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20574 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui UAB „Kamikadzė“ paskirtą 5 646 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt šešių eurų) baudą pakeisti į 4 125 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių eurų) baudą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.