Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. N. (toliau – A. N.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. N. 2020 m. spalio 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, leido nelegaliai dirbti A. G. (toliau – A. G.) cheminio automobilių valymo darbuotojo pareigose automobilių valykloje ir taip siekė sau naudos. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 17 d. nuo 12.11 val. iki 14.00 val., vykdant Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2020 m. rugsėjo 16 d. pavedimą Nr. 1529, dalyvaujant VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriams R. B. ir A. S. kartu su Kauno AVPK KP ENTV tyrėjais E. P. ir E. M., atlikus planinį nelegalaus darbo patikrinimą automobilių valykloje, esančioje garaže Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo nustatyta, kad A. N. darbuotojui A. G. leido dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą ne vėliau, kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies l punktą.

2. Be to, A. N. nubaustas už tai, kad vykdydamas individualią veiklą, teikdamas automobilių valymo paslaugas ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Tuo A. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punktą, VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų „Fizinių asmenų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 9.5 punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. A. N. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir to pagrindu padaryta galutine išvada, jog A. N. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra pilnai įrodyta.

8. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl A. N. kaltės jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra. Apylinkės teismo nutarimu pakankamai išsamiai pasisakyta dėl apelianto veiksmų inkriminuojamo administracinio nusižengimo kontekste, aptariant kiekvieną įrodymą atskirai bei vertinant jų visumą. Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai patvirtina apelianto kaltę ir apygardos teismui nekelia abejonių, kad A. N. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 95 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

Dėl individualios veiklos vykdymo

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. N. teigimu, jis analizuojamu atveju jokios individualios veiklos nevykdė ir nors skelbime nurodė, jog ieško automobilių cheminio valymo darbuotojo, tačiau jis tik norėjo surasti žmogų, kuris norėtų nuomotis jo garažą su visa automobilių valymo įranga. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia byloje surinkti duomenys – liudytojų A. G., A. S. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1-2); VDI Tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 4), A. G. paaiškinimas (b. l. 5); integracijos su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 6, 9); integracijos su VMI informacine sistema (b. l. 7, 10), darbo skelbimas (b. l. 11-12); nuotraukos (b. l. 13-16). Pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nurodytais įrodymais ir nesivadovavo A. N. parodymais, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie nebuvo patvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis.

12. Byloje nustatyta, kad A. N. į internetinį puslapį (duomenys neskelbtini) įdėjo skelbimą, jog yra ieškomas automobilių salono valymo darbuotojas, turintis patirtį. Pagal nurodytą skelbimą 2020 m. rugsėjo 17 d. į A. N. priklausantį garažą, kuriame buvo visa automobilių valymui skirta įranga, atėjo A. G. ir pradėjo dirbti salonų valymo darbą. Iš liudytojo A. G. pirminio paaiškinimo, liudytojo A. S. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad tuo metu, kai A. G. valė automobilio saloną, A. G. poliravo jo išorę. Be to, liudytojas A. G. parodė, jog jo atvykimo tikslas buvo susirasti darbo, o nuomotis garažo ir pačiam verstis automobilių valymo verslu tikslo neturėjo. Taip pat liudytojas A. G. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog išvalant vieną automobilį, galima užsidirbti 25 Eur. Šią aplinkybę patvirtino ir pats A. N.. Įvertinus surinktus įrodymus apygardos teismas daro išvadą, kad pagrįstai A. N. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, o būtent, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku vykdė individualią veiklą – teikė automobilių valymo paslaugą ir siekdamas gauti pajamų, nustatyta tvarka nebuvo įsigijęs verslo liudijimo arba nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą.

Dėl nelegalaus darbo

13. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius.

14. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

15. Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

16. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp A. N., atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir A. G. darbo sutartis sudaryta nebuvo, kaip ir nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie jo priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. nuo 12.11 val. iki 14.00 val., kuomet Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai kartu su Kauno AVPK KP ENTV tyrėjais atliko patikrinimą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), A. G., valė garaže buvusio automobilio saloną, tokiu būdu atlikdamas automobilių cheminio valymo darbuotojo funkcijas. Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp A. N., atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir A. G. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Anot apelianto, tarp jo ir A. G. tokio pobūdžio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors A. N. ir A. G. susitarimą A. G., paklusdamas A. N. nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, jis tik leido pasibandyti A. G. valyti automobilio saloną ir norėjo parodyti, jog įranga yra veikianti, jog galėtų išnuomoti įrangą A. G..

17. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bando įrodyti, kad A. G. 2020 m. rugsėjo 17 d. pagal išankstinį jo ir A. N. susitarimą atlygintinai nedirbo, o tik atvyko išmėginti automobilių salono valymo įrangą ir vėliau ją kartu su garažu išnuomoti, tačiau aukštesnės instancijos teismo ši versija neįtikina. Visų pirma pažymėtina, kad iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) skelbimo matyti, kad minėtoje svetainėje, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, A. N. įdėjo skelbimą, jog yra ieškomas automobilių salono valymo darbuotojas, turintis patirtį, be to, skelbime nurodyta, jog „Atlyginimas: iki 1 000 Eur/mėn. į rankas“ (b. l. 11,12). Be to, pats liudytojas A. G. pareigūnams paaiškino, jog jis bando dirbti pirmą dieną ir bando valyti automobilio saloną. A. G. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jis, svetainėje (duomenys neskelbtini) radęs skelbimą dėl automobilių cheminio valymo darbo ir susiskambinęs skelbime nurodytu telefonu, nuvyko į nurodytą darbo vietą, kur susitikęs su A. N. bei jam davus valymo įrangą, pradėjo valyti automobilio saloną. Iš liudytojo parodymų matyti, kad A. N. kurį laiką stebėjo, kaip A. G. valo saloną bei liudytojui pasakė, kad už vieno automobilio išvalymą šis gali užsidirbti 25 Eur. Analogiškas aplinkybes A. G. buvo nurodęs tyrimo metu teikdamas pirminius paaiškinimus. Liudytojas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad jo atvykimo tikslas buvo susirasti darbo, o nuomotis garažo ir pačiam verstis automobilių valymo verslu tikslo neturėjo. Taip pat, liudytojas A. S. patvirtino, jog į garažą, adresu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Kauno m., buvo vykstama turint informacijos dėl galimo nelegalaus darbo fakto ir atvykus buvo rasti du dirbantys asmenys, iš kurių vienas buvo A. G., kuris valė automobilio saloną.

18. Taigi, apeliacinio skundo motyvai, jog nebuvo jokio susitarimo su A. G. dėl darbų atlikimo, jis neatliko darbinių funkcijų, paklusdamas A. N. nustatytai darbo tvarkai, prieštarauja jau aptartoms nelegalaus darbo aplinkybėms, todėl yra vertinami kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, tarp A. N., atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir A. G. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių, kadangi A. G. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje realiai atliko darbines funkcijas – dirbo A. N. naudai, atlikdamas automobilio salono valymo darbus, tarp šalių buvo pavaldumas, kuris pagal DK 32 straipsnio 2 dalį reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai, šį darbą dirbo su darbdavio – A. N. žinia, iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų – vietos, laiko, atlyginimo, darbuotoją aprūpinus ir darbo priemonėmis (automobilių salonų valymo įranga).

19. Pažymėtina, kad administracinis pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Taigi A. N. privalėjo kaip darbdavys pranešti apie naujo darbuotojo priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Be to, apygardos teismas pažymi, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti darbdavys.

20. Įvertinus byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, daroma išvada, jog byloje yra pilnai įrodyta, jog fizinis asmuo A. N., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, adresu (duomenys neskelbtini), garaže Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, leido dirbti nelegaliai A. G. cheminio automobilių valymo darbuotojo pareigose, nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

21. ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą užtraukia baudą nuo 390 iki 1 100 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. N. buvo skirta 400 Eur bauda. O ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. N. buvo skirta 1 500 Eur bauda. Apylinkės teismas vadovaudamasis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrino ir A. N. paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 1 500 eurų baudą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs A. N. padarytus administracinius nusižengimus, tai, kad nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, jis neteistas, dirba, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų, jog būtų baustas už analogiškus pažeidimus, konstatuoja, kad jam paskirta 1 500 Eur bauda yra paskirta nepažeidus ANK 32 straipsnio, ANK 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

22. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog skundžiamu nutarimu apeliantas pagrįstai pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje,150 straipsnio 1 dalyje, ir teisingai nubaustas. Kadangi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo. Todėl A. N. apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą ir A. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.