Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo M. G. skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nutarties, kuria atmestas M. G. skundas dėl Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės 2007-10-02 nutarimo atsisakyti pradėti ikitesiminį tyrimą ir atmesti skundą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės 2007-10-02 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. G. skundą, nes jame nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką akivaizdžiai neteisingi. Tos pačios dienos Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės nutarimu atmestas M. G. skundas dėl Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojo M.Draudvilos 2007-09-05 nutarimo kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad Šilalės r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 93-1-00278-07 dėl grasinimo nužudyti R. M.. Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad tyrimas vyksta dėl to paties įvykio aplinkybių, kurias skunde nurodo M. G.. Šios bylos aplinkybės byvo nurodytos Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės 2007-10-02 nutarime, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bei tos pačios dienos Šilalės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I.Paulauskienės nutarime, kuriuo atmestas M. G. skundas.

Baudžiamojo proceso taisykles ir tvarką Lietuvoje nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, t. y. esminis baudžiamojo proceso uždavinys yra valstybės teisės ir pareigos taikyti sankcijas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui įgyvendinimo užtikrinimas. LR BPK 2 str. nurodyta prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga siekti, kad ikiteisminis tyrimas vyktų kiek įmanoma sparčiau. Surinkus pakankamai medžiagos, rodančios, kad yra nusikalstamos veikos požymių ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog tą veiką padarė įtariamuoju toje byloje laikomas asmuo, visa medžiaga nedelsiant turi būti perduodama teismui. Paaiškėjus, kad įtarimas yra nepagrįstas, tuoj pat turi būti priimamas sprendimas dėl proceso nutraukimo. LR BPK taip pat yra numatyta, jog pradedant procesą turi būti įsitikinama, kad nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Tam tikrais atvejais būna aišku, kad tokiu rezultatu baudžiamasis procesas negali būti užbaigtas, tada jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra tam tikros procesinės kliūtys, trukdančios siekti procesinių tikslų arba tokių tikslų siekimą padarančios beprasmiu. Proceso pradėjimas ir bylos nagrinėjimas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo nuosprendžio, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas. Todėl LR BPK 168 str. yra numatyta prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teisė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie esamus nusikalstamos veikos požymius bei pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. G. nurodytas aplinkybes. Visos šios M. G. nurodytos aplinkybės turi būti tiriamos minėto ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi dėl to paties įvykio aplinkybių vyksta baudžiamasis procesas, todėl nėra pagrindo inicijuoti antrą ikiteisminį tyrimą dėl to paties įvykio aplinkybių.

Pažymėtina, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. G. skundą, nes pagrįstai nurodyta, kad M. G. nurodytos aplinkybės yra paremtos jo nuomone, todėl yra subjektyvios, jų nepatvirtina jokie duomenys. Atitinkamai negalima teigti esant nusikalstamos veikos požymių. Be to, jo nurodytos aplinkybės tapačios su nurodytu tyrimu. Todėl neužbaigus minėto baudžiamojo proceso dėl tų pačių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, ar yra nusikalstamos veikos požymių.

Dėl ankščiau minėtų priežasčių atmestinas M. G. skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas yra šališkas. Be to, pagrindu abejoti teisėjo šališkumu negali būti ankstesnis jo sprendimas.

Apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-11-14 nutartį.

Nutartis neskundžiama.