- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- II-489-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00571-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. G., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinų bylų nagrinėjimo skyrius
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-489-818/2022
2022 m. birželio 9 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei J. Ivanauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausios specialistės Jūratės Ivanauskaitės 2022 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-3261-2022 (ROIK: 20159168651) pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos vyriausioji specialistė Jūratė Ivanauskaitė 2022 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-3261-2022 nustatė, kad V. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalyje, nustatytą administracinį nusižengimą, nes V. G., būdamas Jūratė Ivanauskaitė pirmininku, eismo zonoje (duomenys neskelbtini), suformuoto žemės sklypo teritorijoje, kurio savininkas yra Lietuvos Respublika, organizavo įrengimą techninių eismo reguliavimo priemonių (dviejų betoninių klombų) be leidimo, t.y. nesuderino techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo schemos su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba bei Vilniaus miesto savivaldybe. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783, 9 punkto reikalavimus.
V. G. buvo paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur dydžio bauda.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
V. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos vyriausiosios specialistės J. Ivanauskaitės 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-3261-2022, nes pasak pareiškėjo šis sprendimas priimtas nepagrįstai, pareiškėjo teigimu, pati Institucija nesivadovauja galiojančiu 2021-10-19 Eismo organizavimo skyriaus atsakymu į skundą E50-20774/21 bei siekia šį sprendimą sumenkinti remiantis 2022-02-04 raštu Nr. 63-12/22 „Dėl atsakymo į pateiktą skundą“. Leidimą įrengti gėlines tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini) gavusi 2003 metais iš tuometinio (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno, pagal tuo metu galiojančią tvarką suderinus gėlinių įrengimą žodiniu būdu. 2021-11-11 bendrija buvo pateikusi prašymą įrengti kelių eismo ženklus 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių, tačiau šis prašymas buvo atmestas argumentuojant sudėtingu administravimu. 2022-03-08 bendrija buvo pateikusi prašymą į Vilniaus AVPK dėl šio kelio ženklo įrengimą, tačiau gautas atsakymas, jog Vilniaus miesto savivaldybė nepakeitė Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo pagal 2015-06-02 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymoje Nr. 4D-2015/2-362 Seimo kontrolieriaus rekomendacija, o Vilniaus AVPK KPV derindama projektus vadovaujasi derinimo metu galiojančiais teisės aktais. Todėl pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesirūpina eismo saugumo gerinimu suformuotose sklypuose, teisinėmis priemonėmis faktiniai teritorijos naudotojai neturi galimybių suderinti jokių eismo reguliavimo priemonių ar eismo saugumą užtikrinančių priemonių įrengimo, o sklypo savininkui nepriskirtos funkcijos rūpintis saugaus eismo užtikrinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos vyr. specialistė J. I. atsiliepime į V. G. skundą nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nerengia techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projektų, neįrengia techninių eismo reguliavimo priemonių, užtvarų ir nekontroliuoja jų įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotose žemės sklypuose. Bendrija nėra sklype esančio bendrojo naudojimo kelio savininkas ir neturi tesiės drausti ar apriboti eismą keliu, einančiu šalia (duomenys neskelbtini), esančia daugiabučio. Klombomis savavališkai užtvertas pravažiavimas, esantis bendrojo naudojimo teritorijoje, jungia dviejų gatvių važiuojamąsias dalis. Remiantis saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nuostatą – visi eismo dalyviai turi teisę važiuoti per kiemus ir privačias teritorijas einančiais keliais, jeigu eismas tokiose vietose kelio savininko sprendimu nėra apribotas teisėtais įrengtomis techninėmis eismo organizavimo priemonėmis. Pažymėtina ir tai, jog V. G. ir ankščiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už analogišką nusižengimą, todėl savavališkas gėlių klombų įrengimas (klombų pastatymas) turi būti vertinamas kaip sąmoningas suvokimas dėl padaryto pažeidimo ir jo pasekmės. Nagrinėjamo įvykio metu surinktą pakankamai objektyvių duomenų dėl V. G. padaryto administracinio nusižengimo, todėl prašoma teismo nutarimą palikti nepakeista ir pareiškėjo skundą atmesti.
Šalies argumentai
V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo motyvai detaliai išdėstyti skunde. Pagal susidariusią visą teisinę situaciją Vilniaus savivaldybėje neįmanoma suderinti jokio eismo priemonių sureguliavimo suformuotame sklype. Pagal Vilniaus miesto techninių priemonių rengimo ir jų priežiūrų aprašą suformuojame sklype galima rengti suderinus su Vilniaus miesto komisariatu, bet jis nederina, nes bendrija nėra savininkas ir pagal atsakymą buvo teiktas prašymas leisti rengti pastatą, kad būtų užtikrintas eismo saugumas ir gautas atsakymas, kad pagal Seimo kontrolieriaus pastabas nebuvo pataisytos eismo reguliavimo įrengimo taisyklės, Vilniaus miesto savivaldybė šio akto nepateikė, o administracija vadovavosi galiojančiais teisės aktais tuo metu. Bendrija neturi jokių galimybių suderinti, 2015 metais buvo Seimo kontrolieriaus išaiškinta, kad nepriskirta eismo reguliavimo saugumą tvarkyti. Ginčas dėl eismo (duomenys neskelbtini) vietoje vyksta. Ten yra privažiavimas prie garažų. Kelias įeina savininkų bendrijai. Tas žemės sklypas priklauso Nacionalinei žemės tarnybai. Tai susiję su saugiu garažų eksploatacija, eismo saugumu. Visa istorija prasidėjo pastačius namą 2000 metais ir įsikėlus gyventojams pirmiesiems, tada prasidėjo sunkumai išvažiuojant iš garažo. 2019 metais pastačius (duomenys neskelbtini) namą pravažiavimas praplatėjo ir vėl prasidėjo važinėjimai ir kilo konfliktas, kad geliniam nėra leidimo. Buvo teikti prašymai įrengti gelinius, bet visur gauti neigiami atsakymai, Seimo kontrolieriaus išvada buvo 2015 m., o mes davėme 2020 m. lapkričio 13 d. skundą, kur parašyta buvo, kad eismo uždarymas tranzitinio eismo nepagerintų, reikia keisti aprašą, o iš savivaldybės nebuvo jokio atsakymo.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotą atstovė J. I. teismo posėdyje su pareikštu skundu nesutiko, namo, jog sprendimas dėl V. G. nuobaudos skyrimo buvo priimtas pagrįstai, nes priimant procesinį sprendimą buvo vaudaudamasi galiojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracihjos direktoriaus minėto įsakymo 9 punktu. Atstovės teigimu siekinat išspręsti kilusi ginčą Bendrija turi kreiptis su prašymu į nacionalinę žemės tarnybą, tik kuomet bus išspręstas šis klausimas Bendrijai atsiras galimybę savo lėšomis įrenginėti užtvarus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
V. G. skundas netenkintinas.
11 Pagal ANK 642 str. 1 d., išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.
12 Taigi, administracinio nusižengimo byloje skundo reikalavimas turi atitikti ir ANK 642 str. 1 d. nuostatas, t. y. turi būti formuluojamas toks, kad jo tenkinimo atveju teismas priimtų vieną iš minėto straipsnio dalyje numatytų procesinių sprendimų.
13 Iš V. G.pateikto skundo motyvų bei jame nurodytų aplinkybių matyti, kad jis, prašydamas panaikinti baudą, iš esmės nesutinka su Nutarimu, teigia jog nusižengimas nebuvo padarytas bei abejoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimto įsakymo teisėtumu. Taigi, toks skundo reikalavimas nors ir nėra visiškai tikslus, iš esmės atitinka ANK 642 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Aptartas skundo reikalavimo netikslumas nelaikytinas esminiu, t. y. tokiu dėl kurio pats skundas galėtų būti išnagrinėtas nevisapusiškai ar neobjektyviai. Kiti skunde formuluojami prašymai (užtikrinti savininkams gyvenamajame namie esančių garažų naudojimo galimybę; išaiškinti, kodėl savivaldybė nesurūpina pareiškėjo manymu galiojančių norminių aktų reikalavimų vykdymu) neatitinka ANK 642 str. 1 d. nuostatų ir negali būti nagrinėjami administracinio nusižengimo byloje, todėl vertintini kaip skundo motyvai.
ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Pažymėtina, kad aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad būtų tinkamai įvertinta asmens veika, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Pažymėtina, kad Keliai nuosavybės teise gali priklausyti valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius, jungiančius rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatves gyvenamosiose vietovėse, jungiamuosius ir kitus kelius, nepriskirtus valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius, kurie naudojami juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms (miškų, nIš acionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnis).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybe teise priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad eismo zonoje, esančioje (duomenys neskelbtini), suformuoto žemės sklypo teritorijoje V. G. organizavo techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą (dviejų betoninių gėlinių klombų) ir toks įrengimas nėra suderintas su policija bei su Vilniaus miesto savivaldybe, taigi nagrinėjamu atveju teismo vertinimu yra nustatyti objektyvieji ANK 459 straipsnio 3 dalies sudėties požymiai – V. G. priešingi teisei veiksmai.
ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo.
V. G. inkriminuota administracinio nusižengimo veika, numatyta ANK 459 straipsnio 3 dalyje, pagal savo formą ir sudėtį yra formalus administracinis nusižengimas, kurio faktui nustatyti pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista tam tikra teisės norma, kuri įtvirtina tam tikrą prievolę asmenims elgtis nustatyta tvarka, o jos nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę. Šiuo atveju V. G. savo veiksmais pažeidė LR kelių įstatymo 13straipsnio 1 dalį, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783, 9 punkto reikalavimus, draudžiančius, kaip minėta, eismo ribojimo priemones įrengti savavališkai ir nustatančius pareigą tokių priemonių įrengimą suderinti su policija. V. G. žinodamas, kad eismo reguliavimo priemonių įrengimas nėra suderintas su policija ir Vilniaus miesto savivaldybe, vis tiek pasirinko kieme ties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), minėtas techninės priemonės įrengti, t. y. suprasdamas, kad neturi teisės be su policija suderinto projekto kieme įrengti techninės priemonės (gėlinių klombas), vis tiek šias techninės priemonės išstatė.
Pažymėtina, kad V. G. ankščiau jau buvo tris kartus baustas už analogišką veiką, iš to darytina neabejotina išvada, kad V. G. buvo žinoma, jog savavališkas dviejų betoninių gėlinių klombų pastatymas ant kelio važiuojamosios dalies, t. y. eismo ribojimo priemonių įrengimas, nustatyta tvarka nesuderinus su policija ir miesto savivaldybė, užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, V. G. dėl ankščiau padarytų administracinių nusižengimų (ROIK: 19100395540, ROIK: 19101126027, ROIK: 21149171544) kaltę prisipažino bei nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. analogišką administracinį nusižengimą padaro pakartotinai, į tai, kad sutiko dėl padaryto nusižengimo, į tai, kad jam buvo žinoma administracinė atsakomybė dėl techninių priemonių įrengimo nesuderinus su policija bei Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau jis vis tiek sąmoningai pasirinko priešingą teisei veikimą, V. G. veiksmai vertintini kaip padaryti sąmoningai suvokiant savo veiksmų neteisėtumą ir daromos veikos priešingumą teisės aktuose nustatytiems įpareigojimams bei draudimams, t. y. padaryti tiesiogine tyčia – suvokiant pavojingą (įstatymų uždraustą) veikos pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju V. G. veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
23 Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, faktines aplinkybes vertino ir teisės aktus aiškino bei taikė tinkamai, V. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 459 str. 3 d. patrauktas pagrįstai bei teisėtai, o jam administracinė nuobauda paskirta tinkamai įvertinus visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes.
24 Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o V. G. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Nutarė:
Vilniaus miesto savivaldybės Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausios specialistės J. Ivanauskaitės 2022 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-3261-2022 (ROIK: 20159168651), palikti nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
27 Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.