- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- 1-120-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11700-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Kaltinamasis
- J. K.
- Advokatai
- Darius Japertas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs(duomenys neskelbtini), bedarbis, pagrindinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2014-09-25 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 14 MGL dydžio (1820 Lt arba 527,11 Eur) bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2021 m. balandžio 14 d., apie 21.47 val., Zarasų r., Turmanto sen., Turmanto mstl., Miško g., ties pastatu Nr. 2, būdamas neblaivus (1,86 promilės) ir vairuodamas automobilį „Audi A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (tranzitiniai), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko automobiliui tapus nevaldomu, nuvažiavo smailiu kampu į dešinę, išvažiavo iš kelio važiuojamosios dalies ir toliau judėjo kelio šlaitu į priekį ir lygiagrečiai Miško g. automobilis „Audi A4“ dešiniu šonu kontaktavo su šlaito apačioje esančia metaline tvora ir medžiais, ko pasėkoje, išdužus priekinių keleivio durelių stiklui, automobilio keleivis V. K. (V. K.) dėl patirtų sužalojimų – atviro daugiaskeveldrinio kaukolės lūžio su galvos smegenų suardymu, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinio žastikaulio kūno daugiaskeveldrinio lūžio, dešiniųjų II-V šonkaulių lūžių, skysto kraujo širdies ertmėse, veninės vidaus organų mažakraujystės, mirė.
Kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį nusipirko automobilį „Audi A4“, nutarė parodyti jį tėvui, V. K., kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo, tėvas pasakė, kad reikia aplaistyti naują automobilį. Trise išgėrė butelį degtinės, trečias asmuo buvo tėvo draugas, jo nepažįsta. Tėvas pasakė, kad mažai, reikia dar nuvažiuoti pas žmones ir nusipirkti alkoholio. Važiavo dviese su tėvu, jis (kaltinamasis) vairavo, o tėvas sėdėjo šalia. Važiavo dėl to, kad tėvui skaudėjo kojas. Nuo namų iki tos vietos, kur parsiduoda alkoholis, reikėjo važiuoti per Turmanto miestelį apie 500 m. Važiavo 50-55 km/ h greičiu, jis buvo prisisegęs saugos diržu, o ar buvo prisisegęs tėvas nežino. Važiuojant automobilį užnešė, tikriausiai užkalbino bordiūrą. Automobilis nuslydo į dešinę pusę, į griovį, neapsivertė ir sustojo. Jis išlipo iš jo ir skambino greitajai pagalbai ir policijai. Greitoji pasakė ištraukti tėvą iš automobilio ir jį gaivinti. Jis ištraukė tėvą iš automobilio, bet gyvybės ženklų nebuvo. Mano, kad tėvas sunkiai susižalojo dėl to, kad automobilis atsitrenkė į tvorą ir krūmus. Teisę vairuoti turi apie 10 metų, žino, kad išgėrus negalima vairuoti. Turi psichikos problemų, maniją arba depresiją, tai dėl to taip gavosi. Labai gailisi dėl eismo įvykio ir jo pasekmių. Su tėvu buvo geri santykiai, tėvo mirties buvo stiprus smūgis. Buvo paguldytas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, kur išbuvo penkias savaites. Ateityje planuoja nelaikyti teisių ir niekada nebevairuoti, pažadu, kad tokie dalykai nepasikartos.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. K. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisminio tyrimo metu patikrintais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273, 291 straipsniai).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. yra jos sugyventinis, su kuriuo jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 7 d. J. K. nusipirko automobilį „Audi A4“, tranzitiniai numeriai (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 14 d. apie 21.30 val. ji grįžo iš darbo namo, J. K. namuose nebuvo. Susiskambinus su juo, jis pasakė, jog šiuo metu yra pas tėvą ir yra išgėręs. Iš balso ji taip pat suprato, jog jis buvo išgėręs. Ji liepė nevažiuoti jam išgėrusiam, bet J. K. pasakė, kad duos vairuoti tėvui. Ji liepė abiem nevažiuoti išgėrusiems, nes suprato, kad jie kartu vartoja alkoholį. Tuo pokalbis baigėsi. Vėliau ji dar kelis kartus skambino J. K., tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Apie 23.00 val. J. K. mama A. K., gyvenanti bute kartu su jais, pasakė, kad J. K. kartu su tėvu pakliuvo į avariją, kurios metu žuvo jo tėvas, policija aiškinasi įvykio aplinkybes ir kas vairavo automobilį. A. K. apie avariją pranešė policijos pareigūnai. 2021 m. balandžio 15 d., apie 01.00 val., namo grįžo J. K., jis buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, bet buvo nelabai girtas. J. K. atėjo kartu su policijos pareigūnu, kuriam, persirengęs, perdavė savo vilkėtus drabužius. Po to jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir išėjo iš namų. Grįžęs namo J. K. nieko nekalbėjo. Jam išėjus, ji bandė paskambinti jam, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Nežino, kokiomis aplinkybėmis įvyko autoįvykis. J. K. retai vartodavo alkoholinius gėrimus, prie jos jis niekada nėra vairavęs, būdamas išgėręs. Automobilį J. K. pirko už savo pinigus, jis yra tik registruotas jos vardu. Artimiausiu metu J. K. ketino automobilį perregistruoti savo vardu. Dėl autoįvykio metu apgadinto automobilio ji niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 95-98).
Liudytoja T. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 14 d., apie 21.30 val., būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo garsų bumbtelėjimą, trenksmą, kuris sklido nuo Miško gatvės pusės. Pažvelgusi pro langą, pamatė nuo Miško gatvės nuvažiavusį ir krūmuose šalia gatvės stovintį šviesios spalvos automobilį, modelio neįžiūrėjo. Automobilis krūmuose stovėjo priekiu į Turmanto miestelio centro pusę. Matė, kaip atsidarė priekinės vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipo vairuotojas. Uždaręs dureles, vairuotojas užlipo ant asfaltuotos gatvės dangos, nedaug paėjo gatve link jos gyvenamojo namo pusės, po to apsisuko ir grįžo prie automobilio. Priėjęs prie krūmuose stovinčio automobilio, atidarė vairuotojo dureles, pusiau įlindo į automobilį, netrukus išlindo ir, stovėdamas šalia, telefonu kažkam skambino. Matė, jog po to vairuotojas vaikščiojo aplink automobilį. Matė, kad prie vairuotojo priėjo vyras, kuris ėjo gatve nuo Turmanto miestelio centro pusės, kuris su vairuotoju pasisveikino, o vairuotojas gestikuliuodamas kažką jam aiškino. Apie 22.00 val. Turmanto miestelyje užgeso gatvių apšvietimo žibintų šviesos ir ji daugiau nieko nebematė. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Automobilio vairuotojas buvo jauno amžiaus, vilkėjo striuke, kelnėmis, spalvos pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Negalėtų atpažinti vairuotojo, nes jį matė iš toliau, pro namo langus, tačiau iš jo kūno sudėjimo, eisenos, staigių veiksmų tikrai gali patikinti, jog jis buvo jauno amžiaus. Atvykus policijos pareigūnams, ji nuėjo miegoti. 2021 m. balandžio 15 d., apie 09.00 val., išėjusi į kiemą, pamatė, kad krūmuose automobilio jau nebuvo, bet pastebėjo, kad, nuvažiuodamas nuo Miško gatvės važiuojamosios dalies, šis automobilis nulaužė namo kieme, nuo Miško gatvės pusės augantį slyvos medį, nulaužė kitos slyvos medžio šakas, išlaužė 5 metrus namo kiemo teritoriją juosiančios tvoros. Taip pat matė nuo Miško gatvės pusės į sankasą nuvažiavusio automobilio vėžes, kurios vedė link minėto krūmo, kuriame iš vakaro stovėjo automobilis. Taip ji suprato, jog medžius ir tvorą apgadino minėtas automobilis. Krūmas, kuriame matė automobilį, yra apie 80 m nuo jos gyvenamojo namo. Pagal vėžes ir automobilio stovėjimo kryptį galima spręsti, kad automobilis važiavo link Turmanto miestelio centro. Iš vietinių žmonių sužinojo, jog autoįvykyje žuvo iš matymo pažįstamas V. K.. Taip pat girdėjo kalbas, kad V. K. sūnus J. neva pavėžėjo tėvą. Dėl apgadintos namo teritoriją juosiančios tvoros, nulaužto slyvos medžio, aplaužytų kito slyvos medžio šakų ji niekam jokių pretenzijų neturi ir jų nereikš (1 t., b. l. 100-103).
Liudytojas D. K. (K.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 14 d., apie 21.30 - 21.40 val., eidamas namo Turmanto miestelyje pamatė ant kelio rūkantį nepažįstamą vyrą, o kairėje pusėje sidabrinės spalvos automobilį, valstybinių numerių nežino. Priėjus arčiau, vyras ramiu tonu, nerodydamas jokių emocijų, pasakė, jog jo tėvas miręs, kad neva suveikė oro pagalvės, todėl jis ir liko gyvas. Taip pat sakė, kad ėmė iš bagažinės bintus, nes tėvo galva buvo kruvina. Prie jo vyras tris kartus skambino bendruoju pagalbos numeriu, kiek girdėjo, paskambinęs vis klausė: „Tai kur jūs esat?“, vieną sykį sakė, kad tėvas miršta, kitą sykį, kad jau miręs, tad iš kalbos suprato, jog skambino ir prieš tai. Girdėjo, kaip greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sakė ištraukti vyrą iš automobilio ant žemės. Vyras paklausė jo, ar jis gali padėti, jis sutiko. Nuėjęs prie automobilio, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį vyrą, kuris buvo pasviręs į dešinę pusę, jis nebuvo atsirėmęs į kitą sėdynę, jo galva gulėjo ant porankio, esančio tarp priekinių sėdynių, kojos buvo po vairu, prie pedalų. Šis vyras vilkėjo kelnėmis ir megztiniu, megztinis buvo tuputį pasikėlęs, lyg ir iki šonkaulių. Atidarius vairuotojo dureles, jis jas prilaikė, o vyras, suėmęs vieną ranka automobilyje buvusį vyrą už kairio peties, už megztinio ištraukė jį iš automobilio ir paguldė šalia ant žemės. Vyrą jis traukė viena ranka, nes kitoje laikė telefoną ir kalbėjo su greitąja. Vyras lengvai viena ranka ištraukė automobilyje buvusį vyrą. Tik ištraukus vyrą iš automobilio, pamatė, kad jo galvos sritis kruvina, visa galva buvo kruvina, buvo toks vaizdas, kad iškritę gabalai, išdraskyta. Automobilis buvo neapdaužytas, bent jau priekinė dalis, kairė pusė taip pat buvo be apgadinimų. Jis nebuvo apėjęs aplink automobilį. Ištraukus vyrą, jis palydėjo jaunesnį vyrą link Turmanto miestelio centro pasitikti greitosios. Pašvietus į vyro rankas ir delnus, ant jų kraujo pėdsakų nesimatė, jokių kitų sužalojimų ant jo ar jo drabužių taip pat nesimatė. Pamatęs, kad atvyksta greitoji medicinos pagalba, jie grįžo į įvykio vietą ir tada jis nuėjo namo. Vėliau jis vėl buvo atėjęs prie įvykio vietos, matė ten dirbančius policijos pareigūnus. Tik jiems pašvietus į kitą automobilio pusę, pamatė, kad būtent dešinė pusė, t. y. keleivio pusė yra sudaužyta, priekinės keleivio durys neatsidarė. Jis prisiminė, kad vyras sakė, jog jam iššovė oro pagalvės ir tai jam pasirodė keista, kad kaip tuomet jis galėjo išlipti iš automobilio, jeigu jo durelės neatsidarė. Po įvykio sužinojo, kad miręs vyras buvo K., jis žinojo jį iš matymo. Įvykio vietoje kitų automobilių ir pašalinių asmenų nebuvo (1 t., b. l. 108-109).
Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažinojo V. K.. Paskutinį kartą jie matėsi maždaug prieš tris savaites, tikslios datos neprisimena. Apie 18.00 val. jis atėjo pas V. K., jie kartu išgėrė butelį vyno ir nuėjo miegoti. Bemiegant pas V. K. atvažiavo sūnus, jo vardo ir pavardės nežino, žino jį tik iš matymo. Sūnus pažadino V. K. ir pasakė, kad nusipirko automobilį, sakė važiuojam pasivažinėti. Jis gulėjo tame pačiame kambaryje ir viską girdėjo. Sūnus su V. K. išėjo ir išvažiavo. Nematė, kokiu laiku ir kaip jie išvažiavo, nes buvo tamsu. Nematė, kas sėdėjo prie vairo, bet mano, kad vairavo sūnus, kadangi V. K. niekada nesėsdavo prie vairo, būdamas neblaivus. Prieš važiavimą V. K. negerdavo tris dienas. V. K. turėjo vairuotojo pažymėjimą, vairuodavo automobilius. Paskutinį kartą vairuojantį V. K. matė panašiai prieš pusę metų. Nesulaukęs V. K., apie 03.00 val., jis išėjo. Sekančią dieną iš kalbų sužinojo, kad V. K. žuvo avarijoje (1 t., b. l. 114-115).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės, schemos matyti, kad įvykio vieta yra Zarasų r., Turmanto sen., Turmanto mstl., Miško gatvės atkarpa nuo gyvenamojo namo Nr. 15 iki gyvenamojo namo Nr. 2. Šiame gatvės ruože yra nedidelis posūkis į kairę, toliau tiesus gatvės ruožas. Dešinėje esantis šlaitas vietomis apaugęs krūmais. Kelio danga drėgnas asfaltas. važiuojamosios kelio dalies plotis - 3,6 m; kelkraščio plotis: dešinės pusės - 0,4 m kairės pusės - 1,2 m. Kelio aplinka: nedidelis posūkis į kairę, toliau tiesus gatvės ruožas. Dešinėje gatvės pusėje, žiūrint nuo Bartkiškės gatvės pusės, metalinio tinklo tvora, toliau šlaitas, vietomis apaugęs krūmais. Automobilis „Audi A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (tranzitiniai), stovi dešiniajame kelkraštyje, priešais kitoje gatvės pusėje esantį gyvenamąjį namą, esantį Miško g. 2. Automobilio priekis nukreiptas į Bažnyčios gatvę. Atstumas nuo automobilio galinio kairiojo rato ašies iki važiuojamosios gatvės dalies krašto - 4,7 m, atstumas nuo priekinio kairiojo rato ašies iki važiuojamosios gatvės dalies krašto - 3,4 m. Atstumas nuo įvažiavimo į gyvenamojo namo, esančio Miško g. 15, kiemą iki automobilio galinio kairiojo rato ašies - 72,4 m. Lygiagrečiai išvažiavimui iš namo kiemo, esančio Miško g. 15, matomi palikti trys transporto priemonės padangų pėdsakai. Pirmasis transporto priemonės pėdsakas yra 4,9 m ilgio ir baigiasi su gatvės važiuojamosios dalies kraštu. Antrasis ir trečiasis pėdsakai yra 7,1 m ilgio, 1,1 m ir 0,9 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies. Toliau padangų pėdsakai nutrūksta ir antrasis pėdsakas atsiranda už 3,1 m ir tęsiasi 13,1 m. Trečiasis pėdsakas atsiranda už 2,1 m ir tęsiasi 9,9 m. Šių pėdsakų pabaiga yra 4,2 m nutolę nuo važiuojamosios gatvės dalies krašto. Nuo antrojo pėdsako, už 6,6 m, yra transporto priemonės padangos pėdsako pradžia, kuris tęsiasi 4,9 m, jo pradžia nuo važiuojamosios kelio dalies nutolusi 3,4 m, pabaiga 3,3 m. Nuo šio pėdsako pradžios, už 1,1 m prasideda kitas, 3,2 m ilgio, pėdsakas. Pėdsako pradžia nuo važiuojamosios gatvės dalies nutolusi 4,6 m, pabaiga 4,4 m. Nuo šio pėdsako, 2,1 m atstumu prasideda 4,9 m ilgio pėdsakas, kurio pradžia nuo važiuojamosios gatvės dalies nutolusi 3,6 m atstumu, pabaiga 3,8 m atstumu. Nuo šio pėdsako pradžios, 1,7 m atstumu prasideda pėdsakas, kuris tęsiasi 3,2 m, tada lūžta ir eina dar 3,7 m. Šio pėdsako pradžia nuo važiuojamosios gatvės dalies nutolusi 5,7 m, lūžis 5,3 m, pabaiga 5,1 m atstumu. Toliau, už 6,8 m prasideda 8,9 m ilgio padangos protektoriaus pėdsakas, kurio pradžia yra 6 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, pabaiga 6,3 m atstumu. Nuo šio pėdsako pradžios, už 5,5 m, prasideda 1,3 m ilgio pėdsakas, kurio pradžia yra 5,3 m atstumu, o pabaiga 5,0 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies. Nuo 8,9 m ilgio protektoriaus pėdsako, už 7,2 m, prasideda du protektoriaus pėdsakai, vienas pėdsakas yra 4,6 m ilgio ir eina iki automobilio „Audi A4“ galinio dešiniojo rato, antras pėdsakas 3,7 m iki galinio kairiojo rato. Pirmojo pėdsako pradžia nuo važiuojamosios kelio dalies nutolusi 7,3 m, antrojo 6,0 m. Pagal gatvės kelkraštyje ir šlaite paliktus pėdsakus (nustumtą žemės paviršių, nulenktus krūmus) matoma, kad automobilis judėjo nuo Bartkiškės gatvės, link Bažnyčios gatvės pusės. Važiuojant nuo Bartkiškės gatvės pusės, 23,4 m atstumu nuo įvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą, esančio Miško g. 15, ir 11,2 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies, arime matomas nulaužtas automobilio dešinės pusės veidrodėlis (schemoje Nr. 1). Toliau, link Bažnyčios gatvės, 9,0 m nuo automobilio veidrodėlio ir 3,7 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies, matoma automobilio priekinių grotelių dalis (schemoje Nr. 2). Toliau, nuo automobilio priekinių grotelių dalies, 14,2 m ir 8,8 m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies, matoma automobilio plastikinė dalis (schemoje Nr. 3). Nuo plastikinės dalies, 0,5 m ir 8,5 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies, matoma kita plastikinė automobilio dalis (schemoje Nr. 4). Toliau, 8,4 m atstumu nuo šios automobilio plastikinės dalies (schemoje Nr. 4) ir 5,5 m atstumu nuo važiuojamosios gatvės dalies, matoma valstybinių numerių lentelė (schemoje Nr. 6). Detaliai apžiūrint automobilį „Audi A4“ ir aplinką matoma, kad priekinės keleivio durelės išorės pusėje apibėgę rusvos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Šio skysčio ėminys paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 1. Ant žolės, po šiomis durelėmis, 1,3 m atstumu nuo priekinio dešiniojo rato ašies, matoma netaisyklingos formos, rusvos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dėmės ėminys paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 2. Apžiūrint automobilio vidų, ant vairuotojo sėdynės ir po sėdyne matomas rusvos spalvos skystis, panašus į kraują. Šio skysčio ėminys paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 3. Tarp priekinių sėdynių, ant rankinio stabdžio rankenos, matoma padėta kairės kojos basutė. Šalia automobilio „Audi A4“ rastas V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), lavonas, galva į važiuojamąją gatvės dalį, kojomis į automobilį. Atstumas nuo lavono galvos iki važiuojamosios gatvės dalies yra 2,4 m, nuo automobilio galinio rato ašies iki lavono kojų yra 0,8 m. Lavonas guli ant nugaros, kojos ištiestos, dešinė ranka ištiesta palei šoną, kairė sulenkta per alkūnę ir uždėta ant krūtinės. Galva palenkta į dešinę pusę. Lavonas dėvi mėlynas džinsines kelnes, margus marškinėlius, kurie pakelti iki krūtinės, kojos basos, ant dešinės kojos blauzdos padėta dešinės kojos basutė. Lavono rankos iki alkūnių suteptos rusvos spalvos skysčiu, primenančiu kraują, kelnių dalis prie juosmens šlapia (1 t., b. l. 9-12, 14, 15-27).
Iš 2021-04-15 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A4“, v. Nr. 9254BC (tranzitiniai), kuris priklauso A. V.. Nustatyti išoriniai sugadinimai: kairės pusės priekinių durelių stiklas ir šoninis galinio vaizdo veidrodėlis išdužę, sulankstytas variklio dangtis, priekinis bamperis, išlūžusios apdailos grotelės, suskilęs priekinis stiklas, išdužę kairės pusės posūkis ir žibintas, sulankstytas dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinės ir galinės durelės, galinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės priekinių durelių stiklas ir dešinės pusės šoninis posūkio žibintas išdužę, dešinės pusės priekinis statramstis, nėra rankenėlės ir šoninio galinio vaizdo veidrodėlio, dešinės pusės galinio rato padanga be oro. Pėdsakai, kiti objektai ant transporto priemonės: ant dešinės pusės priekinių durelių, iš lauko pusės, dėmės panašios į kraują (nubėgimas), kurios prasideda nuo lango apatinės dalies ir tęsiasi iki automobilio apatinės dalies, dėmė panaši į kraują bei smegenų dalis ant žemės, šalia automobilio priekinių dešinės pusės durelių. Dėmė panaši į kraują ant vairuotojo sėdynės dešiniau bei salone ant žemės už sėdynės dešiniau, arčiau automobilio vidurio, taip pat dėmės panašios į kraują susimaišę su žolės likučiais ant priekinės keleivio sėdynės. Visos padangos vienodos „SEMPERIT SPEED-GRIP2“ (195/65R15) M+S, piešinio gylis nuo 3,8 mm iki 4,9 mm, atitinka KET reikalavimus. Vairo mechanizmo, stabdžių sistemos būklės tvarkingos. Apžiūros metu paimti objektai: dešinės pusės galinis ratas; nuo vairuotojo sėdynės (sėdimos dalies) ant skaidrios lipnios juostos paimtos mikrodalelės (paketas Nr. 1); nuo vairuotojo sėdynės (atlošo) ant skaidrios lipnios juostos paimtos mikrodalelės (paketas Nr. 2); nuo priekinės keleivio sėdynės (sėdimos dalies) ant skaidrios lipnios juostos paimtos mikrodalelės (paketas Nr. 3); nuo priekinės keleivio sėdynės (atlošo) ant skaidrios lipnios juostos paimtos mikrodalelės (paketas Nr. 4); vairuotojo medžiaginės sėdynės pavyzdys nuo sėdimos dalies (paketas Nr. 5) (1 t., b. l. 30-32, 33-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 491/2021 (01) nurodyta, kad V. K. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo: atviras daugiaskeveldrinis kaukolės lūžis su galvos smegenų suardymu, poodinė kraujosruva dešiniame dilbyje, dešinio žastikaulio kūno daugiaskeveldrinis lūžis, dešiniųjų II – V šonkaulių lūžiai, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų mažakraujystė. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2021-04-19 10.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 2 – 5 paros laiko. V. K. lavone nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs atviru daugiaskelveldriniu kaukolės lūžiu su galvos smegenų suardymu, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame dilbyje, dešinio žastikaulio kūno daugiaskeveldrinis lūžiu, dešiniųjų II – V šonkaulių lūžiais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina eismo įvykio metu, neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. V. K. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,52 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui atitiktų sunkų (virš 2,51 ‰) neblaivumo laipsnį. V. K. lavone nustatytas kūno sumušimas tikėtina susidarė eismo įvykio metu. V. K. lavone nustatyti sužalojimai dominuoja kūno dešinėje, kas būdingiau sėdėsenai automobilio dešinėje. Tai atitiktų keleivio vietą automobilyje su kairės pusės vairu. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis negalėjo atlikti jokių veiksmų (1 t., b. l. 78-84).
Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1147 (21) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis „Audi A4“ judėjo Miško g. kryptimi link Bažnyčios g. smailiu kampu į dešinę, išvažiavo iš kelio važiuojamosios dalies ir toliau judėjo kelio šlaitu. Judėdamas kelio šlaitu į priekį ir lygiagrečiai Miško g., automobilis dešiniu šonu kontaktavo su šlaito apačioje esančia metaline tvora ir medžiais bei sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Ekspertinio tyrimo metodais negalima nustatyti, koks buvo automobilio „Audi A4“ greitis eismo įvykio metu (1 t., b. l. 55-56).
Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1148 (21) nurodyta, kad automobilio „Audi A4“ galinis dešinės pusės ratas buvo dehermetizuotas eismo įvykio metu deformavus rato ventilį ir šiam tapus nesandariu. Šis sugadinimas neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Tyrime nustatyti subraižymai ant ratlankio briaunos išoriniame paviršiuje buvo padaryti iki eismo įvykio, eksploatuojant automobilį (1 t., b. l. 60-62).
Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. 11-1149 (21) nurodyta, kad V. K. kūno sužalojimų padarymo eiga buvo tokia: automobilis „Audi A4“, judėdamas kelio dešiniu šlaitu, pasviro link dešinio šono. Automobilyje buvę V. K. ir J. K. kūnai taip pat pasviro į dešinę. Automobiliui dešiniu šonu kontaktuojant su metaline tvora ir medžiais, buvo sudaužytas priekinių durelių stiklas. Pro jį V. K. galva išsikišo į išorę. Automobiliui „Audi A4“ toliau judant į priekį, V. K. galva kontaktavo su kietais bukais daiktais – metaline tvora, medžiais. Šio trauminio poveikio metu, tikėtina, ji buvo prispausta prie automobilio šoninio statramsčio ir jam buvo padarytas atviras daugiaskeveldrinis kaukolės lūžis su galvos smegenų suardymu. V. K. kūno viršutinės dalies dešiniu šonu atsitrenkus į durelių vidinę dalį, jam buvo padaryti dešinio žastikaulio kūno daugiaskeveldrinis lūžis, dešiniųjų II – V šonkaulių lūžiai, kraujosruvos dešiniame dilbyje. Eismo įvykio metu V. K. sėdėjo automobilio Audi A4“ priekinėje keleivio vietoje, o J. K. – priekinėje vairuotojo vietoje (1 t., b. l. 65-68).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, kad 2021-04-14, 22.08 val., J. K. buvo nustatytas 2,23‰ (promilių) girtumas (1 t., b. l. 157).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. Nr. T-A 1998/2021(01) nurodyta, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,86‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 160).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus specialisto išvadoje Nr. 99U-55/2021 nurodyta, kad J. K. 2013 – 2021 metų laikotarpiu daug kartų gydytas psichiatrijos stacionaruose, jam diagnozuoti skirtingo registro psichikos sutrikimai, stebėtos autoagresijos, iškart po įvykio gydytas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl siekiant objektyviai įvertinti jo psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti byloje nagrinėjamų įvykių metu ir šiuo metu, reikalingas ilgalaikis psichikos būsenos stebėjimas stacionaro sąlygomis. J. K. reikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 195-196).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertini skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-71/2021 nurodyta, kad J. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizotipinis sutrikimas, kas jam inkriminuojamos veikos padarymo metu netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamasis J. K. neserga lėtinių bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta adaptacijos sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei šizotipinis sutrikimas, šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis J. K. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Su įtariamuoju J. K. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali būti apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu. Įtariamajam J. K. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (1 t., b. l. 17-25).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šią nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus); priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET, taisyklės) reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad vairuotojas privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui bei laikytis visų atsargumo priemonių. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę, be kita ko, ir neblaiviems asmenims. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams, nes dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau (BK 281 straipsnio 8 dalis).
Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: paties kaltinamojo, liudytojų A. V., T. U., D. K., S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotais duomenimis. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog J. K. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktų reikalavimus, kadangi būdamas neblaivus (1,86 ‰ (promilės) ir vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir dėl tokių jo veiksmų įvyko eismo įvykis: automobilis nuvažiavo nuo kelio, dešiniu šonu kontaktavo su šlaito apačioje esančia metaline tvora ir medžiais, ko pasėkoje žuvo kartu važiavęs keleivis V. K.. Teismo vertinimu, yra priežastinis ryšys tarp kaltinamojo J. K. veiksmų ir kilusių padarinių, nes kaltinamasis, važiuodamas neblaivus, nesugebėjo įvertinti važiavimo ir oro sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir automobilis nuvažiavo nuo kelio. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu kaltinamasis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nevairavęs apsvaigęs nuo alkoholio, kuris susilptina vairuotojo dėmesį ir orientaciją, o būtų važiavęs blaivus, ir saugiu greičiu, pasirinktu įvertinus važiavimo ir oro sąlygas, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi kaltinamasis J. K. turėjo objektyvią galimybę šioje nesudėtingoje situacijoje išvengti eismo įvykio, jeigu būtų nepažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kadangi nurodyti taisyklių pažeidimai padaryti neblaivaus asmens ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 6 dalį kvalifikuota teisingai.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.
Skirdamas bausmę kaltinamajam ir spręsdamas klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką individualizavimo, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.
BK 281 straipsnio 6 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. J. K. šiuo nuosprendžių teisiamas už vieno neatsargaus nusikaltimo padarymą, kurį padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis), jo padaryta veika sukėlė itin sunkius padarinius – žuvo žmogus. J. K. anksčiau buvo vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs, iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi adaptacijos, psichikos ir elgesio sutrikimų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Byloje nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti kaltinamajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam J. K. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. imtinai (1 mėnuo ir 14 dienų, 2 t., b. l. 17).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad J. K. yra jauno amžiaus, pergyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių – artimo žmogaus mirties, turi sugyventinę, ieško darbo, žada nebenusikalsti ir net nebevairuoti, teismas sprendžia, kad kaltinamasis nėra itin pavojingas visuomenei, padarys atitinkamas išvadas ir stengsis daugiau nenusikalsti. Esant šioms aplinkybėms, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant galimybę kaltinamajam pasitaisyti būnant laisvėje. Dėl nurodyto J. K. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejų metų laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui nustatant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktuose.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146-147) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarė aplaidžiai besinaudodamas jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus: nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiavo tamsiu paros metu, būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, kas sukėlė labai sunkias pasekmes – žuvo žmogus. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai suvartojo nemažą kiekį alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad iki šio nusikaltimo padarymo J. K. nebuvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, draudimas nustatytinas dviejų metų terminui. Nors kaltinamajam 2021-05-20 nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas (1 t., b. l. 146-147), tačiau J. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaimtas, nes nebuvo rastas (1 t., b. l. 149), todėl realiai ši kardomoji priemonė nebuvo vykdoma. Todėl baudžiamosios poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, tame tarpe ir transporto priemonė, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal teismų praktiką paprastai nusikalstamos veikos priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti, todėl nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, o turtas, kuris yra neatsargiai padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nekonfiskuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).
Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalį) nurodytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal šį straipsnį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas, formuodamas teismų praktiką, 2019 m. gruodžio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-697/2019 konstatavo, jog kai vairuotojas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, tai reiškia, kad vairuotojas jam inkriminuotus veiksmus atliko panaudodamas automobilį, ir tokiu atveju automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius pagal BK 72 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog pripažinus tai, kad tie patys požymiai – kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio (kai asmeniui nustatytas didesnis nei 1,5 prom. girtumas) – nustatyti tiek BK 281 straipsnio 7 dalyje (šiuo metu – 281¹ straipsnio 1 dalyje), tiek BK 281 straipsnio atitinkamojoje dalyje, kurioje taip pat nurodytas kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, pripažintina, kad transporto priemonės konfiskavimo taikymas yra pagrįstas.
Šioje byloje nustatyta, kad J. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 1,86 promilės girtumas, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje. Akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, nes be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Todėl automobilis, kurį vairavo J. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir yra konfiskuotinas turtas.
BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Priešingu atveju teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju automobilis „Audi A4, tranzitiniai v. Nr. (duomenys neskelbtini), formaliai priklauso A. V.. Tačiau A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį J. K. pirko už savo pinigus, jis buvo tik registruotas jos vardu ir artimiausiu metu J. K. ketino automobilį perregistruoti savo vardu. Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis. Todėl konfiskuotinas pats automobilis „Audi A4, tranzitiniai v. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN (duomenys neskelbtini)), saugomas R. Karaliaus IĮ saugojimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), M. V. g. 7 (1 t., b. l. 32, 46) kartu su jame saugomu dešinės pusės galiniu ratu (1 t., b. l. 31), o ne jo vertė.
Kompaktinis diskas, kuriame įrašytos įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos ir schema (vokas) (1 t., b. l. 29); kompaktinis diskas, kuriame įrašyta filmuota medžiaga iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Turmanto miestelio seniūnijos administracinio pastato, laikotarpiu nuo 2021-04-14, 18.00 val., iki 2021-04-14, 23.00 val. (vokas) (1 t., b. l. 120); kompaktinis diskas, kuriame įrašyti posėdžio, kuriame buvo svarstyti įtariamojo J. K. atidavimo į ekspertizę klausimai (vokas) (2 t., b. l. 12), paliktini prie baudžiamosios bylos.
Automobilio „Audi A4“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai – pirkimo-pardavimo sutartis (du egz.), Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimas, mokėjimo kvitai, transporto priemonės draudimo sutartis ir liudijimas, laikinos registracijos Lietuvoje liudijimas, techninės apžiūros ataskaita, saugomi voke prie baudžiamosios bylos (1 t., b. l. 47), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skysčio ėminys (pakuotė Nr. 1) (1 t., b. l. 12), Dėmės ėminys (pakuotė Nr. 2) (1 t., b. l. 12), Skysčio ėminys (pakuotė Nr. 3) (1 t., b. l. 12), Mikrodalelės (paketai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4) (1 t., b. l. 31), Medžiaginės sėdynės pavyzdys (paketas Nr. 5) (1 t., b. l. 31), saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (2022-01-21 kvitas B serija BBB Nr. 1003119) (1 t., b. l. 153, 155), kaip menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Striukė (paketas Nr. 03083) (1 t., b. l. 151), Kelnės (paketas Nr. 03084) (1 t., b. l. 151), Sportiniai batai (paketas Nr. 03081) (1 t., b. l. 151), saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (2022-01-21 kvitas B serija BBB Nr. 1003119) (1 t., b. l. 153, 155), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. K. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. imtinai (1 mėnesį ir 14 dienų).
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, 7 dalimi, J. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Audi A4“, tranzitinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini).
Automobilio „Audi A4“, tranzitinis v. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus – pirkimo-pardavimo sutartį (du egz.), Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimą, mokėjimo kvitus, transporto priemonės draudimo sutartį ir liudijimą, laikinos registracijos Lietuvoje liudijimą, techninės apžiūros ataskaitą, saugomus prie baudžiamosios bylos, – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti institucijai, vykdysiančiai turto konfiskavimą.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompaktinį diską, kuriame įrašytos įvykio vietos apžiūros metu darytos nuotraukos ir schema; kompaktinį diską, kuriame įrašyta filmuota medžiaga iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių Turmanto miestelio seniūnijos administracinio pastato; kompaktinį diską, kuriame įrašyti posėdžio, kuriame buvo svarstyti įtariamojo J. K. atidavimo į ekspertizę klausimai, palikti prie baudžiamosios bylos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, striukę, kelnes, sportinius batus, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (2022-01-21 kvitas B serija BBB Nr. 1003119), kaip menkaverčius daiktus, kurie negali būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. K..
Du skysčio ėminius, dėmės ėminį, mikrodaleles, medžiaginės sėdynės pavyzdį, saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (2022-01-21 kvitas B serija BBB Nr. 1003119), kaip menkaverčius daiktus, kurie negali būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.