- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- e1-3099-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34497-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- G. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis užsienyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, teistas tris kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį – 90 MGL (3389,40 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) bauda su uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir automobilio konfiskavimu; bauda išieškota 2017 m. spalio 3 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. U. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo žmona L. M. metu, tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį galvą, ir vieną smūgį į kairę ranką, po to pastūmė, dėl ko L. M. trenkėsi į kambaryje buvusią komodą bei apsidraskė kairę ranką. L. M. atsistojus, dar kartą ją pastūmė ir jai nukritus ant lovos, ranka sudavė vieną smūgį į dešinės pusės ausį ir vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą.
Taip G. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
G. U. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo G. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad psichiatrijos ligoninėje negydytas, galvos traumų neturėjo, įtakos gebėjimui suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti neturėjo. Priklausomybės ligų įstaigoje neregistruotas. Nori paaiškinti, kad jis yra užtikęs savo žmoną, susirašinėjančią su kitu vyru ir planuojančią pasimatymus, dėl to yra buvę konfliktų. Jis savo telefone turi tų susirašinėjimų kopijas. 2020 m. rugpjūčio 27 d., būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) kartu su žmona vartojo alkoholį - šampaną, trauktinę. Išgėrė butelį šampano ir šiek tiek trauktinės „Starka“. Labai neblaivūs nebuvo, tačiau buvo šiek tiek apsvaigę. Jo žmona išgėrusi tampa agresyvoka ir pradeda nebegalvoti ką šneka. Negali įvardinti dėl ko tiksliai, nes nebeatsimena, tačiau tarp jų kilo žodinis konfliktas, galimai dėl to, kad žmona ieško naujų pažinčių. Išsakius jai priekaištus, žmona vietoje to, kad pasiteisintų, pradėjo vadinti jį rusiškais necenzūriniais žodžiais. Jį tai labai įžeidė ir jis nesusivaldęs galimai du kartus trenkė jai savo delnu į veido sritį. Ji supykusi dar labiau pradėjo jį įžeidinėti, tuomet jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė petimi - ranka į kambaryje buvusią komodą. Kiek atsimena, po to žmona nuėjo į kitą kambarį, jis nuėjo iš paskos, bandė su ja aiškintis jos elgesio priežastis, tačiau žmona jį ignoravo ir vėl pavadino kažkokiu necenzūriniu žodžiu, po to jis, nesusivaldęs pastūmė ją ant lovos ir porą kartų sudavė jai į veidą, skruosto, ausies sritį. Po to žmona jam nieko nebesakė, todėl jis nurimo ir konfliktas nebesitęsė. Po kurio laiko jis vis tiek bandė išsiaiškinti, kas jų santykiuose negerai, tačiau žmona su juo normaliai nekalbėjo ir galų gale apie 01.00 val. nakties iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Namuose buvo jų mažametė dukra K. U., tačiau konflikto galėjo nematyti, nes tuo metu buvo kitame kambaryje (gyvena trijų kambarių bute). Kaip ir minėjo, dėl nusikaltimo padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė tik todėl, kad buvo neblaivus ir žmona savo akiplėšišku elgesiu jį išprovokavo. Dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta visiškai, sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. .55);
20220 m. spalio 27 d. apklausos metu G. U. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jam pareikšto pranešimo apie įtarimą pripažįsta visiškai. Visas įvykio aplinkybes papasakojo pirmosios apklausos metu ir prašo vadovautis pirmosios apklausos metu duotais parodymais. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 61);
- nukentėjusiosios L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 23 d. ji atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pas savo vyrą G. U. kartu su bendra dukra K. U., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.37 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute ji bendravo per telefono programėlę Viber su savo ir vyro mama. Vyras prie jos priėjo ir pradėjo konfliktuoti. Konfliktavo dėl to, jog ji susirašinėja su mama. Vyras elgėsi neadekvačiai. Ji tuo metu sėdėjo svetainės kambaryje ant lovos. G. U. konflikto metu jai trenkė vieną kartą į galvos sritį ir kairę ranką, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tada ji nuėjo į kitą kambarį ir išėjo į balkoną parūkyti. Grįžusi iš balkono pamatė, kaip vyras ima nuo jų lovos pagalves. Ji pasiėmė nuo lovos pagalvę ir nuėjo į kitą kambarį atsigulti. Jai einant, G. U. pastūmė ją į kambaryje esančią komodą ir dėl to ji apsidraskė kairę ranką. Po to jis pastūmė ją ant lovos, jai nukritus ant lovos, jis sudavė ranka į dešinės pusės ausį, veidą ir dėl tokių jo veiksmų ji taip pat juto fizinį skausmą. Viskas vyko dėl to, kad ji kalbėjo su savo mama. Visą šį įvykį matė jų bendra mažametė dukra K. U.. Į policiją iš karto neskambino, nes visą laiką buvo su savo dukra ir vyras buvo šiek tiek apsiraminęs. Po kurio laiko, 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 00.30 val. sutuoktinis pradėjo daužyti sekcijos durelių stiklą. Vyras ir toliau elgėsi agresyviai, vaikas negalėjo užmigti, todėl apie 01.00 val. ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino situaciją, pareigūnai sulaikė vyrą. Ankščiau vyras prieš ją smurtaudavo, tačiau į policiją ji nesikreipė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 34);
- liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR Vyriausiuoju patruliu. 2020 m. rugpjūčio 28 d., apie 01.21 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją sumušė jos sutuoktinis. Atvykus juos pasitiko (duomenys neskelbtini) pilietė L. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad prieš kelias valandas ją sumušė jos sutuoktinis G. U.. Nukentėjusioji paaiškino, kad jos sutuoktinis sudavė jai kelis smūgius į veidą ir kairį šoną, po ko pargriovęs ant lovos sudavė dar kelis smūgius į veidą, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, tačiau neverkė, ant pastarosios veido dešinės pusės skruosto matėsi paraudimai. Nukentėjusiosios sutuoktinis G. U. buvo sulaikytas ir perduotas kitam ekipažui pristatyti Vilniaus apskrities VPK OVS, nes jie toliau dirbo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji nurodė, kad GMP pagalba jai nereikalinga, todėl GMP iškviesta nebuvo (b.l. 38);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d., 01.21 val., L. M. bendrajam pagalbos centrui pranešė apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) jos vyras G. U. ją mušė rankomis per veidą, galvą ir šoną, viskas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje (b.l. 5);
2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolu-pareiškimu, kuriuo L. M. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai susirašinėjant su savo mama, sutuoktinis G. U. sukėlė konfliktą ir jo metu trenkė jai vieną kartą kumščiu į galvos sritį, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą, taip pat G. U. rankos kumščiu trenkė jai į kairę ranką ir kairį šoną, dėl ko ji taip pat juto fizinį skausmą. Taip pat sutuoktinis pastūmė ją ant komodos ir ji apsidraskė ranką. Po to pastūmė ant lovos, jai nukritus ant lovos, jis sudavė ranka į dešinės pusės ausį ir veidą, dėl tokių jo veiksmų ji taip pat juto fizinį skausmą. Visą įvykį matė K. U., gim. (duomenys neskelbtini). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 6-7);
- 2020 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame L. M. parodė, kad jos sutuoktinis G. U., gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis trenkė jai į galvą, į kairį šoną, apdraskė kairę ranką, dėl suduotų smūgių ji patyrė skausmą. Viskas vyko vaiko akivaizdoje. Ant smurtą patyrusio asmens matomi patinimai ir įdrėskimai (b.l. 9-12);
- 2020 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-19);
- alkotesterio parodymų pažyma, iš kurios matyti, kad G. U. 2020 m. rugpjūčio 28 d., 03.10 val. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas (b.l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą, ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis).
Nurodyti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. U. 2020 m. rugpjūčio 27 d., apie 21.37 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.66 prom. girtumas), žodinio konflikto su savo žmona L. M. metu, tyčia sudavė pastarajai vieną smūgį galvą, ir vieną smūgį į kairę ranką, po to pastūmė, dėl ko L. M. trenkėsi į kambaryje buvusią komodą bei apsidraskė kairę ranką. L. M. atsistojus, dar kartą ją pastūmė ir jai nukritus ant lovos, ranka sudavė vieną smūgį į dešinės pusės ausį ir vieną smūgį į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. M. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, jog jiedu yra sutuoktiniai, nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, ši aplinkybė atsispindi ir bylos duomenyse, taigi, kaip ir minėta, konkrečiu atvejus sukėlęs smurtiniais veiksmais fizinį skausmą savo šeimos nariui, G. U. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu G. U. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 74-75).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. U. – teistas tris kartus, turi vieną neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b.l. 71-72), vienerių metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, nuobauda galiojanti (b.l. 73), Lietuvoje nedirba (b.l. 69), duomenų jo apie gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Respublikiniame Priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 mėnesių viešųjų dabų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu G. U. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., 02.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 15.35 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 48, 50).
Kaltinamajam G. U. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 63).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. U. 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti G. U. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d., 02.00 val. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d., 15.35 val., prilyginant ją šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. U. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 46 straipsnio 5 dalis). Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 straipsnio 7 dalis).
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.