Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

E. K. ir jos atstovas advokatas Aleksandras Jokūbauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė R. L. 2012 m. rugsėjo 22 d. nepranešusi ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., kas prieštarauja ATPK 259 straipsnio 1 dalies nuostatai, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausioji inspektorė R. L. nesilaikė ATPK 259 str. 1 d. nuostatų ir protokolą E. K. surašė „už akių“ 2012 m. rugsėjo 22 d. Tokią aplinkybę patvirtina administracinėje byloje esanti tik 2012 m. rugsėjo 24 d. surašyta ir rugsėjo 26 d. E. K. išsiųsta šaukimo atvykti 2012 m. spalio 2 d. 9.00 val. šaknelė bei pačios E. K. 2012 m. spalio 22 d. įrašas protokole, nurodant, jog dokumento pirmas lapą vyriausioji inspektorė surašė iš anksto. Nuo R. L. protokolo surašymo iki tos pačios pareigūnės nutarimo priėmimo praėjo keturiasdešimt keturios dienos, o įstatymų leidėjo nustatytas penkiolikos dienų terminas nebuvo pratęstas. Tokiu būdu pareigūnė R. L. neužtikrino, kad E. K. administracinės bylos nagrinėjimo teisenoje būtų laikomasi teisėtumo principo (ABTĮ 7 straipsnis). Pirmos instancijos teismas dėl šių pareiškėjos argumentų nepasisakė, procesinių pažeidimų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. K. yra apkalbėta A. Ž., A. Ž. ir V. R., nes su jais santykiai yra priešiški. Ji nemoka dirbti su medžio pjovimo įrankiais ir nėra organizavusi medžių išpjovimą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). E. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir aplinkinių teritorijų fotonuotraukų matyti, kad teritorijos plotas yra didelis, jis neaptvertas jokiomis tvoromis ir yra šalia menkai apgyvendintos (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) jūrininkų ligoninės (duomenys neskelbtini) departamento medicininės slaugos ir palaikymo gydymo skyriaus pateikti darbo grafikai patvirtina, jog pažeidimo dieną ji dirbo ir negalėjo dalyvauti medžių pjovime. Antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtino, jog S. K. 2012 m. rugsėjo 28 d. paėmė jo žmonai E. K. adresuotą registruotą pašto siuntą. Vyriausiajai inspektorei R. L. 2012 m. rugsėjo 20 d. atliekant matavimus dėl savavališkai nukirstų medžiagų matyti, jog E. K. ir R. K. nebuvo pakviestos dalyvauti ir nedalyvavo, tačiau dalyvavo A. Ž.. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas 2012 m. rugsėjo 20 d. A. Ž. pareiškimu Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūrai, 2012 m. spalio 31 d. V. R. paaiškinimu Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūrai, 2012 m. lapkričio 5 d. E. L., gyvenančio (duomenys neskelbtini) paaiškinimu Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūrai, 2012 m. spalio 31 d. R. P., gyvenančios (duomenys neskelbtini), paaiškinimu Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūrai, 2013 m. vasario 19 d. posėdžio metu liudytojo K. P. parodymais, 2012 m. spalio 22 d. S. K., gyvenančio (duomenys neskelbtini) paaiškinimu Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūrai. Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino administracinės bylos faktinių duomenų visetą, savo išvadas grindė prielaidomis, abstrakčiais aiškinimais, kurie neįrodo, jog E. K. padarė administracinės teisės pažeidimą. Administracinėje byloje nesurinkta jokių pagrįstų faktinių duomenų, kad E. K. būtų pjovusi ar kirtusi medžius ir taip juos sunaikinusi. To nepatvirtino ir vienintelis liudytojas A. Ž., kurio parodymai buvo prieštaringi. A. Ž. parodymai kategoriškai prieštarauja V. R. teisme duotiems parodymams. Kad A. Ž. turi asmeninį suinteresuotumą ne nustatyti tikrąsias beržų išpjovimo aplinkybes, bet pakenkti E. K. parodo tai, jog jis 2012 m. rugsėjo 20 d. asmeniškai kartu su pareigūnėmis R. L., S. P. dalyvavo E. K. ir R. K. sklype apmatuojant kelmus, bet į šį procesinį veiksmą nei R. L. nei A. Ž. žemės sklypo savininkų nekvietė, nors abu turėjo šių asmenų kontaktinių mobiliųjų telefonų numerius. Nebuvo patikrinta S. K. iškelta versija, jog A. Ž. pats tuos medžius nupjovė, nes gyvena šalia sklypo. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad E. K. būtų pažeidinėjusi drausmę bei „medžių kirtimo organizavimui“ išvykusi iš darbo vietos. Tas neįmanoma ir dėl tų priežasčių, kad skyriaus personalas labai nedidelis, o pacientai senyvo amžiaus sunkūs ligoniai, reikalaujantys pastovios priežiūros. Šie faktiniai duomenys ir budėjimo grafikai paneigia A. Ž. prieštaringus ir nenuoseklius parodymus dėl E. K. medžių pjovimo organizavimo ir vaikščiojimo sklype. Nepagrįstas Palangos miesto apylinkės teismo teiginys įrodinėjant E. K. kaltę tuo, jog <...tiek E. K., tiek S. K. dėl 14 nukirstų ir išvežtų žalių beržų į jokias institucijas nesikreipė...>. Pirma, tokia pareiga žemės sklypo savininkams jokiais Lietuvos Respublikos normatyviniais dokumentais nepriskirta. Antra, net Klaipėdos RAAD Palangos agentūros pareigūnai 2012 m. rugsėjo 20 d. surašę kelmų matavimo aktą bei turėdami A. Ž. pateiktą informaciją nesiėmė jokių priemonių, kad būtų nustatyti ir surasti <...medžius pjovę du vyrai, traktorininkai ir traktoriai, nupjauta mediena...> bei į kelmų matavimo procedūrą sklype pasikvietė pareiškėjo tėvą A. Ž., o ne sklypo savininkes E. K. ir R. K. taip iš karto ribodami sklypo savininkių teises žinoti bei paritetiniais pagrindais dalyvauti pradėtose administracinėse procedūrose. Trečia, S. K. 2013-02-19 apklausoje aiškiai parodė, kad apie medžių pjovimą sklype jis ir žmona sužinojo spalio mėnesio pradžioje iš gauto Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūros šaukimo, po ko iš karto išvyko į užsienį atostogų, iš kelionės grįžo spalio 18 d. bei spalio 20 d. kartu su žmona atvyko į Klaipėdos RAAD Palangos agentūrą, todėl apie medžių iškirtimą sklype net nežinojo ir į kokias tai institucijas neturėjo galimybės kreiptis. E. K. Klaipėdos RAAD Palangos miesto agentūros kaltinama pažeidusi Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punktą. Kategoriškai teigdami, jog E. K. jai kartu su seserimi R. K. nuosavybės teise priklausančiame 0,8650 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos; naudojimo pobūdžiai – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos; vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos; komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, jokių medžių kirtimo neorganizavo ir nevykdė, kartu pažymime, jog asmuo (-nys) galimai nupjovę medžius, vis tiek ATPK 78 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto pažeidimo nėra padarę, nes šioje teritorijoje pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą“ (toliau, Sąrašas) saugotinų medžių iš viso nebuvo. Nors E. K. ir R. K. privatus žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) mieste ir kurortų apsaugos zonoje, bet šiai teritorijai yra parengtas ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. T2-103; 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu Nr. T2-231 patvirtintas detalusis planas gyvenamųjų bei komercinės paskirties namų, t. y. privačių namų valdų, statybai. Sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei nurodyto Sąrašo 3.1 ir 3.9 punktų nuostatomis privačiose namų valdose augantys medžiai nepriskirtini saugotiniems, todėl vadovaujantis Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi želdinių savininkai ir valdytojai galėjo tvarkyti juos savo nuožiūra, be kokių tai atskirų savivaldybės leidimų. Jeigu kam nupjaunant medžius ir galėjo būti pažeisti savininkų bei valdytojų interesai, tai nereiškia, kad padarytas ATPK 78 straipsnio 1 dalies dispozicijos reglamentuotas pažeidimas. Pažymėtina, jog Palangos miesto agentūros vedėja, vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė R. L. 2012 m. birželio 13 d. pati rezoliucija pritarė detalaus plano (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sklype, kuriame jokių saugotinų medžių nepažymėta, sprendiniams. Taip pat į administracinę bylą nepateikta jokių faktinių duomenų, kad sutinkamai su Želdynų įstatymo V skyriaus nuostatomis keturiolika, kaip teigiama neteisėtai nupjautų beržų, augusių privačiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Palangos miesto savivaldybėje būtų inventorizuoti kaip saugotini. Nuo 2008 metų tokia inventorizacija yra privaloma, todėl duomenys turėjo būti. Kaltinimai E. K., kad ji pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą taip pat nepagrįsti, nes šios įstatymų normos yra bendrinės, bendraturtė R. K. tuo nekaltinama ir jai pažeidimo protokolas nesurašytas, o Įstatymų leidėjas E. K. nėra įpareigojęs nuolat budėti nutolusiame nuo jos gyvenamosios vietos privačiame sklype, kad koks piktavalis nenupjautų ar koks laukinis gyvūnas neapgraužtų dideliame ir neaptvertame lauke savaime išaugusių ir saugotinais neinventorizuotų medžių ar krūmų. Nors 2012 m. rugsėjo 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta apie fotoaparato Casio ir matavimo ruletės „Topex“, patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimą pažeidimui išaiškinti, bet prie bylos prijungtos tik trys fotonuotraukos, iš kurių pirmoje jokių kelmų neužfiksuota, antroje matyti trys kelmai, o trečioje detalioje dar du, gal būt ir tie patys, kaip antroje fotonuotraukoje, kelmai. Fotografuojant prie kelmų matavimo priemonė nepridėta ir jų skersmuo neužfiksuotas. 2012 m. rugsėjo 20 d. savavališkai nukirstų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenų protokolo surašyme bei pačioje fiksacijoje, kurioje aiškinama apie keturiolikos beržų nukirtimą, E. K. ir R. K. nedalyvavo, dokumente nėra jokių duomenų, kad su medžių apmatavimais jos būtų sutikusios, todėl šis dokumentas nėra tinkamas įrodymas administracinėje byloje. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti E. K., S. K., A. Ž..