- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- 1A-773-175/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36633-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- G. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – iš nusikalstamos veikos neteisėtai gautų pajamų – 20 Eur – konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos mėnesį, nenustatytą dieną, apie 24.00 val., per neužrakintą langą įsibrovė į E. R. gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė 49 Eur vertės nukentėjusios E. R. muzikinį centrą „Sharp“ su trimis garso kolonėlėmis.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, bausmę paskyrė vadovaudamasis BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į G. J. asmenybę charakterizuojančius duomens ir padarė išvadą, kad nubaudimo ir prevenciniai tikslai gali būti pasiekti paskyrus griežčiausios rūšies bausmę, numatytą BK straipsnio sankcijoje, tačiau jos dydį nustatant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. prašo peržiūrėti bylą ir bausmę pakeisti į kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba laisvės atėmimo bausmę maksimaliai sumažinti.Skunde nurodo, kad buvo neblaivaus proto, nes vartojo alkoholį, dėl to pasisavino svetimą turtą, kuris savininkei buvo grąžintas. Nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, sutiko, kad byla būtų išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Nepaisant šių aplinkybių, vis tiek buvo nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės G. M. atsiliepime prašoma nuteistojo G. J. skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį.Nuteistojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniame skunde kaltė nėra neginčijama, su veiksmų kvalifikavimu sutinkama. Tačiau nuteistasis mano, kad yra nuteistas per griežta bausme. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde, tai yra bausmės skyrimo aspektu.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas, kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti parinkta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo teisė. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. J. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistojo skundo argumentus, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį parinko ir jos trukmę nustatė tinkamai, savo sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo išsamiai argumentavo. Visos aplinkybės, kurias nuteistasis mini savo skunde, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir į jas individualizuojant bausmę buvo atsižvelgta.Teismas atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes. Taip pat teismas įvertino G. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis (ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, taikytos bausmės, tame tarpe ir susijusios su laisvės atėmimu, nebuvo efektyvios, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė, įtakos teigiamai elgesio korekcijai neturėjo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, yra recidyvistas), požiūrį į padarytą nusikaltimą (prisipažino, padėjo išaiškinti aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų). Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis teismas padarė išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia mažesnės, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Kolegijos įsitikinimu, teismo paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nuteistajam prisipažinus ir sutikus, kad byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, buvo sumažinta vienu trečdaliu, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų. Pagal BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai laisvės atėmimo, taigi šiuo atveju G. J. paskirta bausmė yra ne tik, kad mažesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis, bet artima minimaliai. Dėl to ją dar labiau švelninti, kaip to skunde prašo nuteistasis, pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės apribojimas, šių rūšių bausmių skyrimas G. J., įvertinus jo ankstesnius teistumus (teistas už analogiškas veikas), ankstesniais nuosprendžiais taikytų laisvės atėmimo bausmių neveiksmingumą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, neužtikrintų bausmės tikslų ir paskirties. Konstatuojama, kad G. J. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta teisinga, proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir asmenybės vertinimui bausmė. Teismas motyvuotai pasisakė, kodėl mano, kad tik laisvės atėmimo bausmė padės užtikrinti bausmės tikslų pasiekimą, įvertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę ir teisingai nustatė, kad taikyti minėtą straipsnį pagrindo nėra. Aplinkybių, dėl kurių paskirta bausmė turėtų būti dar labiau švelninama, skunde nuteistasis nenurodė. Tokių aplinkybių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatyta. Todėl nuteistojo skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.