Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-16 · Administracinė byla Nr. I-7461-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-16
Bylos Nr.
I-7461-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01346-2015-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
P. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7461-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-01346-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mildos Vainienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Ž. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 19–23), prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą, priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir LR VRM), 1894,69 EUR neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. taikymo ir 2907,73 EUR neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo, panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas P. Ž. paaiškino, kad jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Su pensijos perskaičiavimu jis nesutinka, mano, kad pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiomis nuostatomis. Nurodė, kad terminą praleido dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, manė, kad valstybinių pensijų mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra laikinas ir pateisinamas dėl pasireiškusios sunkios ekonominės padėties šalyje, tačiau dėl to, kad valstybinė pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiškėjas teigia nieko nežinojęs, atsakovas jo apie tai nebuvo informavęs.

LR VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (b. l. 37-39).

LR VRM nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. nepripažino prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teigė, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. normai atitikus Konstituciją, atsakovės sprendimas ginčijamu laikotarpiu perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas ir tai, jog LR VRM veikė pagal ginčijamu laikotarpiu galiojančius įstatymus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių, pateisinančių praleistą 3 metų procesinį terminą skundui paduoti, todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įstatymo nustatytais terminais, prašo teismo neatnaujinti praleisto termino dėl pernelyg ilgo pareiškėjo delsimo kreiptis į teismą ir bylą šiuo pagrindu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina dalyje, kitoje dalyje skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 1998-06-26 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, kuri vėliau, t. y. LR VRM 2014-08-14 sprendimu Nr. 11SP-4336, buvo perskaičiuota (b. l. 43). Dėl sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą grąžinimo pareiškėjas 2015-01-26 su prašymu kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą prie LR VRM (b. l. 48). LR VRM 2015-02-05 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą (b. l. 44–45). Dalyje dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo pareiškėjo prašymą atsakovė atsisakė nagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. pagrindu. Prie skundžiamo sprendimo atsakovė pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM 2015-02-03 pažymą Nr. 11DP (P)-1071, iš kurios matytina, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) ir pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį (nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) (b. l. 46-47).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Nuo 2013-01-01 trejų metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiško skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT išplėstinė kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintą 3 metų terminą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, jog asmuo į teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo minėtoje byloje suformuotos išvados, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų terminą. Pažymėtina, kad ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Žemesnės instancijos teismas

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 d. sumažinta valstybinė pensija P. Ž. už 2010 m. sausio mėnesį turėjo būti išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo jam nebuvo siųstas, todėl apie pensijos sumažinimą P. Ž. galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų – išmokėtos pensijos dydžio 2010 m. vasario mėnesį. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi tik su 2015-02-23 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises už 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesio susidariusios nepriemokos laikotarpį. Pareiškėjas žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga.

P. Ž. nurodė, kad tai, jog pensijos sumažinimas yra neteisėtas, sužinojo Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimą, įsigaliojusį 2012-09-21, tačiau tikėjosi, kad toks pensijų mažinimas yra laikinas ir neišmokėta valstybinės pensijos dalis bus grąžinta per protingą terminą.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Teismas mano, kad nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo (2012-09-21) iki skundo padavimo už 2010-2011 metų laikotarpį praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ir toks termino praleidimas negali būti pateisinamas, paduotas teismui nepagrįstai ilgai delsiant. Remiantis teismų praktika, aktyvaus pažeistų teisių gynimo siekio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų, suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Iš to seka, kad nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014). Taigi, P. Ž. skundo argumentai, kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teismo vertinimu, nepripažintini išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą bylose AS602-1144/2014, Nr. AS602-1145/2014, AS-402-143/2015, AS-272-502/2015, AS-229-822/2015, konstatuotina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas sprendžia, jog esant šioms aplinkybėms, administracinė byla dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 7 p. pagrindu.

Kita vertus, Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821), kuriuo Laikinojo įstatymo taikymas buvo pratęstas iki 2012-12-31, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. apribota valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2012 m. vasario mėn. (išmoka už 2012 m. sausio mėnesį), todėl 3 metų procesinis terminas dėl Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymų taikymo 2012-2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015-02-23 (skundo padavimo teismui dieną) dar nebuvo pasibaigęs (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS229-822/2015, LVAT 2015-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-187-502/2015, LVAT 2015-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-56-502/2015).

Konstatavęs tai, teismas iš esmės pasisako dėl pareiškėjo keliamo ginčo už 2012-2013 m. laikotarpį imtinai, todėl skundo reikalavimas dėl nuo 2012 m. sausio 1 d. negautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. taikymą, priimamas ir nagrinėjamas teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d., o 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama, vadinasi, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą. Pažymima, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pareiškėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytu teisiniu reguliavimu reiškia teisinį netikrumą, pareiškėjo teisėtų lūkesčių paneigimą įdėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiškumo, proporcingumo principų pažeidimą, todėl toks valstybinės pensijos sumažinimas nėra pateisinamas. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros tarnybos prie LR VRM pateikta 2015-03-26 pažyma Nr. 11DP (P)-1071 (b. l. 46–47), pareiškėjui dėl valstybinės pensijos sumažinimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 turėtų būti priteistina 521,03 EUR (1 799,02 Lt) nepriemoka.

Teismas pažymi, kad 2015 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas Nr. XII-1923 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Pažymima, kad šio įstatymo paskirtis - nustatyti valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų, sumažintų dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio nuostatų taikymo, ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo, kompensavimo tvarką, dydžius ir terminus (Kompensavimo įstatymo 1 str. 1 d.). Pabrėžtina, kad šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems įgyvendinant Laikinąjį įstatymą, dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo buvo sumažintos Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinės pensijos (Kompensavimo įstatymo 2 str. 2 p.). Kompensavimo įstatymo 4 str. 1 d. nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamoji suma yra valstybinės pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, ir valstybinės pensijos, kuri buvo apskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, skirtumas. Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog valstybinės pensijos kompensuojamoji suma išmokama 2016-2018 metais, kompensuojamąją sumą išmokant tokia tvarka: 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2017 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 33 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos; 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį – 34 proc. valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos (Kompensavimo įstatymo 4 str. 3-4 d.). Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybinės pensijos kompensuojamosios sumos apskaičiuojamos nereikalaujant iš asmenų, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti šias kompensuojamąsias sumas, prašymų.

Kompensavimo įstatymo 5 str. 1 d. yra reglamentuota kompensuojamųjų sumų išmokėjimo tvarka iki 2016 metų, nurodant, kad valstybinės pensijos kompensuojamąsias sumas iki 2015 m. gruodžio 31 d. apskaičiuoja Laikinojo įstatymo 5 straipsnio galiojimo laikotarpiu šių pensijų skyrimą ir mokėjimą administravusios įstaigos, o jas išmoka valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos. Pridedama, kad valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos valstybinių pensijų kompensuojamąsias sumas pristato nustatyta tvarka, taikoma pristatant valstybines pensijas. Pažymima, kad pagal šį įstatymą valstybinės pensijos yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų (Kompensavimo įstatymo 8 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Kompensavimo įstatymui, kuriuo nustatyta dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo tvarka, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dalį priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir teismo sprendimu pareiškėjui priteisti susidariusią 521,03 EUR nepriemoką.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti LR VRM 2015-02-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjo prašomą pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. Taip pat sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti ir pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nurodžius, kad pareiškėjas kreipėsi į LR VRM praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos. Pažymima, kad LR VRM pagrįstai atsisakė pareiškėjui išmokėti pensijos dalį pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, atsakovė vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, todėl skundžiamame sprendime priimta išvada netenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas yra teisėta ir pagrįsta, atitinkamai LR VRM sprendimą naikinti šioje dalyje taip pat nėra teisinio pagrindo. Tačiau LR VRM nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nepriemokos išmokėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-296-552/2015). Pažymima, kad dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikomas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Iš LR VRM skundžiamo sprendimo matyti, jog jis nėra grindžiamas jokiomis aplinkybėmis ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad buvo praleisti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. skundo padavimo terminai. Taigi, LR VRM 2015-02-05 sprendime nurodyti pagrindai yra nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nuostatų taikymu. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti LR VRM 2015-02-05 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos, perskaičiuotos pritaikius Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, išmokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 101 str. 7 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Netenkinti pareiškėjo P. Ž. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl laikotarpyje nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo.

Administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2010 sausio mėn. iki 2011 gruodžio mėn. nutraukti.

Pareiškėjo P. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-05 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pensijos mažinimo pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Donatas VansevičiusMilda VainienėVioleta Petkevičienė