Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro Artūro Raskazovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžys, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją (duomenys neskelbtini), teista:

2014 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 236 straipsnio 1 dalį - 2 MGL (75,30 Eur) bauda. Bauda išieškota. Teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K., 2021 m. sausio 24 d., apie 12.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį S. K., tai yra gyvenamo namo virtuvėje, konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą garso kolonėle S. K. į kairės pusės viršugalvį, tokiais veiksmais S. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jai pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad ji savaitgaliais gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o darbo dienomis gyvena (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 22 d., grįžo pas sutuoktinį, po to buvo išėjusi pas draugus kur vartojo alkoholinių gėrimų. 2021 m. sausio 24 d., apie 12.00 val., ji grįžo į namus pas sutuoktinį S., kuris buvo girtas, gulėjo lovoje ir garsiai klausėsi muzikos. Ji pasakė, kad nutildytų muzikos garsą, tačiau S. neklausė, dėl ko tarp jų įvyko žodinis konfliktas. S. atėjo į virtuvę, kadangi šis muzikos nenutildė, tai ji supykusi paėmė garso kolonėlę (žalios spalvos), stovėjusią virtuvėje ant stalo ir vieną kartą sudavė ta garso kolonėle sutuoktiniui S. per galvą. Pataikė rodos kažkur į viršugalvį. Tuo metu iš kito kambario atėjo sūnus E. ir pasakė, abiems nurimti, nes iškvies pareigūnus. Sūnus E. nuėjo į virtuvę ir girdėjo, kad paskambino pareigūnams. Atvykę policijos pareigūnai ją išsivežė. Po to kai grįžo iš ligoninės ji su sutuoktiniu S. susitaikė, jo atsiprašė, jis jai atleido, jokių pretenzijų jai neturi. Laikinai kol vyks tyrimas ji gyvens (duomenys neskelbtini). Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 136-139, 144-146).

Motyvuojamoji dalis

Be R. K. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.

Nukentėjęs S. K. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), gyvena santuokoje su R. K. apie 10 metų. Prieš kokius 5 mėnesius R. susirado darbą (duomenys neskelbtini), kad nereiktų važinėti išsinuomavo butą ir pas jį grįžta tik savaitgaliais. 2021 m. sausio 22 d., į namus grįžo R., po to vėl išėjo ir dvi dienas kažkur pas draugą girtuokliavo. Į namus sutuoktinė grįžo 2021 m. sausio 24 d., apie 12.00 val., jis tuo metu gulėjo lovoje, bandė užmigti, buvo įjungęs muziką, kurią leido per garso kolonėlę. R. pradėjo ant jo šaukti, reikalavo išjungti muziką, jis atsakė, kad jai netrukdo. Tuomet jis atsikėlė nuėjo į virtuvę, R. toliau šaukė, kad jis išjungtų muziką. Matė, kad R. turi rankose jo garso kolonėlę, jis pasakė atiduok ir ši jam su ta garso kolonėle sudavė vieną smūgį per galvą, pataikydama į kairės pusės viršugalvį, juto fizinį skausmą. Toje vietoje atsirado patinimas, nedidelis gumbas. Jis pradėjo šaukti ką darai, tuomet iš kito kambario atbėgo sūnus E. M. ir pasakė, kad iškvies policiją mamai. Sūnus E. supratęs, kad mama nenurims ir paskambino 112. Įvykio meta jis buvo neblaivus, bet viską gerai atsimena. Pas medikus nesikreipė. Pareiškimo jis nerašys, nes po kurio laiko sutuoktinė R. jo atsiprašė, ji gyvena esančiame (duomenys neskelbtini), sakė, daugiau konfliktų nekels. Pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas jos ir sutuoktinės R. K. susitaikymu. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 52-55).

Liudytojas E. M. parodė, kad 2021 m. sausio 24 d., jam būnant namuose adresu esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su savo tėvu S. K., apie 12.00 val. atvyko jo neblaivi mama R. K.. Tarp jo tėvo S. K. ir mamos R. K. įvyko žodinis konfliktas, dėl to kad tėvas užsileido garsiai klausytis muzikos. Mamai nepatiko, kad tėvas klausosi garsiai muzikos, tada mama pažadino tėvą ir liepė išjungti jam muziką. Tėvas muziką pritildė, tačiau mama priėjusi prie tėvo S. K. pradėjo ant jo rėkti ir paėmusi į rankas mėlynos spalvos nešiojamą kolonėlę "JBL", trenkė vieną kartą tėčiui į galvos sritį. Jis iškvietė policiją (b.l.67-69).

Liudytoja apklausta D. P. parodė, kad 2021 m. sausio 24 d., dirbo ekipaže kartu su kolega R. Ž. apie 12.45 val., gavo nurodymą vykti į iškvietimą adresu esančiame (duomenys neskelbtini), kur susimušė sutuoktiniai, abu neblaivūs. Nuvykus nurodytu adresu kieme juos pasitiko jaunuolis E. M., kuris nurodė, kad tai jis kvietė policiją ir kad jo mama R. K. tėvui S. K. garso kolonėle sudavė per galvą. Užėjus į namo vidų, kambaryje buvo vyriškis S. K., kuris stipriai buvo neblaivus, jam nustatytas 2,51 promilių girtumas, paklausus kas nutiko, jis nesugebėjo aiškiai papasakoti įvykio aplinkybių, kalbėjo nerišliai. Pasakė, kad sutuoktinė R. trenkė muzikos garso kolonelė jam į galvą, parodė į viršugalvio sritį. Akivaizdžių sužalojimų viršugalvyje nematė, nes rodė į plaukuotą dalį. Paklausė ar reikia medikų, vyriškis pasakė, kad nereikia, nors nurodė, kad viršugalvį jam skauda, jis juto fizinį skausmą. Paklausus ar jis nori rašyti pareiškimą, jis atsakė, kad nori, po kurio laiko jis persigalvojo ir nurodė, kad nieko nerašys. Taip pat kambaryje buvo moteris, R. K., buvo matyti, kad ji neblaivi, jai nustatytas 1 ,51 promilių girtumas. Paklausus jos, kodėl ji smurtavo prieš sutuoktinį, ji atsakė, kad trenkė garso kolonėle sutuoktiniui į galvą, tačiau tiksliau ji nieko nepaaiškino. R. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į laikino sulaikymo patalpas adresu esančiame (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko sužinojo, kad R. K. pradėjo elgtis neadekvačiai ir jai buvo iškviesti medikai, kurie išsivežė R. K. į ligoninę, o po apžiūros ją paguldė į psichiatrijos skyrių (b. l. 72-75).

2021 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo virtuvė. Ant stalo matome nešiojamą garso kolonėlę kuri yra pailgos formos plastmasiniu žaliu korpusu ant kurio užrašas CHARGE4. Iš įvykio vietos paimta garso kolonėlė CHARGE4 (b. l. 7-11).

2021 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta garso kolonėle, apžiūros metu nustatyta, kad garso kolonėlė yra žalios spalvos, korpusas plastikinis. Priekyje raudoname fone užrašas JBL. Kolonėlės ilgis 22 cm., plotis 8 cm. Ant garso kolonėlės viršaus įjungimo, išjungimo mygtukas. Garso kolonėlė nufotografuojama (b. l. 12-17).

2021 m. vasario 25 d., nutarimu garso kolonėlė grąžinta S. K. (b. l. 18-20).

2021 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjęs S. K. (nustatytas 2,51 promilių neblaivumas) paaiškino, kad žmona R. K. (nustatytas 1,51 promilių neblaivumas) garso kolonėle trenkė jam į galvą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 25-26).

2021 m. sausio 28 d. apžiūros protokolu, kad apžiūrėti skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašai. Apžiūros metu užfiksuota, kad E. M. praneša, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp tėvų. Mama R. K. su kolonėle trenkė tėvui S. K. (b. l. 44-46).

2021 m. vasario 1 d. apžiūrėto ir aprašyto 2021 m. sausio 24 d. garso ir vaizdų įrašo, daryto policijos pareigūnų įvykio vietoje („body“ kamera), matyti, jog buvo užfiksuota, kaip jaunuolis atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad grįžusi mama konfliktuoja ir trenkė tėvui kolonėlė į galvą, pradėjo draskyti dokumentus. Taip pat užfiksuota kaip vyriškis policijos pareigūnams sako, kad jam trenkė su kolonėle per galvą ir dėl to jis rašys pareiškimą (b. l. 34-36).

Išdėstytų ir teismo aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: kaltinamosios R. K. prisipažinimas bei duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo S. K., liudytojo E. M., liudytojos D. P. nuoseklūs paaiškinimai, taip pat tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, garso ir vaizdo įrašai, pilnai įrodo, kad R. K., 2021 m. sausio 24 d., apie 12.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinį S. K., tai yra tyčia sudavė vieną kartą garso kolonėle S. K. į kairės pusės viršugalvį, tokiais veiksmais S. K. sukėlė fizinį skausmą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kadangi R. K. kaltė nekelia jokių abejonių, ji įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl asmeniui pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

R. K. neprieštarauja bei sutinka, kad baudžiamasis procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jai siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 150-153).

Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino, padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Tuo tarpu, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos veiksmams.

Skiriant bausmę R. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jos atsakomybę sunkinančią, kitas svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Kaltinamoji R. K. įvykdė baigtą, nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą.

Asmuo ankščiau yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama išnykusį teistumą už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką (b. l. 83-85). Vienerių metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (b. l. 82). Dirba (b. l. 80). Buvo paskirtas psichiatrinis gydymas, įrašyta į konsultacinę apskaitą. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad R. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 102, 105, 111).

Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimus, savo dydžiu artimą bausmės vidurkiui, kartu paskiriant įpareigojimą bei draudimą. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir R. K. savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. sausio 24 d. 13.15 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 18.47 val. (1 para) (b. l. 121-122, 123-124). Viena laikino sulaikymo para prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog asmuo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinį, todėl kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 147-149), palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, bei uždrausti visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 24 d. 13.15 val. iki 2021 m. sausio 24 d. 18.47 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dvejoms) laisvės apribojimo dienoms. Laikyti, kad R. K. yra atlikusi 2 (dviejų) dienų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei BK 72² straipsniu, kartu su bausme R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, jog nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.