Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

atsakovui M. S., jo atstovui advokatui Mariui Kuzminovui.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui M. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bei atsakovo M. S. priešieškinį ieškovei A. Ž. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – Kauno miesto savivaldybės administracijos klientų aptarnavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo įrašo Nr. 1090, nustatyta, kad ieškovė A. Ž. ir atsakovas M. S. yra nepilnamečio vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai.

Bylos nagrinėjimo metu šalys susitarė dėl taikaus šios bylos užbaigimo ir 2021 m. rugsėjo 8 d. tarpusavyje sudarė taikos sutartį, kurią pateikė teismui tvirtinti.

Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas.

Teisinės taikos atkūrimas tarp ginčo šalių yra vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų, todėl įstatymas suteikia šalims teisę užbaigti bylą taikos sutartimi, o teismą įpareigoja visais atvejais imtis priemonių šalims sutaikyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis). Aiškindamas taikos sutarties sampratą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2010 m. kovo 15 d. Nr. 3K-3-108/2010, 2008 m. liepos 4 d. Nr. 3K-3-354/2008 ir kt.). Šiuo atveju šalys ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išsprendė taikiai, pretenzijų neliko, 2021 m. vasario 3 d. šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos iš esmės neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, šalių ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl prašymas dėl bylos užbaigimo taikiai ir taikos sutarties patvirtinimo tenkinamas, civilinė byla dalyje dėl ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimų nutraukiama (CPK 2 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šalys nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės – tai, kad nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama – šalims žinomos. Taip pat šalims žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Taikos sutarties 14 punktas, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis, CK 6.985 straipsnio 2 dalis).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvai turi pareigas dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

Iš atsakovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu bei teismui pateiktos taikos sutarties, nustatyta, jog atsakovas sutinka išlaikyti nepilnametę dukrą M. S., tačiau atsisako vykdyti pareigas rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, su juo bendrauti. Atsakovas taikos sutartimi sutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, nurodė, kad nebendraus su dukra.

Iš bylos nagrinėjimo metu šalių teismui duotų paaiškinimų, nustatyta, kad nuo dukros gimimo atsakovas visiškai nesirūpina nepilnamečiu vaiku, tam tikrą laikotarpį netgi valstybės skiriamą kasmėnesinę pinigų sumą vaiko poreikių užtikrinimui, atsakovas naudojo savo poreikiams tenkinti, šiuo metu atsakovas dukros visiškai nelanko, nesidomi jos gerove, sveikatos būkle, atsiribojo nuo dalyvavimo dukros auklėjime ir auginime.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog atsižvelgiant į atsakovo elgesį nepilnametės dukters atžvilgiu, nesant atsakovo ketinimų ateityje dalyvauti dukters gyvenime, taikos sutartyje raštu patvirtinus, jog atsakovas nebendraus su dukra ir sutinka su jo teisių dukters atžvilgiu ribojimu, yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters M. S. atžvilgiu.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnio nuostatos nuosekliai įgyvendinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, siekiant apsaugoti nepilnametės M. S. teises ir interesus, teismas šioje byloje peržengia ieškiniu ir priešieškiniu pareikštų reikalavimų ribas ir sprendžia dėl neterminuoto atsakovo tėvo valdžios ribojimo nepilnametės jo dukters M. S. atžvilgiu.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamete dukra, atsisako savo pareigų vaiką auginti, auklėti, sutinka tik teikti išlaikymą pagal šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, darytina išvada, jog atsakovas tokiais savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, nesirūpina vaiku. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje gali pasikeisti ir atsakovas pradės tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti nepilnametę dukrą, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. S. atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės vaiko atžvilgiu, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 75,00 žyminio mokesčio. Pateikdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 75,00 žyminio mokesčio. Šalims bylos nagrinėjimo metu sudarius taikos sutartį, jos prašo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio.

Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžinama 75 procentai jos sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 56,00 Eur (75,00 Eur x 75 proc. = 56,25 = 56,00 Eur), atsakovui grąžinama 75 procentai jo sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 56,00 Eur (75,00 Eur x 75 proc. = 56,25 = 56,00 Eur). Žyminį mokestį teismo procesinio sprendimo pagrindu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 2, 3 dalys).

Ieškovė įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Šalims sudarius byloje taikos sutartį, atsižvelgiant į šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, teismas nutaria nepriteisti iš atsakovo 25 procentų dydžio žyminio mokesčio, mokėtino už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, dalies (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Šalims taikos sutarties 7 punktu susitarus, jog kiekviena taikos sutarties šalis padengs visas savo turėtas išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu teisme, teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 94 straipsnio 2 dalis).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu dydis šioje byloje mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

neterminuotai apriboti atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Patvirtinti tarp ieškovės A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą 2021 m. rugsėjo 8 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„1. Šalys susitaria nustatyti M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Dukra) gyvenamąją vietą su motina A. Ž.;

2. Šalys susitaria, kad M. S. nuo ieškinio padavimo dienos (2020 m. gruodžio 21 d.) moka išlaikymą M. S. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka iki M. S. pilnametystės, M. S. išlaikymui skirti pinigai turi būti pervesti į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 10 dienos;

3. Dukters išlaikymui skirtas lėšas iki jos pilnametystės uzufrukto teise tvarkys A. Ž.;

4. Praleidęs šios taikos sutarties 2 p. numatytą mokėjimo terminą, M. S. mokės 5 % metinių palūkanų, nuo pavėluotos sumokėti išlaikymo sumos;

5. M. S. įsipareigoja sumokėti 1734 E. M. S. išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro: 2020 rugsėjį sumokėta 200 eur - skola 100 eur, spalį sumokėta 222 eur - skola 78 eur, lapkritį sumokėta 222 eur - skola 78 eur, gruodį sumokėta 222 eur - skola 78 eur, 2021 sausio skola 300 eur, vasario skola 300 eur, kovą sumokėta 200 eur - skola 100 eur, balandį sumokėta 200 eur – skola 100 eur, gegužės skola 300 eur, birželio skola 300 eur. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti pervestas į A. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Išlaikymo įsiskolinimas pradedamas mokėti sekantį mėnesį po sutarties pasirašymo ir sumokamas kartu su išlaikymu taip; 11 mėnesių mokama po 150 eur, 12 mėnesį – 84 eur. Be to, M. S. iki visiško įsiskolinimo sumokėjimo sumoka 10 % metinių palūkanų nuo negrąžintos įsiskolinimo dalies.

6. A. Ž. įsipareigoja atsisakyti vykdymo pagal 2021-06-01 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir informuoti apie tai išieškojimą atliekantį antstolį. Jeigu vykdant būtų išieškotos piniginės lėšos, atitinkamai mažinama 5 punkte nurodyta įsiskolinimo suma.

7. Šalys susitaria, kad kiekviena šios sutarties Šalis padengs visas savo turėtas išlaidas, susijusias su ginčo šioje civilinėje byloje nagrinėjimu teisme;

8. M. S. pripažįsta, kad vengia atlikti savo pareigą auklėti M. S., ja nesirūpina, todėl sutinka, kad teismas apribotų atsakovo, kaip tėvo, valdžią dukters atžvilgiu;

9. Šalys susitaria, kad M. S. yra nustatomas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas į M. S.;

10. M. S. nebendraus su M. S.;

11. A. Ž. atsisako kitų ieškinio reikalavimų, o M. S. atsisako priešieškinio;

12. M. S. įsipareigoja padengti teismo turėtas pašto išlaidas;

13. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad sutartis abiejų šalių perskaityta, suprasta ir, kaip atitinkami tikrąją Šalių valią.

14. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos ir išaiškintos Taikos sutarties sudarymo bei civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. (teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį), LR CPK 294 str. 2 d. (bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių Šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama) ir LR CK 6.985 str. 1 d. (teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią);

15. Šalims yra žinoma, kad teismo patvirtina taikos sutartis yra vykdytina kaip vykdomasis dokumentas ir gali būti įvykdyta priverstinai (LR CPK 584 str. 1 d. 4 p.);

16. Šalys patvirtina, kad ši taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra sudaryta be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, Šalys atskleidė viena kitai visus sutarties sudarymo aplinkybes.“

Civilinę bylą dalyje dėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bei atsakovo priešieškinio reikalavimų nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, nutraukti.

Grąžinti ieškovei A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 00 ct), mokėjimo data 2020 m. gruodžio 28 d., šį mokestį grąžinti įpareigojant valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti atsakovui M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 56,00 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 00 ct), mokėjimo data 2021 m. vasario 15 d., šį mokestį grąžinti įpareigojant valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.