- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2-2877-151/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18096-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., R. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant pareiškėjui N. Š., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. S., R. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu (3-4 b.l.), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š., a/k (duomenys neskelbtini) po D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. 1393 palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė D. Š., a/k (duomenys neskelbtini), gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. 1393. Po jos mirties atsirado palikimas į nekilnojamąjį turtą, t.y. 1/6 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi D. Š. nebuvo parašiusi testamento, todėl paveldėjimas atsirado pagal įstatymą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėtis K. Š., mirties liudijimo įrašo Nr. 1275. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis, turintis teisę paveldėti 1/6 dalį minėto žemės sklypo, nes pirmos eilės įpėdinių nėra. Dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi į notarinę kontorą. Tačiau notarinė kontora atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi jis praleido terminą palikimui priimti. Nors pareiškėjas per klaidą ir dėl nežinojimo bei dėl sveikatos būklės laiku nesikreipė į notarų biurą (yra tik 40 proc. darbingas) dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, t.y. po močiutės D. Š. mirties, naudojasi žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius. Tai patvirtina sodininkų Bendrijos „Kanklės“ 2015 m. liepos 5 d. išduota pažyma Nr. 255, iš kurios matyti, kad skolų bendrijai nėra. Taip pat pateikia Swedbank mokėjimo išrašus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo vardu kiekvienais metais yra pervedami nario mokesčiai už žemės sklypą. Yra pakankamas pagrindas nustatyti - juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Š. po močiutės D. Š. mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė patenkinti pareiškimą ir paaiškino, kad A. S. ir R. S. yra jo pusbroliai ir jie sutinka su pareiškimu. Tik jie du yra gyvi, visi kiti paveldėtojai yra mirę. Pareiškėjas pretenduoja į mirusios močiutės turtą, o pareiškėjo tėvas, palikėjos sūnus, yra miręs. D. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1/6 dalį žemės sklypo. D. Š. paveldėjo turtą iš pareiškėjo tėvo. Taip ilgai nesikreipė, nes galvojo, kad automatiškai paveldėjo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (38 b.l.), kuriame nurodė, kad sutinka su N. Š. pareiškimu, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė atsiliepimą į pareiškimą (33 b.l.), kuriame nurodė, kad visiškai sutinka su N. Š. pareikštu reikalavimu ir jokių pretenzijų neturi, yra invalidas (35 proc. darbingumas), į teismą nepageidauja atvykti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė D. Š., a/k (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Pareiškėjas yra D. Š. vaikaitis, palikimo, atsiradusio po D. Š. mirties, paveldėtojas pagal įstatymą (8, 11 b.l.). Pareiškėjo tėvas yra D. Š. sūnus K. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Suinteresuoti asmenys A. S., R. S. taip pat yra palikėjos vaikaičiai. Po D. Š. mirties atsirado palikimas į nekilnojamąjį turtą, t.y. 1/6 dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (14 b.l.). Pateikti duomenys iš Kauno rajono II-ojo notarų biuro bei Lietuvos notarų rūmų patvirtina, kad duomenų apie palikėjos D. Š. paveldėjimo bylą nėra (9, 10 b.l.).
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Pagal CK 5.11 straipsnį pirmąją įpėdinių eilę sudaro palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, antrąją eilę sudaro palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Byloje nustatyta, kad pirmosios eilės įpėdinių nėra, todėl pareiškėjas, būdamas antrosios eilės įpėdiniu, gali priimti palikimą, atsiradusį po senelės D. Š. mirties. Antrosios eilės įpėdiniai suinteresuoti asmenys A. S. ir R. S. sutinka su pareiškėjo pareiškimu (33, 38 b.l.).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad N. Š. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, t.y. po senelės D. Š. mirties, naudojasi žemės sklypo dalimi esančia (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius. Tai patvirtina sodininkų Bendrijos „Kanklės“ 2015 m. liepos 5 d. išduota pažyma Nr. 255, iš kurios matyti, kad skolų bendrijai nėra (15 b.l.). Taip pat pateikti Swedbank mokėjimo išrašai, iš kurių matyti, kad pareiškėjo vardu kiekvienais metais yra pervedami nario mokesčiai už žemės sklypą (16-19 b.l.). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėjas yra D. Š. įpėdinis, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po senelės D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.