Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų D. K. ir P. K. bei trečiojo asmens T. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams D. K. ir P. K. dėl 2012-06-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys T. P., J. P., VĮ „Registrų centras“ nustatė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams D. K. ir P. K., kuriuo prašė: panaikinti D. K. ir P. K. surašytos 2012-06-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2011-01-20 statytojai T. P. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. 036 (toliau - leidimas), pagal projektuotojo UAB „Vilnijos projektai“ parengtą vienbučio gyvenamojo namo, ūkio pastato, griaunant esamus pastatus (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) techninį projektą 17-TP./2010. Statybos vieta - (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012-05-07 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-439 padalintas į 5 atskirus sklypus, kurių ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2012-05-20, įrašai Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012-05-30. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuriame stovi pastatytas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kuriam surašyta ginčijama deklaracija, buvo suformuotas padalijimo būdu, įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012-05-30. Šiame žemės sklype, įregistruotas pastatas - vienbutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 185,99 kv. m. bendrojo ploto, kurio įregistravimo pagrindas - ginčijama deklaracija. Įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2012-08-01. 2012-07-25 statytojai D. K. ir P. K. pateikė prašymą patvirtinti vienbučio gyvenamojo namo neypatingo statinio naujos statybos užbaigimo deklaraciją. Deklaracija 2012-07-25 buvo patvirtinta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje. 2016-03-18 inspekcijoje buvo atliktas deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (nepateikta statinio projekto kopija, pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, kadastrinių matavimų bylos, pažyma apie statinio atitiktį projektui). Nustatyta, kad gyvenamasis pastatas, kurio statyba užbaigta, pastatytas naujai atidalintame žemės sklype, tačiau, statytojams nepateikus visų privalomų dokumentų nėra galimybės tiksliai įvertinti pažeidimų masto. Ieškovas nurodė, kad teisėtai išduotas leidimas suteikė teisę atlikti statybos darbus žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) - t.y. 0,6603 ha ploto žemės sklype, iki jo padalijimo į 5 atskirus nekilnojamuosius daiktus, tuo tarpu ieškovo turimais duomenis, statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę statyti adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra.Atsakovai D. K. ir P. K. prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdyje paaiškino, kad perkamame žemės sklype jau buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuriame dar buvo neužbaigti kai kurie vidaus apdailos darbai. T. P. atsakovus informavo, kad šis namas yra statomas pagal jos vardu išduotą statybos leidimą, sutarta, kad atsakovams bus perleistos teisės, susijusias su statybos leidimu, T. P. įsipareigojo sutvarkyti visus dokumentus, susijusius su žemės sklype esančio statinio pridavimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Atsakovai nurodė, kad T. P. atsakovams pateikė jau užpildytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri vėliau ir buvo pateikta Inspekcijai, pasirašant deklaraciją T. P. turėjo ir gyvenamojo namo projektinius dokumentus.Deklaracija su kitais dokumentais buvo pateikta Inspekcijai, kur 2012-07-25 deklaracija buvo patikrinta ir patvirtinta. Šios deklaracijos pagrindu vienbutis gyvenamasis namas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Visi dokumentai buvo patikrinti Inspekcijos atsakingų pareigūnų, atsakovams niekada nekilo jokių abejonių dėl to, kad gyvenamasis namas įsigytame žemės sklype yra pastatytas teisėtai.Tretieji asmenys T. P. ir J. P. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, statyba valstybės pareigūnų pripažinta baigta ir patvirtinta 2012-07-25, nuosavybės teisės į pastatą įregistruotos, todėl nėra pagrindo išvadai, jog deklaracija yra neteisėta. Ieškinys pateiktas praleidus LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. numatytas 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Teismas nurodė, kad 2011-01-20 statybos leidimą lydintys dokumentai patvirtina, kad juo buvo suteiktas teisė statyti 138,67 kv.m. vienbutį gyvenamąjį namą 0,67 ha ploto sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovai neginčijo, kad leidimo statyti jų įsigytame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ginčijama deklaracija nebuvo pateikta. Atsakovams priklausantis namas, kurio deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas yra ginčijamas yra pastatytas kitoje vietoje nei numatyta UAB “Vilnijos projektai” projekte, ne tame žemės sklype, kuriame statyti jam buvo išduotas leidimas (CPK 185 str.). Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2016-03-18 Nr. DTA-44 patikrinimo akte nurodyta, kad kartu su ginčijama deklaracija atsakovai nepateikė visų privalomų pateikti dokumentų, nustatyti nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra esminiai (lyginant su projektiniais), galimai keisti ir neįteisinti projektiniai sprendiniai, pastatas pastatytas atidalintame sklype be projekto ir statybos leidimo, nepateiktos pastato išdėstymo sklype ir inžinierinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, nepateikta pažyma apie statinio atitiktį projektui (CPK 178 str., 185 str., 197 str. 2 d.). Nors atsakovų atstovas ginčijo, kad atžymos dėl teikiamų priedų apie prie prašymo patvirtinti deklaraciją neįrodo, kad tokie dokumentai nebuvo pateikti, toks argumentas laikytinas nepagrįstu, nes pasirašydami prašymą atsakovai patvirtino, kokie dokumentai buvo pateikti, be to į šią bylą taip pat nebuvo pateikta dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su tvirtinama deklaracija (CPK 178 str.). Esminė aplinkybė yra faktinė aplinkybė, ar statytojo teisė buvo įgyvendinta teisės aktų nustatyta tvarka, ar statytojas statybos būdu sukūręs nekilnojamąjį daiktą turėjo teisę jį sukurti ir įregistruoti. Remiantis LR Statybos įstatymu, viena iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų - tai statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) turėjimas. Atsakovai, pateikdami tvirtinti ginčijamą deklaraciją privalėjo įsitikinti, ar joje nurodyti duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl minėti atsakovų veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas (CK 1.5 str., CK 6.246 str.). Ginčijamoje deklaracijoje atsakovai patvirtino, kad vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatytas pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus (reglamento „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas). Dėl atsakovų neteisėtos veikos, t.y. jiems deklaravus duomenis, kurie yra neteisingi, pateikta 2012-06-20 deklaracija buvo patvirtinta Inspekcijos pareigūno, ir užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 nuostatos, susijusios su pareigūno pareiga patikrinti tvirtinti teikiamą deklaraciją reglamentuoja inspekcijos pareigą patikrinti formaliuosius reikalavimus, t.y. ar prašymas ir deklaracija užpildyti pagal nustatytus reikalavimus, pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, preziumuojant deklaranto sąžiningumą. Supaprastinta statybos užbaigimo tvarka buvo numatyta statytojų patogumui, o nustačius piktnaudžiavimą, numatyta teisė ginčyti deklaracijos galiojimą (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 48 punktas). Taigi, aplinkybė dėl deklaracijos patvirtinimo per se neįrodo jos teisėtumo, kai statytojo nurodyti duomenys yra neteisingiDeklaracija, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis). Taigi kaip ir kiekvienas sandoris gali būti nuginčytas. Teismas laiko byloje nustatytu, kad atsakovų deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka statinio projekto, nukrypimai nuo statinio projekte nurodytų bendrųjų statinio rodiklių yra esminiai (lyginant su projektiniais), statiniui, kurio statyba buvo įteisinta ginčijama deklaracija, nebuvo išduotas statybos leidimas (CPK 178 str., 185 str.). Dėl nurodyto, ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovų D. K. ir P. K. surašytos 2012-06-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą kaip pagrįstas ir teisėtas tenkintinas (CK 1.80 str., Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktai). Patenkinus pagrindinį reikalavimą, tenkintinas ir reikalavimas dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo (CK 1.80 str., Nekilnojamo turto registro įstatymo 4 str., 23 str.). Ieškovas ieškinį pareiškė ne dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo bei ne ginčydamas deklaracijos statybos inspekcijos pareigūno atliktą deklaracijos patvirtinimo teisėtumą, bet ginčydamas deklaraciją kaip vienašalį sandorį. Specialioji teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (CK 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais.Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senaties terminas gali būti nustatomas tik įstatymu, todėl Statybos užbaigimo aktų ir deklaracijų apie statybos užbaigimą tvirtinimo tvarkos apraše numatytas deklaracijų tikrinimo terminas nesaisto ieškovo teisės pareikšti ieškinį dėl deklaracijos nuginčijimo praėjus vieneriems metams po jos deklaracijos įregistravimo. Trečiojo asmens ir atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Ieškinys yra pareikštas siekiant ginti viešąjį interesą, todėl net ir senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas įvertinus bylos esmę savaime nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį.

Atsakovai D. K. ir P. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai atsakovų atžvilgiu būtų atmesti, arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl to, kad neatskleista bylos esmė.Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui nuginčyti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnis). Atsakovai, tiek tretieji asmenys prašė taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje numatytą 1 metų terminą kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, atsižvelgiant į Aprašo 3 punktą, kuriame numatyta, kad deklaracijos tikrinamos ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo, surašymo ar įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.Atsakovams 2012-06-20 pateikus Deklaraciją, o 2012-07-25 Inspekcijos atstovui ją patvirtinus ir užregistravus informacinėje sistemoje „Infostatyba“ Nr. UDT-00-12-01102 bei per vienerius metus nuo Deklaracijos patvirtinimo nesulaukus iš Inspekcijos jokių pastabų dėl netinkamai užpildytos Deklaracijos ar nepilnai, netinkamai pateiktų dokumentų, Atsakovai įgijo teisėtus lūkesčius, kad jiems priklausančia nuosavybe, t. y. vienbučiu gyvenamuoju namu, jie gali naudotis teisėtai, nes jokių kliūčių, susijusių su Deklaracija apie statybos užbaigimą, Inspekcija, nenustatė.Asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad garantuojama asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, jog jis turės tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtai, interesus. Taigi asmens teisėtų lūkesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.Teismas visiškai nepasisakė dėl valstybės institucijos atliktų veiksmų, kuriais iš pradžių yra sukeliamos tam tikros teisės ir pareigos fiziniams asmenims, o vėliau jos yra panaikinamos, nevertino iš tokios situacijos, už kurią riziką turi prisiimti valstybė, kylančių pasekmių.Atsakovai pateikė papildomą paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ginčijama deklaracija buvo priimta, patvirtinta ir užregistruota Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojo ir tai patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas atlikdamas minėtus veiksmus priėmė viešojo administravimo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-05 civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-969/2017 priėmė nutartį, kurioje išaiškino, kad reikalavimas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą yra teismingas administraciniam teismui. Atsakovai prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas ir pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai nurodė/nustatė, kad atsakovams priklausantis pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2246-3081, yra pastatytas neva tai kitame žemės sklype, nei nurodytas Leidime. Akivaizdu, kad pasikeitus žemės sklypo unikaliam numeriui, tačiau pagal Leidimą pastatyto statinio vietai nepasikeitus, tokio pobūdžio formalus žemės sklypo duomenų pasikeitimas pirmosios instancijos teisme visiškai nepagrįstai buvo laikomas atsakovų nuosavybės į statinį pasibaigimo pagrindu.Pareigūnas tikrindamas deklaracijos duomenų teisingumą privalėjo patikrinti deklaruojamus statinio duomenis vietoje, todėl teismas nepagrįstai deklaraciją vertino kaip formalų pareigų nesukeliantį dokumentą priimamu tik preziumuojant deklaranto sąžiningumą.Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, deklaracija apie statybos užbaigimą nėra tik vieno subjekto (statytojo) išreikšta valia apie statybos užbaigimą ir nuosavybės teisės įregistravimą šiuo pagrindu. Reglamente nurodyta privaloma šios deklaracijos patikrinimo procedūra (ko pasėkoje priimamas įgaliotos valstybės institucijos sprendimas tvirtinti/netvirtinti deklaraciją) laikytinas administraciniu sprendimu - valstybės įgaliota institucija patikrina deklaracijos turinį ir priedus, patikrina duomenis ir tada išreiškia savo valią - deklaraciją patvirtina (sutikdama su deklaracija ir jos priedais) arba jos netvirtina (jeigu deklaracija ir jos priedai neatitinka Reglamento 39 punkto nuostatų). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas deklaraciją vertino kaip vienašalį sandorį visiškai atmesdamas bet kokią valstybės įgaliotos institucijos teises ir pareigas (valią) dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą tikrinimo ir tvirtinimo. Deklaracija yra dvišalis sandoris (CK 1.63 str. 6 d.).Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą tarnybos interesams deklaracijos patvirtinimo metu atstovavo jos įgaliotas tarnautojas - A. J.. Iš esmės būtent jis, kaip vienas iš Ieškovo įgaliotų darbuotojų, išreiškė valią, t. y. visiškai sutiko su deklaracijos turiniu, jos priedais, t. y. jos teisėtumu. Tačiau šis asmuo byloje nedalyvavo (CPK 329 str. 1 d.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė kad LR Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 12 d., kur numatyta, jog, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl atsakovų ir T. P. teisėtų lūkesčių apsaugos, kai valstybės įgaliotos institucijos atlieka veiksmus, kurie sukelia teises ir pareigas fiziniams asmenims, tačiau vėliau po neapibrėžto termino yra naikinami tos pačios institucijos atlikti veiksmai.Asmens teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad garantuojami asmens, kuriam teisinė sistema duoda pagrindą tikėtis, jog jis turi tam tikrą rezultatą, jei veiks teisėtai, interesai. Taigi asmens teisėtų lūkesčių apsaugai svarbu paties asmens veiksmų teisėtumas. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Valdžios klaidos padarymo riziką turėtų prisiimti valstybė.Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinius skundus atmestiNurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 str. 12 d. nurodyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismai pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nurodė, kad tai procedūrinio pobūdžio įsakmus nurodymas institucijai, kaip veikti efektyviai ir veiksmingai vykdant savo funkcijas. Jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės nenurodo įstatymas. Terminas, per kurį šiai institucijai nustatyta kreiptis į teismą, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms įgyvendinti. Taigi, taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.), kuris ieškinio pateikimo metu nebuvo praleistas.

Inspekcija nustatė, kad atsakovai nesilaikė Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. Dl-828 (redakcija galiojusi prašymo patvirtinti deklaraciją pateikimo ir deklaracijos tvirtinimo metu) nustatytų reikalavimų - kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją nebuvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai (nepateikta statinio projekto kopija, pastato išdėstymo sklype ir inžinerinių tinklų išpildomosios geodezinės nuotraukos, kadastrinių matavimų bylos, pažyma apie statinio atitiktį projektui). Iš byloje esančio UAB „Vilnijos projektai“ parengto vienbučio gyvenamojo namo, ūkio pastato, griaunant esamus pastatus (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) techniniame projekte 17-TP./2010 nurodytų statinių eksplikacijos (projekto 30 lapas) matyti, kad projektu žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) suprojektuotas gyvenamasis namas ir ūkio pastatas po atlikto padalijimo, patenka į žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ribas. Tuo tarpu neteisėtai patvirtinta deklaracija ir jos pagrindu įregistruotas statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) stovi (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), t.y. visai kitoje vietoje, kitame sklype. Šios aplinkybės, išaiškintos bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad Inspekcijos ieškinyje minimas leidimas apskritai nesuteikė teisės statyti adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl pagrindo teigti, kad atsakovai kaip sąžiningi įgijėjai šių aplinkybių nežinojo, nėra teisinio pagrindo.

Atsakovai prašė panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio reikalavimus ir jų pagrindimą, negalima vienareikšmiai spręsti, kad ieškovas kelia viešojo administravimo srities ginčą. Ieškovė ginčija ne tik deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą galiojimą, bet ir prašo panaikinti ginčo pastatų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis byloje Nr. T-101-2014) nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Kadangi statytojas nėra viešojo administravimo subjektas, deklaracija negali būti laikoma viešojo administravimo veiksmu, o ginčai dėl jos panaikinimo – administracinio teisinio pobūdžio ginčais. Deklaracija kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 16 d. nutartį Nr. T-126-2012, priimtą byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. UAB „Palemono keramika“, 2013 m. liepos 16 d. nutartį T-83, priimtą byloje UAB „Ramunėlė“ ir kt. v. UAB „Šiaulių lyra“ ir kt.). Tačiau tais atvejais, kuomet pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir/ar patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir /ar užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir/ar užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-04-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.e3K-3-181-969/2017 nurodė, jog tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinio padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Tokia šio subjekto veikla priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose. Kadangi byloje ginčijama deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta ir užregistruota viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, reikalavimas dėl šios deklaracijos panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui.Nagrinėjamoje byloje yra ginčijama statytojų pasirašyta deklaracija, kuri, pagal aukščiau pateiktą išaiškinimą laikytina vienašaliu sandoriu, pagrįstumas ir teisėtumas. Nors nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl viešojo administravimo subjekto akto, kuriuo deklaracija patvirtinta teisėtumo, tačiau ginčijama deklaracija yra patvirtinta įgalioto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vilniaus skyriaus pareigūno, o jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas, kas lemia civilines teisines pasekmes – nuosavybės teisės įgijimą pagaminus (pastačius) naują daiktą (CK 4.47 str. 4 p.).Be to, pasikeitus teisiniam reguliavimu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio (Savavališkos statybos padarinių šalinimas) 13 dalis nustato: „Jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Straipsnio pakeitimai: Nr. XII-2578, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-13).Teisėjų kolegijai kyla klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją teismingumo klausimui išspręsti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti, ar byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams D. K. ir P. K., kuriuo prašoma panaikinti D. K. ir P. K. surašytos 2012-06-20 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 galiojimą; panaikinti nekilnojamojo daikto, statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.