Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-15 · Byla Nr. N1-2079-806/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
N1-2079-806/2014
Teisminio proceso Nr.
1-17-1-00227-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
N. R., E. J.
Advokatai
Kazimira Kanišauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2079-806/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-00227-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamiesiems N. R. ir E. J.,E. J. įstatyminei atstovei J. L.,Gynėjams advokatams Kazimirai Kanišauskienei ir Emmai Domajevai,Vaiko teisių apsaugos atstovui specialistui Tadui Cijūnaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, E.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 5 p., paskirta auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei išėjimas iš namų susijęs su mokslu, bei uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, taip pat uždraudžiant bendrauti su V. Z., 2014-04-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. 3 p., 85 str., 89 str. 1 d. paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę- elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, jei išėjimas iš namų susijęs su mokslu, bei uždraudžiant be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, taip pat uždraudžiant bendrauti su V. Z. pakeista kita auklėjamojo poveikio priemone- penkiasdešimt (50) valandų nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2014-01-18 22.00 val. iki 2014-01-19 07.00 val. veikdamas kartu su E. J. būdamas namo, esančio Ukmergės g. 226, Vilniuje, laiptinėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai pro laiptinės langą tyčia išmėtė gėlių vazoną ir medinį kelmą, kurie nukrito ant stovėjusio prie minėto namo automobilio „SAAB“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., kuriuo naudojasi A. V. ir sugadino minėtą automobilį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. 2000 Lt turtinę žalą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

E. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2014-01-18 22.00 val. iki 2014-01-19 07.00 val. veikdamas kartu su N. R. būdamas namo, esančio Ukmergės g. 226, Vilniuje, laiptinėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai pro laiptinės langą tyčia išmėtė gėlių vazoną ir medinį kelmą, kurie nukrito ant stovėjusio prie minėto namo automobilio „SAAB“, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio A. G., kuriuo naudojasi A. V. ir sugadino minėtą automobilį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. V. 2000 Lt turtinę žalą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. R. parodė, kad sausio 18 d. laiptinėje nusprendė su E. parūkyti. Laiptinėje buvo gėlių vazonas ir medinis kelmas. Pažiūrėję pro langą, pamatė ant šaligatvio gulinčią medžio šakelę. Susilažino su E. ar pataikys į ją, E. metė vazoną, o jis, N. R. - kelmą. Labai gailisi dėl tokių veiksmų.

Teisme, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti N. R. parodymai, kai jis parodė, kad dabar jau tiksliai nepamena kada tai buvo, galimai naktį iš 2014 m. sausio 18 d. į 19 d., apie 02.00 val. ar 03.00 val. nakties, kartu su savo pažįstamu E. J. palydėjo namo kitą pažįstamą J. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kai su E. išeidinėjo iš J. laiptinės, tai laiptinės aikštelėje, 3-ame aukšte sustojo parūkyti. Atidarė langą ir pamatė, kad ant šaligatvio guli kažkokia šaka. Tada su E. sugalvojo susilažinti, ar išmetus ką nors pro langą, pataikys į tą šaką. Laiptinės aikštelėje pamatė gėlių vazoną, šalia – medinį kelmą. Tuomet E. paėmė gėlių vazoną ir išmetė pro langą. Jis nematė, kur nukrito E. išmestas vazonas, girdėjo tik garsą. Tada paėmė medinį kelmą ir išmetė pro langą. Jis nematė, kur nukrito kelmas, bet išgirdo stiklo dūžio garsą. Tuomet su E. jau bėgo iš laiptinės ir tik išbėgę iš laiptinės pamatė, kad jo išmestas kelmas guli ant automobilio, stovėjusio prie tos laiptinės, galinio stiklo. Jis nepastebėjo automobilio markės. Kadangi labai išsigando, tai iš karto iš to kiemo pabėgo. E. tada irgi nubėgo namo. Jis neturėjo tyčios pažeisti viešosios tvarkos ir sugadinti jokio svetimo turto, kai metė pro langą medinį kelmą. Jis norėjo pataikyti į šaką, gulėjusią ant šaligatvio po laiptinės langais. Mano, kad viskas įvyko dėl neatsargumo. Apie tai, kad kieme nebuvo žmonių žinojo, nes pro langą matėsi, kad lauke tuščia, be to, tai buvo naktis ir jis tikrai galvojo, kad tokiu laiku po langais retai kas vaikšto. Jis nežino ant kieno automobilio nukrito tas kelmas. Tik gavęs šaukimą iš policijos, iš J. mamos sužinojo, kam priklauso automobilis. Žalą atlygino. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jis nematė ir negali pasakyti, kur būtent nukrito E. išmestas gėlių vazonas. (b.l. 28, 31) -kaltinamasis teisme patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. J. parodė, kad sausio 18 d. su N. užėjo pas draugą. Ukmergės g. 226. Jie bute rėkavo, todėl draugo mama išvarė jį ir N. į laiptinę. Laiptinėje sustojo parūkyti. Pamatė pro langą medžio šakelę, susilažino, kad pataikys. Jis, E. J. metė vazoną, nepataikė į šakelę, bet pataikė šalia automobilio. N. metė kelmą, jis pataikė ant automobilio. Aplink žmonių nebuvo, automobilis greta stovėjo. Nepagalvojo, kad gali pataikyti. Kai išėjo, žvilgtelėjo viena akimi, gulėjo kelmas ant mašinos. Kai išbėgo į gatvę jis, E. J. nematė ar buvo žmonių, iš išgąsčio pabėgo. Gailisi. Tai nepasikartos. Gaila močiutės. Mašiną pažeidė. Suprato, kad negalima mėtyti daiktų pro langą.

Teisme vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. buvo pagarsinti E. J. parodymai, kai jis parodė, jog dabar jau tiksliai nepamena, kada tai buvo, galimai naktį iš 2014 m. sausio 18 d. į 19 d., kartu su savo pažįstamu N. R. buvo pas bendrą pažįstamą J. K.. Iš J. išėjo kartu su N. maždaug apie antrą ar trečią valandą nakties. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Kai su N. išeidinėjo iš J. laiptinės, tai laiptinės aikštelėje, kiek pamena, 3-ame aukšte sustojo parūkyti ir atidarė langą. Tada laiptinės aikštelėje pamatė gėlių vazoną, šalia kurio dar buvo medinis kelmas. Tada dėl šiuo metu jam nesuprantamos priežasties jis paėmė stovėjusį gėlių vazoną ir išmetė pro atidarytą langą. Pamatė, kad jo išmestas vazonas nukrito prie šalia laiptinės stovėjusio automobilio, bet ant automobilio vazonas tikrai nenukrito. Kai jis išmėtė vazoną, tai N. jam nieko neaiškindamas, paėmė laiptinėje stovėjusį medinį kelmą ir staiga, iš karto po to, kai jis išmėtė vazoną, irgi išmėtė pro langą kelmą. Jis nematė kur nukrito kelmas, bet išgirdo stiklo dūžio garsą. Tuomet su N. jau bėgo iš laiptinės ir tik išbėgus iš laiptinės jis pamatė, kad N. išmestas kelmas guli ant automobilio, šalia kurio nukrito jo išmestas vazonas, galinio stiklo. Kiek pamena, tai buvo automobilis „SAAB“. Kadangi labai išsigando, tai iš karto iš to kiemo pabėgo. Jis nubėgo namo, kiek žino, N. irgi nubėgo namo. Jis išmetęs pro laiptinės langą vazoną nesugadino minėto automobilio. Jis neturėjo nei tikslo, nei noro sugadinti automobilį ar kitą svetimą turtą. Nors šiuo metu supranta, kad pasielgė netinkamai. Mesdamas vazoną pro langą, jis suprato, kad tokiu laiku lauke žmonių nebus, nes tai buvo naktis, be to, prieš mesdamas pažiūrėjo į lauką ir lauke tikrai nieko nebuvo. Jis nežinojo ant kieno automobilio nukrito N. išmestas kelmas. Vėliau jam apie tai pasakė J., pasakė, kad močiutės invalidės iš pirmo aukšto. Artimiausiu metu nueis pas tą močiutę, atsiprašys ir jeigu reikės padės šiai. Supranta, kad pasielgė negerai ir dėl to labai gailisi. (b.l. (b.l. 69, 72)-kaltinamasis patvirtino, kad viskas taip ir buvo.

Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padarę inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklausta liudytoja nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis SAAB, v/n (duomenys neskelbtini), registruotas jos marčios A. G. vardu, tačiau automobiliu naudojasi ji. Automobilis buvo sugadintas laikotarpyje nuo 2014-01-18 22.00 val. iki 2014-01-19 07.00 val. 2014-01-19 apie 07.30 val. ryte, pas ją į butą atėjo kaimynė ir pasakė, jog vedžiodama lauke šunį pastebėjo, kad sugadintas automobilis. Dar į lauką buvo išėję ir kiti kaimynai, tačiau kas būtent pasakyti negali, iš kurių sužinojo, kad automobilis buvo sugadintas ant pastarojo išmetus gėlių vazoną. Pasak kaimynų, gėlių vazonas buvo išmestas iš jų laiptinės 3-io aukšto. Taip pat prie automobilio gulėjo kaladė. Pasak kaimynų, tai galėjo padaryti vaikinas, gyvenantis 13 bute, aukšto nežino. Ji paskambino policijos pareigūnams, kuriems atvykus išėjo į lauką ir priėjusi prie savo automobilio pamatė, kad išdaužtas minėto automobilio galinis stiklas, įlenktas galinis dangtis, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Įvykio metu padaryta turtinė žala: išdaužto galinio stiklo vertė yra 200 Lt, įlenkto galinio dangčio vertė 300 Lt. Be to, turės apmokėti darbus, reikalingus sutvarkyti sugadintą galinį sparną, kas pagal specialistų preliminarius paskaičiavimus kainuos 500 Lt. Taip pat reikės lyginti, tampyti galinį sparną, tai pagal specialistų preliminarius paskaičiavimus kainuos 300 Lt. Be to, turės sumokėti už darbą, kuris bus reikalingas paruošti galinį dangtį ir sparną dažymui ir juos nudažyti, tai pagal specialistų preliminarius paskaičiavimus kainuos 500 Lt. Taip pat reikės keisti bagažinės dangčio amortizatorius, kas kainuos 200 Lt. Jai padaryta 2000 Lt turtinė žala, prašo pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Ji yra pensininkė, invalidė, vaikšto su ramentais ir automobilis yra jai būtinas. Todėl padaryta žala yra labai reikšminga. (b.l. 11, 12)

Papildomai apklausta liudytoja nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad padaryta turtinė žala 2000 Lt sumai yra jai pilnai atlyginta. Įvykio kaltininkai jos atsiprašė, žalą atlygino, todėl jokių materialinių ir nematerialinių pretenzijų ji niekam neturi. (b.l. 15)

Apklausta liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-01-18 vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, pas sūnų J. K. atėjo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2 draugai – E. J. ir N. R.. Kadangi buvo vėlu, apie 05.00 val. ryto, liepė sūnaus draugams išeiti. Po paauglių išėjimo, kieme pasigirdo dviejų dūžių garsas. Pažiūrėjo pro miegamojo kambario langą pamatė, kaip iš laiptinės išbėga du jaunuoliai, tie patys, kurie buvo pas sūnų. 2014-01-21 susirašinėjant telefoninėmis žinutėmis, E. J. prisipažino, kad automobilio stiklą išdaužė bei kėbulą sugadino kartu su N. R.. N. pro laiptinės langą numetė kelmą, E. išmetė gėlių vazoną. Ji asmeniškai nematė kaip sūnaus draugai sugadino automobilį, bet turėdama įtarimų dėl jų poelgio, išaiškėjo, kad automobilį sugadino galimai E. su N.. Patiklsino, kad automobilį sugadino galimai pro langą išmesta kelmas, o gėlių vazonas gulėjo šalia automobilio, galimai nepalietęs automobilio. (b.l. 17)

Papildomai apklausta liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patikslino tuo, kad jaunuoliams išėjus iš buto, jai būnant savo kambaryje, kurio langai išeina į jų namo kiemą, kur yra įėjimas į laiptinę, išgirdo 2 dūžio garsus. Tuomet norėdama pažiūrėti kas atsitiko, priėjo prie lango ir pamatė, kad iš laiptinės išbėga du minėti sūnaus draugai. Tuo pat metu pamatė, kad ant žemės, šalia automobilio SAAB, priklausančio kaimynei iš 3 buto, guli gėlių vazonas. Kitą dieną išėjo su šunimi ir pamatė, kad minėtas SAAB automobilis sugadintas, pamatė, kad išdaužtas galinis stiklas. Tada matė, kad šalia minėto automobilio taip guli gėlių vazonas, kurį ir matė naktį. Jokių kitų daiktų šalia to automobilio nebuvo. Tada iš kaimyno, iš 18 buto sužinojo, kad naktį pro langą buvo išmestas ir gėlių vazonas, ir kelmas. Pasak to kaimyno, kelmas ir sugadino minėtą kaimynės automobilį. Tačiau, tada jau prie to automobilio kelmo nebuvo. Tada suprato, kad minėti sūnaus draugai išėję iš jų buto, paėmė laiptinėje stovėjusį gėlių vazoną ir kelmą ir juos išmetė pro laiptinės langą. Tada ir buvo sugadintas minėtas automobilis SAAB. Tačiau ji to momento nematė. Sužinojusi apie automobilio sugadinimą, pradėjo aiškintis su E. J.. Ji susirašinėjo su E. žinutėmis ir pastarasis jai parašė, kad jiems išeinant iš jų laiptinės, N. paėmė laiptinėje stovėjusį kelmą ir išmetė jį pro laiptinės langą, o E.s paėmė gėlių vazoną ir jį išmetė pro langą. Tačiau, kas buvo išmesta pirma, ji nežino, E. jai apie tai nieko nesakė. Daugiau E. jai nieko neaiškino. Jų butas yra 4-ame aukšte, o gėlių vazonas ir kelmas stovėjo tarp 4-ojo ir 3-ojo aukštų laiptinėje. Sūnus minėtus savo draugus 2014-01-19 ryte apie 05.00 val. iš jų buto išlydėjo, po ko nuėjo miegoti. Tuomet, kai ji girdėjo dūžio garsus ir matė išbėgančius iš laiptinės sūnaus draugus, sūnus jau tikrai buvo bute, savo kambaryje. Su E. ji susirašinėjo iš savo telefono numerio (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu telefono atmintyje tų SMS žinučių nebeturi, nes neišsisaugojo. Ji negali šiuo metu nurodyti E. telefono numerio, į kurį rašė SMS žinutės, nes numerio neišsaugojo. (b.l. 18)

Apklaustas liudytoju nepilnametis J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiandien jau nepamena tiksliai kada tai buvo, galimai 2014-01-18d vakare, pas jį į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo draugai E. J. ir N. R.. Draugai buvo pas jį beveik iki ryto, kol mama liepė šiems išeiti, nes jau buvo vėlu. Kai draugai išėjo, nuėjo miegoti į savo kambarį. Jis nieko nežino apie tai, ką veikė jo draugai po to, kai išėjo iš jo buto. Ryte mama pasakė, kad kieme yra sugadintas kaimynės iš 3 buto automobilis. Jis nematė to sugadinto automobilio. Jis nematė kas, kada ir kaip sugadino tą automobilį. Jis negali pasakyti, ar tą automobilį sugadino jo minėti draugai, išėję iš jo buto, nes to nematė. Jis minėtų savo draugų apie automobilio sugadinimą neklausinėjo, šie jam apie tokį dalyką nieko nepasakojo. (b.l. 20)

Liudytoja J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Pasinaudodama savo teisę neduoti parodymų apie sūnų, jokių parodymų neduos. (b.l. 22)

2014-03-14 nutarimu J. R. pripažinta įtariamojo N. R. atstove pagal įstatymą. (b.l. 23)

Apklausta liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sūnus. Apie įvykį, kurio metu sūnus išmetė pro langą vazoną, sužinojo tik sūnaus apklausos policijoje metu. Iki to momento sūnus apie tai nieko nepasakojo. Su sūnumi problemų neturi, jokių rūpesčių sūnus jai nekelia. Daugiau apie sūnų nieko pasakyti nenori ir nieko daugiau paaiškinti negali. (b.l. 63)

2014-04-29 nutarimu J. L. pripažinta įtariamojo E. J. atstove pagal įstatymą. (b.l. 64)

2014-01-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu Ukmergės g. 226, Vilniuje, stovintis automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuo laiptinės stovi 6 metrų atstumu. Išdaužtas automobilio galinis stiklas. Dešinėje pusėje, ties galiniu dangčiu, įlenktas dešinės pusės galinis sparnas. Prie galinio dešinės pusės rato guli sudaužytas, suskilęs plastikinis juodos spalvos vazonas, bei juodos spalvos žemė ir žalios spalvos gėlė. (b.l. 5)

2014-02-18 daikto apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėto sudaužyto plastikinio, juodos spalvos vazono šukės. Pridėta fotolentelė. (b.l. 6,7)

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. šeštojo PK Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2014-05-14 nutarimu Nr. 10-17-K-534 vazono šukės pagal 2014-05-16 kvitą B serija BBB Nr. 6PK000201 patalpintos saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą. (b.l. 8, 9)

2014-02-24 VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas A. G. vardu. (b.l. 16)

Motyvuojamoji dalis

LR BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamieji veikdami kartu būdami namo laiptinėje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai pro laiptinės langą tyčia išmėtė gėlių vazoną ir medinį kelmą, kurie nukrito ant stovėjusio prie namo automobilio ir sugadino minėtą automobilį, tuo padarydami nukentėjusiajai turtinę žalą, tokiu būdu viešoje vietoje įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokie kaltinamųjų N. R. ir E. J. veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Patys kaltinamieji visiškai prisipažino padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jų parodymus patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamieji atliko namo laiptinėje ir namo kieme, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu šiuose vietose galėjo lankytis kiti asmenys. Kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamieji veikė tyčia. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamieji bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais gali būti ne tik padaryta žala nuosavybei, nes kieme netoliese stovėjo automobiliai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamieji N. R. ir E. J. veikė bendrininkų grupe. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokė, kad jis dalyvauja bendrai su kitu asmeniu jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

Kaltinamųjų N. R. ir E. J. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė-veiką padarė bendrininkų grupėje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti,

kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d. teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.

N. R. teisiamas pirmą kartą, nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios atsiprašė, atlygino turtinę žalą. Tiriant N. R. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, mokosi gimnazijoje, charakterizuojamas patenkinamai, todėl įvertinęs visas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 82 str., skiria kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemonę.

Skirdamas bausmę E. J., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, į tai, kad padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į tai, kad jis neteistas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 93 str. 1 d. 3 p., yra nepilnametis, mokosi mokykloje, charakterizuojamas vidutiniškai, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir vertina, kad E. J. skirtina mažesnė bausmė už numatytą laisvės apribojimo vidurkį.

N. R. ir E. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Bausmės pradžia kaltinamajam E. J. skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-sudaužyto gėlių vazono šukės, patalpintos saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b.l. 8), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

N. R., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., paskirti jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą.

E. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą.

N. R. ir E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią kaltinamajam E. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-sudaužyto gėlių vazono šukes, patalpintas saugoti į Vilniaus AVPK saugojimo kamerą, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (b. l. 8), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė