- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-13
- Bylos Nr.
- 2A-484-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04689-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 32 notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. P., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarei R. J., Vilniaus miesto 5 notrų biuro notarei V. T., L. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. pagrindu 2009-05-22 V. M. M. testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J. Nurodė, kad 2009-12-05 mirė ieškovės teta V. M. M. Po jos mirties ieškovė, nuvykusi į Vilniaus miesto 5 notarų biurą, sužinojo, kad 2009-05-22 testamentu, patvirtintu trečiojo asmens – Vilniaus miesto 32 notarų biuro notarės R. J., V. M. M. visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines ir asmenines neturtines teises, paliko atsakovui V. P. Tą pačią dieną – 2009-05-22, tame pat notarų biure sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi V. M. M. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), L. P. Pažymėjo, kad iki buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo ir testamento surašymo V. M. M. sunkiai sirgo, ją slėgė dar 1998-03-25 paimto kredito grąžinimo našta. Dėl ligos V. M. M. faktiškai net negalėjo savarankiškai judėti, jai buvo paskirtas socialinis darbuotojas. Aplinkybė, kad tarp dviejų sandorių – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, ir V. M. M. testamento pasirašymo praėjo vos 23 minutės, akivaizdžiai rodo, kad šie abu sandoriai buvo ruošiami vienu metu ir iš anksto. 2009-05-22 sudarius du sandorius: buto pirkimo-pardavimo sutartį ir testamentą, L. P. realiai sumokėjo už perkamą butą V. M. M. ne 130 000 Lt, kaip nurodyta sutartyje, o tik 50 000 Lt. Likusi suma testamentu turėtų atitekti atsakovui V. P. Testamentas akivaizdžiai sudarytas atsakovo valia ir tenkinant atsakovo bei jam artimų žmonių interesus. Testamentą V. M. M. sudarė ne laisva valia. Atsakovas pasinaudojo sunkiomis aplinkybėmis, sąlygojusioms 2009-05-22 sandorių sudarymą nenaudingomis V. M. M. sąlygomis.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad V. M. M. 2009-05-22 sudarė testamentą, notarinio reg. Nr. RJ-1654, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, turtines ir asmenines neturtines teises, kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos, paliko V. P. Testamente yra išskirtos dvi testamento sąlygos – įpėdinis V. P. įpareigotas savo lėšomis organizuoti testatorės laidotuves, pašarvoti bet kuriuose laidojimo namuose savo nuožiūra, užsakyti mišias bažnyčioje, palaidoti Rokantiškių kapinėse šalia jos sutuoktinio L. M. bei po laidotuvių suorganizuoti gedulingus pietus; testatorės mirties atveju įpėdiniai pagal įstatymą (V. M. M. giminaičiai) neturės teisės paveldėti jokio testatorei priklausančio turto – šiuo testamentu atimta paveldėjimo teisė iš visų įstatyminių testatorės įpėdinių. Tą pačią dieną, 2009-05-22 V. M. M. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. P., atsakovo dukrai. Atskiru sutarties punktu šalys patvirtino susitarimą, kad pardavėja nuo sutarties patvirtinimo iki gyvos galvos sutarties pagrindu įgyja teisę gyventi bute ir neatlygintinai naudotis butu, net pasikeitus buto savininkui. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinio tenkinti dėl suformuluoto ieškinio dalyko ir nurodytu pagrindu nėra teisinio pagrindo – atsakovas paaiškino, kad testatorė buvo skolinga jo brolio įstatyminei įpėdinei - sutuoktinei D. P. (1998-03-25 paskola sudaryta tarp atsakovo brolio R. P. ir V. M. M.), todėl testamento nuginčyti ieškovės nurodytu pagrindu pagal nustatytas aplinkybes negalima. Pažymėjo, kad testamentą gali sudaryti tik pats testatorius (CK 5.15 str. 1 d.), jį gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 str. 2 d.), ir testamentui sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 str. 3 d.). Analizuodamas testamento turinį, teismas sutiko, kad sudarytas testamentas turi individualių požymių, nes jame išdėstyti testatorės individualūs pageidavimai ir įpareigojimai įpėdiniui. Todėl teismas sutiko su atsakovo ir notarės išdėstyta pozicija, kad testatorė suvokė 2009-05-22 sudaryto ir notaro patvirtinto testamento turinį, numatytus įpareigojimus ir pasekmes, ką patvirtina ir testamento 3.4 p. Aplinkybės, kad testatorė 2009-05-22 testamentą pasirašė būdama blaivaus ir sveiko proto, visiškai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes, niekieno neverčiama patvirtina ne tik testamento turinys, bet ir įvykiai, sekę po testamento sudarymo – testatorė testamento vėliau nekeitė, paguldyta į ligoninę, nurodė būtent testamentinio įpėdinio duomenis, bei ieškovės nepatvirtinta aplinkybė, jog ieškovė lankydavo testatorę, atveždavo jai maisto, bendravo (atstovas paaiškino, kad sveikindavo vieni kitus su šventėmis), vienok, byloje nustatytos testatorės gyvenimo aplinkybės (1998-03-25 paskolos sutartis dėl 40 000 Lt, hipotekos įregistravimas, testamento A. K. sudarymas, gyvenimo planai ir kt.) ieškovei nebuvo žinomos. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad 2009-05-22 dieną buvo sudaryti ir patvirtinti du sandoriai – testatorei priklausančio buto pirkimo-pardavimo sutartis ir ginčijamasis testamentas yra tarpusavyje susiję, tačiau sprendė, kad vien dėl to jie negali būti pripažinti kaip neatitinkantys šalies valios, dar kartą atkreipdamas dėmesį į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris ir jam sudaryti kitos šalies valios nereikia. Teismas padarė išvadą, kad testamento, sudaryto dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, ieškovės nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių pagrindu nuginčyti negalima, nes minėtos normos pagrindu galima nuginčyti dvišalius, bet ne vienašalius sandorius. Padarytos išvados pagrindu teismas atmetė ieškovės teiginius, kad testatorės valią būtina aiškintis vadovaujantis sutarčių aiškinimo principais (CK 6.193 str.), kadangi testamentas yra vienašalis sandoris, o vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei (CK 1.63 str. 5 d.). Papildomai pažymėjo tai, kad 2009-05-22 buto pirkimo-pardavimo sutartimi testatorė išsprendė savo 1998-03-25 paimtos paskolos grąžinimo klausimą, todėl pateiktų įrodymų ir nurodytų paaiškinimų pagrindu teismas pripažino, kad testatorė su ieškove artimai nebendravo, savo reikalų neaptarinėjo ir savo sprendimais nesidalino, todėl iki mirties ji išsprendė ne tik savo turto likimą, bet ir savo laidotuvių klausimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti ieškovės R. S. ieškinį. Nurodo, kad ieškovė savo ieškinyje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, kurioje pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Dėl šios priežasties 2009 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 11 val. 22 min., kuria V. M. M. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), L. P. , ir tos pačios dienos, tame pat notarų biure, tos pačios notarės 11 val. 45 min. patvirtintas V. M. M. 2009 m. gegužės 22 d. testamentas, kuriuo V. M. M. visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą, turtines ir asmenines neturtines teises, paliko L. P. tėvui - atsakovui V. P., vertintini kartu, atsižvelgiant į jų tikslus ir sudarymo aplinkybes. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, V. M. M. testamentą vertindamas izoliuotai nuo kito tuo pat metu sudaryto sandorio, kaip vienašalį sandorį, o ne kartu, neatskleidė tikrosios šiuos du sandorius sudariusių šalių valios, išreikštos susitarimų visetu, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2007, nurodė, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašalio sandorio - testamento - turinį ir sąlygas, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės (2000 m. CK 1.63 str. 5 d., 6.193-6.195 str.). Todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. M. pasirašytą testamentą, nepagrįstai nesivadovavo sutarčių aiškinimo principais ir neteisingai pritaikė materialinės teisės normas – Civilinio kodekso 6.193 - 6.195 str. ir 1.63 str. 5 d. nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2002, pažymėjo, kad būsimo testamentinio įpėdinio išankstinis testamento teksto suformulavimas prieštarauja sąžiningumo principams ir tai tam tikra prasme suponuojama su testatoriaus valios trūkumais. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pats atsakovas pripažino šias aplinkybes: jog jo pažintis su V. M. M. buvo paremta paskoliniais santykiais; jog testamentą V. M. M. sudarė tik tikslu grąžinti skolą atsakovo giminaičiams; jog jis pats kreipėsi į notarę ir nurodė notarei, koks tekstas turėtų būti V. M. M. testamente; jog jis pats nesutiko, kad butų sudarytas tik vienas sandoris (testamentas); jog jis net tuo metu, kai V. M. M. pasirašinėjo testamentą, buvo notarės kabinete; jog po to, kai V. M. M. testamentu savo turtą buvo palikusi kitam asmeniui - A. K. , jos ir atsakovo santykiuose vien dėl šios aplinkybės buvo „atšalimas“. Šios paties atsakovo pripažintos aplinkybės ir buvo tie veiksniai, kurie vienareikšmiai turėjo įtakos susiformuoti testatorės ydingai vidinei valiai, bei parodo atsakovo, o ne testatorės valią, ir tuo pačiu pačios testatorės valios trūkumą. Testatorei susidėjo sunkios aplinkybės, kurias atsakovas ne tik žinojo, bet ir jomis pasinaudojo, darydamas sunkiai sirgusiai V. M. M. ekonominį spaudimą - reikalaudamas imtis veiksmų, jog būtų atsiskaityta su jo artimaisiais. Tokio spaudimo pasekoje V. M. M. buvo priversta ne tik parduoti savo butą, bet ir pasirašyti kitą sandorį - testamentą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, skundžiamame sprendime tik deklaratyviai nurodydamas, jog testamentas yra vienašalis sandoris ir jam sudaryti kitos šalies valios nereikia. Viso proceso metu, nuo pat parengiamojo posėdžio, ieškovė atstovas nuosekliai teigė, jog 2009 m. gegužės 22 d. V. M. M. testamentas turi ir apsimestinio sandorio elementų. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs šių proceso metu ieškovės įrodinėtų aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs skundžiamame sprendime, bei nevertinęs šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 185 str., 263 str. 1 d., 265 str. 1 d. nuostatas. Tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą ir liko neatskleista bylos esmė. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens notarės R. J. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodytos aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo atsakovo duotų paaiškinimų teisme. Savo atsiliepime notarė R. J. nurodė, kad abu 2009 m. gegužės 22 d. sandoriai (tiek buto pirkimo - pardavimo sutartis, tiek testamentas) buvo sudaryti, V. M. M. aiškiai išreiškus savo asmeninę valią. Testatorė V. M. M. pati asmeniškai nurodė testamento sąlygas. Gi atsakovas 2011 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu pats paneigė šiuos notarės teiginius, nurodydamas, jog jis, o ne testatorė, užsakė notarės paslaugas, bei jis pats, o ne testatorė, pateikė notarei tekstą, kuris turėtų būti įrašytas į V. M. M. testamentą. Tai, kad atsakovas, o ne notarė R. J., teismui pateikė netgi V. M. M. nuotraukas, darytas notarės R. J. biure, akivaizdžiai parodo, jog šie asmenys tarpusavyje bendrauja. Todėl notarės R. J. atsiliepimo teiginius reikėtų vertinti kritiškai.
Atsiliepimas
Notarė R. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos faktinių aplinkybių. Pagal galiojančią Civilinio kodekso 5.18 str. 1 d. nuostatą įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Vien tai, kad dokumentus sandoriui sudaryti notarui iš anksto pateikia ir testatoriaus valią žodžiu perteikia testamentinis įpėdinis, nėra pagrindas pripažinti testamento negaliojančiu dėl testatoriaus valios trūkumo. Šiuo konkrečiu atveju dokumentus sandoriams sudaryti iš anksto pateikė atsakovas V. P. tam, kad būtų galima iš anksto parengti ketinamų sudaryti sandorių projektus (tai yra atlikti techninį parengiamąjį darbą) ir, kad V. M. M. nereikėtų keletą kartų vykti į notarų biurą (iš pradžių pateikti dokumentus, po to sudaryti sandorį), kadangi V. M. M. turėjo sveikatos problemų ir jai buvo sunku judėti. Dokumentų projektai (buto pirkimo-pardavimo sutartis, testamentas) buvo parengti iš anksto pagal atsakovo V. P. pateiktus dokumentus ir jo suteiktą informaciją (perteiktą V. M. M. pageidavimą / valią). Visus dokumentus pateikti notarui V. M. M. patikėjo testamentiniam įpėdiniui. Vienas iš atsakovo pateiktų dokumentų, pagal kurį ir buvo parengtas testamento projektas buvo ankstesnis V. M. M. sudarytas oficialusis testamentas, sudarytas A. K. naudai (nurodyto testamento, kaip panaikinto vėliau sudarytu testamentu originalas paliktas saugoti notaro archyve prie ginčijamo testamento). Sutartu laiku į notarų biurą atvykus V. M. M. su ja asmeniškai buvo bendrauta ir kalbėta dėl konkrečių pageidaujamų sudaryti sandorių, jų turinio, apimties, konkrečių sąlygų. V. M. M. asmeniškai patvirtinus, kad notarui atsakovo V. P. pateikta informacija ir perduota notarui jos valia dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir testamento (jo turinio / sąlygų) atitinka jos valią buvo pateikti parengti dokumentų projektai. Perskaičius dokumentų projektus, susipažinus su jų turiniu, išaiškinus sandorių prasmę, teisines pasekmes ir V. M. M. patvirtinus, kad parengtų dokumentų (konkrečiai šioje byloje imant - testamento) turinys visiškai atitinka jos valią, buvo patvirtinti sandoriai, tame tarpe ginčijamas testamentas. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad V. M. M. sudarė ne pirmą testamentą, taigi iki sudarant ginčytiną testamentą, ji žinojo ir testamento sudarymo tvarką, ir testamento sudarymo pasekmes bei galimybę keisti sudarytą testamentą, kuria ir pasinaudojo sudarydama ginčytiną testamentą. V. M. M. sudarė ginčijamą testamentą būdama veiksni, visiškai suvokdama savo veiksmus ir jų pasekmes. Nekyla nei mažiausių abejonių, kad ginčijamame testamente išreikšta vidinė testatorės valia ir ji buvo susiformavusi be jokio aplinkinių spaudimo. Tvirtinant testamentą nekilo abejonių, kad jau iki atvykstant 2009 m. gegužės 22 d. į notarų biurą V. M. M. buvo kruopščiai apgalvojusi visus savo veiksmus ir numačiusi jų pasekmes (tai matyti ir iš aiškiai išreikštos tiek 2008, tiek ginčytiname testamente testatorės valios atimti paveldėjimo teisę iš visų įstatyminių įpėdinių). Savo teise pakeisti ginčijamą testamentą V. M. M. nepasinaudojo, nors šią savo teisę puikiai žinojo ir galėjo ją bet kada įgyvendinti (įskaitant teisę išsikviesti notarą į namus, jei klientas dėl sveikatos būklės pats negali atvykti į notarų biurą). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo nustatyta (ir apeliantė neįrodė), kad V. M. M. sudarytas ginčijamas testamentas būtų neprotingas, jai nepalankus ir / ar jo sąlygos jai būtų labai nenaudingos.
Atsakovas V. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju testamentas yra pagrįstas testatorės valia. Tai, kad paveldėtojas (atsakovas) padėjo testatorei susitarti dėl sandorių su notare, tai, kad perdavė notarei buvusio testamento kopiją, kurios pagrindu ir buvo sudarytas naujas analogiškas testamentas, neleidžia daryti išvados, kad testatorei buvo primesta kieno nors valia. Skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškininiu reikalavimu ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu jos tetos V. M. M. 2009-05-22 patvirtintą testamentą, kuriuo jos teta visą turtą paliko atsakovui V. P. Aplinkybę, kad tą pačią dieną, tame pačiame notaro biure V. M. M. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavė nuosavybės teise jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), L. P., ieškovė nurodė kaip faktą, patvirtinantį mirusiosios valią sudaryti tik šį vieną sandorį, o kitas sandoris, sudarytas tuo pačiu metu - testamentas, buvo sudarytas atsakovo valia, tenkinant atsakovo ir jam artimų žmonių interesus, nes testamentas įgalino butą įsigijusią L. P. nevykdyti pirkimo pardavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
Dėl pirkimo pardavimo sutarties ir testamento dalyko
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas turėjo aiškinti abu sandorius, sudarytus mirusiosios, ne izoliuotai, o kartu, nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo mėn. 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, pažymėta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu. Pažymėtina, kad abiejų sutarčių, sudarytų mirusiosios, sutarties dalykas nebuvo tas pats. Pirkimo pardavimo sutarties dalyku buvo butas (b.l.18-25) , o testamento dalyku ( b.l.16-17) - visas nuosavybės teise priklausantis turtas V. M. M. testamento sudarymo dieną. Pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 punkte nurodyta, jog nuosavybės teisės į butą pirkėjai pereina nuo sutarties patvirtinimo momento. Iš to seka, kad pirkimo pardavimo sutartį sudarius 2009-05-22d 11 val. 22 min., o testamentą tvirtinus po šios sutarties sudarymo 11 val. 45 min., butas jau buvo perėjęs trečiojo asmens L. P. nuosavybėn, todėl testamento dalyku butas nebuvo.
Ieškovė teigia, kad teismas vertino izoliuotai testamentą ir buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau teismui nurodžius šių sandorių sudarymo seką, šalių įsipareigojimus, numatytus testamente ir pirkimo-pardavimo sutartyje, negalima teigti, jog sandoriai buvo įvertinti izoliuotai. Sprendime nurodžius, kad šie sandoriai yra tarpusavyje susiję, tačiau vien dėl to jie negali būti pripažinti kaip neatitinkantys šalių valios, darytina išvada, kad teismas įvertino, ar pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovo dukros - trečiojo asmens L. P. ir po to sudarytas testamentas, kuriuo mirusioji palieka savo turtą V. P., galėjo suklaidinti testatorę. Ta aplinkybė, jog sandoriai buvo sudaryti vienas po kito, neleidžia vertinti, kad mirusioji negalėjo turėti valios palikti turtą atsakovui. Jos apsisprendimą galėjo nulemti tai, kad testatorė buvo skolinga atsakovo brolio įpėdinei – D. P. ( tai matyti iš Paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto D. P., kaip R. P. sutuoktinei ( b.l.62-64) ir hipotekos lakšto, išduoto skolininkei V. M. M. ( b.l. 67-68)), norėjo grąžinti skolą, tačiau turėjo tikslą, butą pardavusi, likti ir toliau jame gyventi ir gauti iš buto pirkėjos nuolatines, kas mėnesį mokamas sumas, kaip apmokėjimą už parduotą butą.
Teismas įvertino, ar mirusioji pageidavo tik parduoti butą L. P. , kad šioji grąžintų jos skolą R. P., ar jos valia buvo ir palikti kitą turtą atsakovui. Sprendime nurodyta, kad analizuojant testamento turinį - jame išdėstyti testatorės individualūs pageidavimai ir įpareigojimai įpėdiniui- pašarvojimas, palaidojimas nurodytose kapinėse, nurodytoje vietoje, mišių užsakymas bažnyčioje, gedulingų pietų organizavimas, visa tai įpareigojimas atlikti įpėdinio lėšomis, testatorės nurodyti įpėdinio duomenys, ją paguldžius į ligoninę, daroma išvada, kad testatorė sudarė testamentą būdama sveiko proto, visiškai suvokdama savo veiksmus ir pasekmes, niekieno neverčiama. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog ir ieškovės atstovas paaiškino, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių, dėl to, kad būtų grąžinta skola, testatorė pakeitė savo valią ir pakeitė anksčiau parašytą testamentą K. (b.l.90), tai leidžia daryti išvadą, kad testatorė, siekdama, kad būtų įvykdyti jos skoliniai įsipareigojimai, nusprendė parduoti butą tokiam pirkėjui, kuris sutiko, jog bute ir toliau gyvens jo pardavėja (pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punktas ), t.y. pardavėja nuo sutarties patvirtinimo iki gyvos galvos įgijo teisę gyventi bute ir neatlygintinai naudotis butu, ir pasikeitus buto savininkui. Ši sutarties nuostatą suteikė daugiau teisių buto pardavėjai, nei įprasta pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo susitarimams, todėl toks atsakovo dukros įsipareigojimas galėjo lemti testatorės valią palikti kitą turtą atsakovui, nes tiek atsakovas testamentu, tiek tretysis asmuo L. P., prisiėmė įsipareigojimų V. M. M., kurie ir galėjo nulemti jos valią turtą palikti ne artimai giminaitei ieškovei ( mirusiosios dukterėčiai), o svetimam asmeniui atsakovui. Asmens noras grąžinti paskolą yra jo sąžiningumas, toks elgesys yra rūpestingo, atidaus kito interesams žmogaus elgesys, todėl suprantamas senyvo amžiaus žmogaus ( testatorei sutarčių sudarymo metu buvo 81 metai) noras nepalikti po mirties įsiskolinimo kitam asmeniui.
Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių testatorei ir atsakovo valios primetimo testatorei
CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, jei asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis. Tai, kad testamentu buvo įsipareigota perleisti turtą atsakovui, nėra labai nenaudingomis sąlygomis testatorei. Testamente nurodžius, jog V. M. M. įpareigoja paskirtą įpėdinį V. P. savo lėšomis organizuoti jos laidotuves, pašarvoti bet kuriuose laidojimo namuose savo nuožiūra , užsakyti mišias bažnyčioje, palaidoti ir kiti įpareigojimai, tai reiškia, kad iš lėšų, kurias gaus atsakovas iš testatorės turtą įsigijusios L. P., atsakovas turės dalį jų panaudoti testatorės laidotuvėms. Tai, kad pagal pirkimo pardavimo sutartį ir testamentą atsakovas įgyja teisę gauti iš L. P. po 1000 Lt kiekvieną mėnesį iki 2016-01-22, kaip iš testatorės skolininkės, reiškia, kad testamentu daugiau naudos, lyginant su išlaidomis dėl testatorės laidotuvių, turi atsakovas, tačiau testamento sudarymo metu nebuvo galima numatyti, kada palikimą galės priimti atsakovas. Testamento sudarymo metu nebuvo aišku, kokia apimtis bus turtinių teisių, kurias gaus atsakovas, kada atsiras palikimas. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovas pasiūlė sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį, kad jis pasiūlė testatorei parašyti testamentą, tačiau tokie atsakovo veiksmai buvo susiję su jo užsiėmimu – darbu tarpininkavimo įmonėje, ir pripažintini kaip jo pasiūlytas būdas padėti testatorei išspręsti jos skolos grąžinimo problemą, o ne tik pasipelnyti. Kadangi dėl tokio pasiūlymo atsakovas pasipelnė, jo veiksmai nėra nepriekaištingi moralės prasme, tačiau nėra pagrindo daryti išvadai, kad testatorė parašė testamentą priversta atsakovo ir labai nenaudingomis sąlygomis sau. Remiantis notarės paaiškinimais buvo pagrindas daryti išvadai, kad testatorė nebuvo verčiama sudaryti testamento.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas dėl bylos nagrinėjimo turėjo mažiau, nei 10 Lt pašto išlaidų, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.