- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1-1143-655/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
G. M., ak. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota, ten pat, LR pilietė, ištekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, neteista.
kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 178 straipsnio 4 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: ji, 2013 metais, birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduotuvės „I“ esančiame sandėlyje iš dėžės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Huawei G7300“ IMEI (duomenys neskelbtini) su pakrovėju, kurie buvo supakuoti į dėžutę, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą UAB „D.L.“ priklausantį, 278,99 litų turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios G. M. duotais parodymais, kad dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama, prisipažįsta visiškai. Dėl įtarime nurodytų aplinkybių gali paaiškinti, kad ji dirbo pardavėja-kasininke parduotuvėje “I”, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pagrindinė jos darbo vieta buvo parduotuvės salė. Ji nešiojo ir dėliojo į lentynas prekes. Dažnai būdavo parduotuvės sandėlyje. 2013 metų birželio mėnesį atkreipė dėmesį, kad sandėlyje yra padėta dėžė, kuri buvo atidaryta, o joje yra supakuoti mobiliojo ryšio telefonai. Kiek dėžėje buvo telefonų iš viso, ji nežino, nes nežiūrėjo. Minėta dėžė sandėlyje stovėjo savaitę laiko, niekas ja nesirūpino. Jai kilo mintis vieną telefoną pavogti. Vieną vakarą, prieš baigiant savo darbo dieną, ji iš dėžės paėmė pirmą pasitaikiusią dėžutę su mobiliojo ryšio telefonu ir įsidėjo į savo rankinę. Neužilgo išėjo iš darbo, laukdama autobuso važiuoti į namus, ji išpakavo vogtą telefoną iš dėžutės. Paėmė telefono aparatą ir jo pakrovėją, o dėžutę išmetė į šiukšliadėžę. Grįžusi namo ji parodė savo vyrui telefoną, pasakė, kad pirko. Telefonu tą vakarą nesinaudojo nei ji, nei jos vyras J., juo nesinaudojo ir vėliau, tik porą kartų vyras buvo į minėtą telefoną įsidėjęs savo SIM kortelę (duomenys neskelbtini). Ji atkreipė dėmesį, kad telefonas yra “Huawei”. Po kažkurio laiko darbe kalbėjo, kad iš dėžės dingo mobiliojo ryšio telefonas, tačiau ji bijojo prisipažinti, kad pavogė. Po mėnesio ji išėjo iš darbo. Jos vyrui paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis buvo įdėjęs savo SIM kortelę į vogtą telefoną. Po pokalbio ji vyrui prisipažino, kad minėtą telefoną su pakrovėju pavogė iš parduotuvės sandėlio (b.l.60-61, 66-67 ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad dirba UAB “D. L.” vairuotoju- kurjeriu, pristatinėja prekes iš sandėlio pirkėjams pagal adresus. 2013-05-23 apie 10.00 val. jis atvyko adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į UAB “P.” parduotuvę “I.”, nes turėjo pristatyti jiems siuntinį, kurį gavo iš ryto atvykęs į darbą. Kai atvyksta ryte į darbą, jis susiskirsto siuntinius pagal adresus. Tą dieną jis gavo du siuntinius, kuriuos turėjo pristatyti adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl juos pasidėjo vieną šalia kito, tačiau nepasižiūrėjo tikslaus adresato. 2013-05-23 apie 10.00 val., atvykęs adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis paėmė du siuntinius iš automobilio ir priskyręs juos vienam juridiniam asmeniui (buvo nurodyti vienodi adresai) nuėjo į UAB “P.” ir siuntinius perdavė sandėlininkui M. M., kuris už juos pasirašė, o jis toliau vežiojo siuntinius. Po kelių dienų jam paskambino įmonės darbuotoja, kuri pasakė, kad vienas iš siuntinių, kuriuos jis 2013-05-23 nugabeno į UAB “P.”, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo skirtas ne jiems t.y. kitai bendrovei – UAB “T.”, kuri buvo tame pačiame pastate, kaip ir UAB “P.”- Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis nuvyko į UAB “P.” ir norėjo atsiimti dėžutę bei perduoti tikrajam adresatui, tačiau tas pats sandėlininkas M. M. jam pasakė, kad jis nepastebėjo, jog antroji dėžutė buvo ne jiems skirta, ir jas jis nunešęs į sandėlį, ten paliko. Jie nuėjo į sandėlį kartu paieškoti dėžutės, tačiau jos ten nerado. Neradęs dėžutės, jis išvyko. Maždaug po mėnesio, apie 2013 m. liepos mėn. pradžioje, į jų bendrovę paskambino UAB “P.” direktorė, kuri pranešė, kad pas juos buvo rasta 2013-05-23 siunta, skirta UAB “T.”, jis nuvyko ir siuntinį paėmė. Siuntinio dėžutės pakuotė buvo pažeista, viduje buvo 2 vnt. telefono aparatų ir jis suprato, kad vienas telefono aparatas yra pavogtas, nes kai buvo aiškinamasi šio siuntinio dingimo aplinkybės jis sužinojo, kad siuntinyje turėjo būti 3 vnt. telefonų. Kai atsiiminėjant siuntinį, jis paklausė kur yra trečiasis telefono aparatas, jam buvo pasakyta, kad tikriausiai kažkas pasisavino iš savųjų (UAB “P.”) darbuotojų. Šio įvykio metu buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas “Huawei G7300” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs UAB “T. ”. UAB “T.” jam pasakė pavogto IMEI nr. Kadangi jis pasirašęs materialinę sutartį, tai dėl dingusios prekės iš jo yra išskaitoma jo vertė -278,00 litų, todėl dėl šio įvykio jis patyrė turtinę žalą 278,00 litų (b.l.7-8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. M. parodė, kad 2013m. birželio mėn. grįžusi namo jo žmona G. M., po darbo iš parduotuvės I. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur dirbo, davė mobiliojo ryšio telefoną Huawei kartu su pakrovėju. Paėmęs minėtą telefoną su pakrovėjo nepaklausė žmonos iš kur jį gavo jį. Į telefoną buvo įdėjęs savo dvi SIM korteles Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo naujas, ant telefono ekrano buvo apsauginė plėvelė. Įjungęs telefoną jame jokių kontaktinių duomenų nebuvo. (b.l.12-13 ).
2013-09-04 Daiktų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad iš liudytojo J. M. mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir pakrovėjas, jie apžiūrėti ir paimti, kaip daiktiniai įrodymai ir grąžinti V. G. (b.l. 27-30).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamoji G. M. įvykdė jai inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą – pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. G. M. veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamoji G. M. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, (b.l. 70).
G. M. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl to gailisi, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji G. M. neteista, administracine tvarka nebausta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta, VŠĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta. (b.l. 50-54).
Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmė ir jos dydis G. M. parinkta tinkamai.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir bylą nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu. 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 6 MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., G. M. paskirtą 6 MGL dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. M. paskirti 4 MGL dydžio baudą, t.y. 520 Lt (penkių šimtų dvidešimties litų) dydžio baudą.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank" arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland PIc" Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Jei asmuo nesutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.