Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro G. E. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „B.“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2006 08 16 Olandijoje,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. B. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., dirbdamas UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 str. reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nesurašydamas pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikdamas jokių duomenų apie realiai įvykusias žemės grunto (smėlio, žvyro, skaldos, atsijų ir kt.) įgijimo bei pardavimo ūkines operacijas bendrovės buhalterei įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: neorganizavo bei pats nesurašė ir nepateikė buhalterei įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą ūkines – finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų - žemės grunto gavimą už atliktas vandens telkinių kasimo paslaugas (duomenys neskelbtini), privačiuose žemės sklypuose, šio žemės grunto pardavimą fiziniams ir juridiniams asmenims bei pinigų už parduotą gruntą, gautų per bendrovės darbuotojus, pristačiusius gruntą fiziniams asmenims – K. B., S. M., V. G., S. J., N. Š., D. K., gavimą, dėl ko duomenys apie šias ūkines – finansines operacijas ir pajamų gavimą, nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima nustatyti kiek iškasto grunto bendrovė išvežė ir pardavė ir kiek už jo pardavimą gavo pajamų, taip pat be apskaitos panaudojo šias gautas pinigines lėšas; parduodant žemės gruntą fiziniams asmenims, neorganizavo bei pats nesurašė ir nepateikė buhalterei įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą ūkines – finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų - žemės grunto pardavimo bei pinigų už parduotą gruntą gavimo ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, dėl ko gauti grynieji pinigai bendrai 2170 Lt sumai nebuvo užpajamuoti bendrovės kasoje, žemės grunto pardavimo fiziniams asmenims bendrai 1834,08 Lt sumai, pardavimo PVM – 335,92 Lt sumai ir pinigų gavimo 2170 Lt sumai ūkinės operacijos jokiuose apskaitos registruose neįrašytos, ir be apskaitos panaudoti gauti grynieji pinigai: 2008 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas G. G. ir 880 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas, 2008 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas T. V. ir 600 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas, 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas A. V. ir 690 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas. Taip A. B. organizavo apgaulingą UAB „B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis 2005 m. įkūrė UAB „B.“, įmonės akcininkais yra pats ir D. K., turi po 50 procentų akcijų. Jis yra įmonės direktorius, įmonės vadybininkas - D. K.. 2008 m. vasarą paskambino asmuo prisistatęs E. D., kuris paaiškino, kad turi žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir paprašė iškasti tvenkinį. E. parodė vandens telkinio projektą, tvenkinio plotas buvo iki 0,5 ha. E. už tvenkinio iškasimą nemokėjo, su juo buvo sudaryta žodinė sutartis. 2008 m. vasarą vadybininkui paskambino Ž. S., su kuriuo taip pat buvo sudaryta žodinė sutartis dėl tvenkinio iškasimo jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), už tvenkinio iškasimą jis nemokėjo. 2009 m. vasarą D. K. paaiškino, kad yra žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame reikia iškasti tvenkinį, sklypo savininkas V. B.. Sklypo savininkas už tvenkinio iškasimą nemokėjo, su juo sutartis nebuvo sudaryta. Tvenkinius kasė įmonės ekskavatoriai, iškastą gruntą vežė įmonės mašinos. Gruntas buvo išvežtas fiziniams ir juridiniams asmenims. Už parduotą gruntą fiziniams asmenims, iškastą iš keturių tvenkinių, gautus pinigus paimdavo vairuotojai, pinigus atiduodavo D. K. arba jam pačiam, juos panaudodavo degalams arba transporto priemonių detalėms. Iš fizinių asmenų gauti pinigai buvo neapskaitomi įmonės apskaitoje (t. 4, b.l. 157-160). Pripažįsta, jog dėl jo kaltės nebuvo surašyti ir pateikti bendrovės buhalterei įvertinimui buhalterinėje apskaitoje žemės grunto įsigijimo dokumentai, kai gruntas buvo gautas iš fizinių asmenų už telkinių kasimo paslaugas (duomenys neskelbtini), kiek grunto buvo iškasta ir įgyta tiksliai negali kiekių nurodyti, nes neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. Taip pat pripažįsta, kad parduodant žemės gruntą fiziniams asmenims pranešime apie įtarimą nurodytais atvejais nebuvo surašyti žemės grunto pardavimo bei pinigų gavimo faktą patvirtinantys dokumentai. Kad kiekvienai vykdomai operacijai turi būti surašytas buhalterinis dokumentas ir kiekviena ūkinė operacija turi būti įvertinta apskaitoje žinojo. Dėl kokių konkrečiai priežasčių šiais atvejais nebuvo surašyti dokumentai dabar tiksliai paaiškinti negali, kadangi praėjo daug laiko, galimai dėl to, kad nesukontroliavo tuo metu, nes buvo daug darbų. Dėl to, kad apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą ir buvo padaryti pranešime apie įtarimą nurodyti pažeidimai, gailisi, ateityje tai nepasikartos. Dėl paskaičiuotų mokesčių UAB „B.“ 2013 m. spalio 21 d. Kauno AVMI pateikė pasiūlymą dėl susitaikymo procedūros. Priėmus sprendimą papildomai priskaičiuoti mokesčiai priklausomai nuo sumos bus sumokėti arba tarsis, kad juos būtų galima mokėti dalimis per nustatytą laikotarpį (t. 11, b.l. 150-151). Bendrovė iki šiol jai paskaičiuotų ir patvirtintų mokesčių nesumokėjo dėl finansinių lėšų trūkumo. 2013 m. gruodžio 4 d. raštu su prašymu kreipėsi į Kauno AVMI dėl paskaičiuotos mokesčių sumos išdėstymo dalimis ir sumokėjimo pagal grafiką, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Dėl lėšų gavimo kreipėsi į bankus ir kredito unijas. Bendrovė sumokėti papildomai priskaičiuotų mokesčių tikrai nevengia, tačiau negali jų sumokėti dėl finansinių lėšų trūkumo, kai tik bus gautos piniginės lėšos, mokesčiai bus sumokėti (t. 11, b.l. 154-157).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Liudytojas N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „B.“. Bendrovės vadovas yra A. B.. Nuo 2007 m. gruodžio mėn. vairuoja a/m MAN v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo vežioja žvyrą bei smėlį. Nuo 2008 m. vasaros iš Pažėrų vežė smėlį įvairiems fiziniams asmenims į Garliavą, Romainius bei kitas vietoves. UAB „B.“ vadybininkas D. K. nurodydavo asmens mobilaus telefono numerį, kuriuo paskambinęs sužinodavo tikslią iškrovimo vietą. Gruntą pakraudavo UAB „B.“ ekskavatorininkas vardu V. bendrovei priklausančiu ekskavatoriumi. Iš Pažėrų per savaitę veždavo apie tris dienas, per dieną nuveždavo 3 - 4 reisus, vienu reisu apie 15 tonų (10 kubų) grunto. Pakrovus, pats susirašydavo krovinio važtaraštį, kuriame įrašydavo krovinio kiekį, maršrutą. Važtaraščių niekam nepateikdavo. Už vieną atvežimą asmenys sumokėdavo nuo 150 iki 200 Lt, jokio dokumento nesurašydavo. Pinigus darbo dienos pabaigoje atiduodavo vadybininkui D. K.. Pinigus už suteiktas paslaugas gaudavo ne visuomet, tik pavieniais atvejais. Iš Pažėrų viso išvežė smėlio nuo 50 iki 100 mašinų. Nuo 2008 m., apie birželio mėn. iš Pažėrų (duomenys neskelbtini) kasamų karjerų D. K. nurodymu vežė molį į Marvelės aplinkkelį Kauno r. Kiek iš viso išvežė molio neprisimena. D. K. pinigus atiduodavo kiekvienos darbo dienos pabaigoje, be jokio dokumento (t. 4, b.l. 84-86).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2008 m. sausio mėn. dirba UAB „B.“, dirba su ekskavatoriumi JCB JS 160W, v/n (duomenys neskelbtini). Kur dirbti nurodo bendrovės direktoriai A. B. bei D. K.. Apie 2009 m. gegužės mėn. su minėtu ekskavatoriumi dirbo (duomenys neskelbtini), kur kasė keturias balas, o iškastą smėlį krovė į UAB „B.“ sunkvežimius, kurie smėlį išveždavo. Balos, kurias kasė, jau buvo pradėtos kasti kito UAB „B.“ priklausančio ekskavatoriaus, su kuriuo dirbo kitas bendrovės darbuotojas vardu V.. Kur buvo vežamas iškastas smėlis nežino. Kam priklausė žemė, kurioje buvo kasamos balos nežino. Balas kasė apie dvi savaites laiko. Per dieną iškasdavo ir pakraudavo apie 5 - 7 sunkvežimius smėlio. Paprastai į sunkvežimį telpa apie 8 - 10 kubinių metrų smėlio ar kitokios žemės. Vėliau balas vėl kasė kitas UAB „B.“ priklausantis ekskavatorius, su kuriuo dirbo minėtas V.. Kelionės lapų nepildydavo. Pinigų iš nieko už tai, kad kasdavo žemes negaudavo, gaudavo atlyginimą (t. 4, b.l. 93-93).

Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B.“ vairuotojo pareigose, nuo 2008 m. pavasario vairuoja savivartį MAN 26.322 v/n (duomenys neskelbtini). Nurodymus darbo klausimais gauna iš vadybininko D. K.. Bendrovės vadybininko nurodymu dažniausiai transportuojamas krovinys buvo smėlis, kurį pasikraudavo iš tvenkinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kam priklauso tvenkiniai nežino. Su niekuo už smėlį nėra atsiskaitęs finansiškai. Į savivartį MAN 26.322 v/n (duomenys neskelbtini) pasikrauna apie 9 kubus smėlio. Vidutiniškai per vieną darbo dieną iš Pažėrų tvenkinio smėlio išveždavo apie 5 pilnus savivarčius (t. 4, b.l. 96-99).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B.“ vairuotoju, dirba su mašina Mercedes Benz 217, v/n (duomenys neskelbtini) Krovinių pervežimus vykdo pagal vadybininko D. K. ar direktoriaus A. nurodymus. Į mašiną pakraudavo apie 5 tonas. Paskutiniu metu be karjerų važiuodavo kažkur link Pažėrų prie tvenkinio, kur iškastas vienas ar du tvenkiniai ir kasa trečią. Juose dirbo UAB „B.“ ekskavatorininkai V. ir D., kurie ir pakraudavo smėlį. Kam priklauso tvenkinys nežino. Ten važiuodavo maždaug kartą, du, tris į savaitę, būdavo savaičių, kai iš viso nevažiuodavo, būdavo, kad gaudavo nurodymus važiuoti beveik kasdien. Šis smėlis tinka pamatų užpylimui. Pakrovus smėlį, važiuodavo pas klientus - fizinius asmenis - į Romainius, Aleksotą, Vaišvydavą. Klientai paprastai atsiskaitydavo su vadybininku D. K. ar direktorium A., kartais, jei būdavo po nedaug smėlio, tai pinigus maždaug 100 - 150 Lt už mašiną paimdavo iš kliento ir atiduodavo D. K. arba direktoriui A. (t. 4, b.l. 105-108).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B.“ vairuotoju. Bendrovės direktorius yra A. B.. Vairuoja automobilį MAN v/n (duomenys neskelbtini). Krovinius veždavo UAB „B.“ direktoriaus A. B. žodiniu nurodymu. Iš (duomenys neskelbtini), UAB „B.“ kasamų tvenkinių vežė smėlį, molį, žemes. Veždamas krovinius iš Pažėrų k. jokio lydimojo dokumento neturėdavo, krovinį pristatydavo užsakovui. Dažniausiai direktorius arba vadybininkas pateikdavo užsakovo kontaktinį telefono numerį, kuriuo susiskambinęs su užsakovu krovinį pristatydavo į nurodytą vietą. Krovinius veždavo (duomenys neskelbtini), 2008 m. – (duomenys neskelbtini). Už vieną mašiną smėlio, molio, žvyro, žemės gaudavo nuo 170 iki 230 Lt, pinigus gaudavo be jokio dokumento ir pristatydavo direktoriui arba vadybininkui (t. 4, b.l. 109-110).

Liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „B.“ vairuotoju. Bendrovės direktorius yra A. B., kuris ir priėmė į darbą. Visą darbo laikotarpį bendrovėje vairuoja automobilį Mercedes Benz 2024, v/n (duomenys neskelbtini) Pažėrų kaime įmonės ekskavatoriais kasami tvenkiniai fiziniams asmenims. Kas tos žemės savininkai nežino. Iš Pažėrų veždavo smėlį ir jį vežė nuo 2008 m. rudens, gali būti apie rugsėjo mėn. Jokių dokumentų nepildydavo. Krovinius veždavo direktoriaus A. B. arba D. K. žodiniu nurodymu. Per dieną padarytų reisų skaičius būdavo, penki, šeši, kartais nei vieno. Vairuojamas automobilis yra 7 - 8 kubinių metrų, todėl viename reise būdavo 7 - 8 kubiniai metrai smėlio, molio, žvyro ar žemės. Iš (duomenys neskelbtini) kasamų tvenkinių veždavo smėlį, molį, žemes. Smėlį, molį, žemę veždavo direktoriaus arba vadybininko nurodytu adresu, dažniausiai direktorius arba vadybininkas pateikdavo užsakovo kontaktinį telefono numerį ir susiskambinęs su užsakovu, krovinį pristatydavo į nurodytą vietą. Krovinius veždavo (duomenys neskelbtini), 2008 m. – (duomenys neskelbtini). Labai retai priimdavo pinigus už pristatytą krovinį. Už vieną mašiną smėlio, molio, žvyro, žemės gaudavo apie 150 Lt, konkreti pinigų suma priklausydavo nuo atstumo. Pinigus gaudamas neišrašydavo jokio pinigų priėmimo dokumento, pinigus pristatydavo direktoriui arba vadybininkui (t. 4, b.l. 111-113).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „B.“ ekskavatorininko pareigose dirba maždaug nuo 2007 m. spalio mėn. Visą darbo bendrovėje laikotarpį dirba (duomenys neskelbtini). Darbo vietos yra viena šalia kitos. Per visą darbo laikotarpį jau iškasė tris tvenkinius ir kasa ketvirtą. Kasimo darbus atlieka vienas, tik kartais atostogų metu pakeičia D. S.. Kur kasti visada nurodydavo ir nurodo UAB „B.“ direktorius A. B.. Su žemės savininku tiesiogiai bendrauja tik direktorius A. B.. Žemės savininkas pačiam pateikia tik kopijuotą tvenkinio projektą, kuriuo vadovaudamasis atlieka kasimo darbus. Kasant tvenkinius gruntas yra išvežamas. Gruntą išveža UAB „B.“ vairuotojai, bendrovei priklausančiomis transporto priemonėmis. Į minėtas transporto priemones telpa 11 - 12 kubinių metrų grunto, į vieną – 8 kubiniai metrai grunto. Gruntas yra įvairus, t.y. juodžemis, smėlis, molis, priklausomai nuo tvenkinio kasimo stadijos. Per dieną iškasa ir išvežama vidutiniškai 8 pilnos transporto priemonės grunto (t. 4, b.l. 114-115).

Liudytojas E. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš du metus susiruošė kasti du tvenkinius po 32 arus, (duomenys neskelbtini), kuris priklauso žmonai A. P.. Leidimus kasti tvenkinius turėjo. 2006 m. vasarą sodybos kaimynas pasakė žinantis asmenį, kuris užsiima kasimo darbais ir davė jo telefono numerį. Paskambino tuo telefonu ir su atsiliepusiu vyriškiu, vardu A., sutarė susitikti. Iš A. sužinojo, kad jis kasa tvenkinius, ir pradėjo derinti tvenkinių kasimo sąlygas. Pasakė savo sąlygą - iškasti du tvenkinius ir pasiimti žemę. A. pasiūlytos sąlygos tiko. Nesigilino ar jis tvenkinius kasa kaip fizinis asmuo ar kaip juridinis, konkrečių darbų atlikimo terminų nesutarė. Mėnesio bėgyje atvyko ekskavatorius ir pasižiūrėjo gruntą, o po kelių dienų pradėjo kasti tvenkinius. Tvenkinių kasimas truko virš metų. Kasant tvenkinius iš karto (palaipsniui) buvo vežamas ir gruntas. Gruntą vežė du - trys savivarčiai. Tvenkinių kasimo darbai buvo baigti 2009 m. rudenį. 2009 m. pavasarį buvo išvežta paskutinė žemė (gruntas). Buvo iškasti du tvenkiniai po 32 arus, kurių gylis apie 3 metrus. Tvenkiniai buvo kasami žodiniu susitarimu, už tvenkinių kasimą nemokėjo, kadangi su A. buvo sutarta, kad atlygis už kasimo darbus yra žemė (gruntas). Pats A. būdavo prie kasamų tvenkinių, per pusantrų metų jis buvo atvykęs apie keturis kartus (t. 4, b.l. 118-119).

Liudytojas Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. nusprendė jam priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), įkurti kaimo turizmo sodybą ir iškasti tvenkinį. 2008 m. liepos mėn. kreipėsi į savo pažįstamą D. K., kuris vadovauja įmonei, atliekančiai įvairius žemės kasimo darbus, įmonės pavadinimo nežino. Paskambino D. ir paklausė ar jis gali iškasti 49 arų tvenkinį. D. sutiko iškasti tvenkinį savo įmonės ekskavatoriumi, abu sutarė, kad jokia sutartis sudaryta nebus, D. už tvenkinio iškasimą mokėti nereikės, bet už tai D. išsiveš gruntą ir pataisys 2 kilometrus kelio. Tvenkinio kasimo darbus pradėjo 2008 m. liepos mėn., D. pats buvo atvažiavęs į sklypą. Kasama buvo ekskavatoriumi, kuris priklauso D. įmonei, o iškastą gruntą išveždavo savivarčiais automobiliais, kurie priklauso taip pat D. vadovaujamai įmonei. Gruntą vežė trys ar keturi savivarčiai, MAN ir Mercedes Benz markės, v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kitų automobilių numerių nepamena. Tvenkinio kasimo darbai buvo vykdomi nuo 2008 m. liepos mėn. su pertraukomis iki 2009 m. birželio mėn. Iškasto tvenkinio plotas yra 49 arai, o gylis 3 metrai. Kur buvo vežamas gruntas D. neklausė (t. 4, b.l. 122-124).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pačiam priklauso 2,4 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 2009 m. kovo mėn. matė kaip gretimame sklype, priklausančiame Ž. S. vykdomi kūdros kasimo darbai. Matydavo, kad prie kasimo darbus vykdančio transporto privažiuodavo juodos spalvos automobilis Nissan Navaro. Suprato, kad tai yra darbus vykdančių asmenų vadovas. Paaiškėjo, kad tai D. K., dirbantis UAB „B.“. Jo paklausė ar galėtų iškasti kūdrą bei iš jos iškasta žeme padaryti kelią iki pagrindinio kelio. Už kūdros iškasimo darbus žadėjo atsiskaityti likusia iškasta žeme. D. K. sutiko. Sutarė, kad pats gaus leidimą kūdros kasimui ir tada pradės darbus. Leidimą kasti 40 arų ploto kūdrą iš Kauno r. savivaldybės gavo 2009 m. birželio mėn. Apie tai pasakė D. K., kuris paprašė padaryti jam leidimo kopiją. Po dviejų savaičių atvažiavęs į sklypą pamatė, kad geltonos spalvos ekskavatorius vykdo žemės kasimo darbus. Gruntas iš sklypo buvo išvežamas savivarčiais automobiliais MAN v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Šiai dienai iškasta apie 10 arų ploto kūdra. Pinigų už atliktus darbus nemokėjo, raštiška sutartis sudaryta nebuvo (t. 4, b.l. 127).

Liudytojas P. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. pabaigoje paties vadovaujama UAB „G.“ turėjo užsakymą atlikti statybos darbus (duomenys neskelbtini), kur buvo statomas logistikos centras. 2008 m. gruodžio 1 d. UAB „G.“ su UAB „B.“ sudarė transporto nuomos sutartį Nr.008, pagal kurią UAB „B.“ turėjo suteikti transporto paslaugas. Sutartį pasirašė pats ir direktorius A. B.. Dėl sutarties sąlygų, t.y. dėl transporto įkainių bei žemės grunto tiekimo kalbėjo su direktorium A. B.. Nuo 2008 m. gruodžio pabaigos UAB „B.“ pradėjo vežti į minėtą statybos objektą smėlio žvyro mišinį. Matėsi, kad atvežtas smėlio žvyro mišinys, vežamas ne iš karjero, nes buvo su žemės, molio priemaišomis. A. B. sakė, kad jis negali į PVM sąskaitas - faktūras įtraukti atvežto smėlio žvyro mišinio. A. B. PVM sąskaitose - faktūrose nurodė transporto paslaugas, kurių kaina buvo sukelta, kadangi į ją įėjo ir atvežto grunto kaina. Išrašytas PVM sąskaitas - faktūras atveždavo UAB „B.“ direktorius A. B., jose buvo jo parašas. Už transporto paslaugas ir atvežtą smėlio žvyro mišinį buvo atsiskaitoma bankiniais pavedimais. Iš kur buvo vežamas gruntas nežino. Į minėtą statybos objektą UAB „B.“ smėlio žvyro mišinį vežė savo krovininiais automobiliais MAN v/n (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 76-77).

Liudytojas O. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „F.“ Kauno filialo direktoriaus pareigose. 2008 m. pavasarį UAB „F.“ Kauno filialas kaip rangovas turėjo užsakymą įrengti VIA Baltica Marvelės sankasą. Reikėjo atlikti įvairius žemės kasimo, užpylimo darbus. Geriausias sąlygas pateikė UAB „B.“, atstovaujama A. B.. Reikėjo žemės grunto supilti Marvelės sankasai ir transporto gruntą suvežti. 2008 m. gegužės 1d. UAB „F.“ Kauno filiale pasirašė Transporto nuomos sutartį Nr.005. Nuo šios datos UAB „B.“ vežė savo transportu žemės gruntą (molį, smėlį) į Marvelės sankasą. Iš kur konkrečiai buvo vežamas gruntas nežino, bet sklido kalbos, kad UAB „B.“ kasa tvenkinius. Išrašytas PVM sąskaitas - faktūras atveždavo direktorius A. B.. Viso jis pateikė 6 PVM sąskaitas - faktūras, kuriose buvo nurodytos transporto paslaugos, į kurių kainą įėjo ir žemės gruntas. Koks kiekis žemės grunto buvo atvežtas negali pasakyti, kadangi gruntą vežė ir kitos bendrovės. Atsiskaitymai už suteiktas paslaugas vyko tik bankiniais pavedimais (t. 4, b.l. 79-81).

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. vasarą UAB „B.“ kasė tvenkinius (duomenys neskelbtini). Iš kasamų tvenkinių UAB „B.“ smėlio ir molio mišinį veždavo fiziniams ir juridiniams asmenims. Pats arba direktorius A. B. nurodydavo vairuotojams, kur vežti smėlio ir molio mišinį. Mašinos su mišiniu kaina svyruodavo nuo 200 Lt iki 300 Lt, priklausomai nuo atstumo. Smėlio ir molio mišinys pagrinde buvo išvežtas į UAB „F.“, kuri rengė Marvelės apvažiavimą. Kiek mašinų buvo išvežta fiziniams asmenims neatsimena. Vidutiniškai per dieną išveždavo vieną mašiną, per savaitę kokias tris mašinas fiziniams asmenims. Vairuotojai iš kai kurių fizinių asmenų paimdavo pinigus, kai kuriais atvejais pinigus paimdavo pats arba direktorius. Vairuotojų atvežtus pinigus perduodavo direktoriui A. B., dalį pasilikdavo sunkvežimių kurui - maždaug per dieną 1500 Lt kurui. A. B. jokių dokumentų neišrašydavo (t. 5, b.l. 71).

Liudytojas G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 m. rudens pradėjo gyvenamojo namo statybą (duomenys neskelbtini). Iš parodytos filmuotos medžiagos bei iš jos atspausdintų nuotraukų atpažįsta, kad jose matomi sunkvežimiai atveža smėlio ir žemės mišinį į paties sklypą pamatams. Tie patys asmenys atvežė apie 3-4 mašinas šio mišinio. Jis buvo labai prastos kokybės, liaudiškai vadinamas „šlynu“. Už mišinį sumokėjo po 220 Lt (t.5, b.l. 73-74).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. pradėjo gyvenamojo namo statybą adresu (duomenys neskelbtini). Iš parodytos filmuotos medžiagos bei iš jos atspausdintų nuotraukų atpažįsta, kad jose matomas sunkvežimis atveža smėlio į paties sklypą pamatams užpilti. Už atvežtą smėlį vairuotojui padavė 230 - 240 Lt, jis paėmęs pinigus, jokių dokumentų neišrašė. Iš viso pirko tris mašinas smėlio. Ar ir kitais dviem atvejais tas pats vairuotojas vežė smėlį neprisimena (t. 5, b.l. 75-76).

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. vasarą pradėjo statyti namą adresu (duomenys neskelbtini). Reikėjo maždaug keturių sunkvežimių žemių sklypo pakėlimui. Tėvo J. V. pažįstamas ūkininkas A. J. pasiūlė reikalingą žemę. Iš kur tiksliai buvo vežamos žemės nežino. Iš parodytos filmuotos medžiagos bei iš jos atspausdintų nuotraukų atpažįsta, kad jose matomas sunkvežimis atveža juodžemį į paties sklypą. Už atvežtas žemes tėvas sumokėjo maždaug po 150 Lt. Realiai tai buvo tik atvežimo kaina. Paėmęs pinigus vairuotojas jokių dokumentų neišrašė (t. 5, b. l. 77-78).

Liudytoja N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „B.“ buhalterės pareigose dirba nuo 2007 m. lapkričio mėn. Įmonės pagrindinė veikla transporto paslaugos, smėlio pervežimas, ekskavatorių nuoma. Įmonės direktorius A. B., įmonėje dirba apie 13 darbuotojų: vairuotojai, ekskavatorininkai, vadybininkas D. K.. Įmonės akcininkai yra A. B. ir D. K.. Apskaitą tvarko savo namuose, pagal direktoriaus A. B. pateiktus dokumentus. Įmonės kasininkas yra direktorius A. B.. Apie UAB „B.“ vykdomą tvenkinių kasimą privatiems asmenims nežino, kadangi tvarkant apskaitą tokių dokumentų nematė (t. 4, b.l. 135-137). Pati asmeniškai nei su pirkėjais, nei su pardavėjais nebendravo, tik tvarkė apskaitą. Pardavimo PVM sąskaitas - faktūras išrašydavo pats direktorius A. B.. Ar žemės gruntas buvo parduodamas fiziniams asmenims ir kiek realiai jo galėjo būti parduota, ir iš kur konkrečiai šis gruntas galėjo būti įsigytas nežino ir nieko paaiškinti negali, kadangi nei 2008 m., nei 2009 m. nebuvo pateikta jokių žemės grunto pirkimo iš fizinių asmenų, nei žemės grunto pardavimo fiziniams asmenims dokumentų, nei jokių atsiskaitymo tarp bendrovės ir fizinių asmenų dokumentų, todėl pačiai tokie faktai nėra žinomi (t. 5, b.l. 104-107, 108-110).

2009 07 22 liudytojo N. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad N. Š. parodė 4 iškastus tvenkinius (duomenys neskelbtini), iš kurių 2008 m. vasarą bei 2009 m. kovo - liepos mėn. 21 d. laikotarpiu D. K. nurodymu vežė gruntą į įvairias statybos vietas fiziniams ir juridiniams asmenims ( t. 4, b.l. 87-91).

2009 07 22 liudytojo D. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad D. S. parodė 4 iškastus tvenkinius (duomenys neskelbtini), iš kurių jam teko kasti smėlį (t. 4, b.l. 94-95).

2009 07 22 liudytojo E. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad E. J. parodė 4 iškastus tvenkinius (duomenys neskelbtini), iš kurių jis vežė gruntą 2009 m. kovo – liepos mėn. ir vėliau. Gruntą veždavo į įvairias statybos vietas fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriuos nurodydavo D. K. (t. 4, b. l. 100-104).

2009 07 22 liudytojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. K. nuvykęs į (duomenys neskelbtini), parodė tris iškastus tvenkinius ir vieną pradėtą kasti ir paaiškino, kad juos kasė jis su UAB „B.“ ekskavatoriumi, iškastas žemes sukrovė į UAB „B.“ sunkvežimius, kurie jas išvežė (t. 4, b.l. 116-117).

2009 07 22 liudytojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad E. D. nuvykęs į (duomenys neskelbtini) parodė du tvenkinius, apie kurių iškasimo aplinkybes davė parodymus (t. 4, b.l.120-121).

2009 07 22 liudytojo Ž. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad Ž. S. parodė tvenkinį, apie kurio iškasimo aplinkybes davė parodymus (t.4, b.l.125-126).

2009 07 22 liudytojo V. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. B., nuvykęs į (duomenys neskelbtini), parodė iškastą apie 15 arų tvenkinį, kurio matmenys: ilgis 50m., plotis 15m., gylis 2,5 m. Liudytojas parodė, kad šalia kasamo tvenkinio stovintis ekskavatorius geltonos spalvos, kurio markė JCB, kuriuo buvo kasamas tvenkinys, priklauso UAB „B.“. Tvenkinį kasė D. K. vadovaujami UAB „B.“ darbininkai (t. 4, b.l.128-130).

2008 10 16 tarnybinis pranešimas Nr.8-2/1056 patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės mėn. iki 2008 m. spalio mėn. iš (duomenys neskelbtini) veikiančių nelegalių karjerų įvairų gruntą juridiniams ir fiziniams asmenims, be apskaitos dokumentų, nesumokant į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių pardavinėja D. K., dirbantis UAB „B.“, gruntas kasamas ir vežamas UAB „B.“ priklausančiu transportu (t. 1, b.l. 1).

2009 07 21 kratos protokolas patvirtina, kad iš N. J. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b.l. 105-106).

2009 07 28 ir 2009 07 29 dokumentų apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti kratos metu iš N. J. paimti UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b.l. 107-108, 109-110).

2009 07 22 kratos protokolas patvirtina, kad iš A. B. gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paimti UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b.l. 120-121).

2009 07 24 daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti kratos metu iš A. B. paimti UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 1, b.l. 122).

2009 07 23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti (duomenys neskelbtini) esantys žemės sklypai, priklausantys nuosavybės teise A. P., S. J., V. B. ir Ž. S., kuriuose buvo iškasti tvenkiniai (t. 1, b.l. 137-146).

2010 05 07 UAB „B.“ lydraštis Nr.2 patvirtina, kad papildomai pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 5, b.l. 115).

2010 06 10 specialisto išvada Nr.5-2/94 patvirtina, kad UAB „B.“ atliko vandens telkinių (kūdrų) kasimo paslaugas A. P., V. B., Ž. S. ir S. J. žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal žodinius susitarimus su nurodytais žemės sklypų savininkais, kurie už atliktas vandens telkinių kasimo paslaugas pasiūlė išsivežti iškastą gruntą. UAB „B.“ direktorius A. B. gauto iš nurodytų tvenkinių iškasto grunto gavimo ir pardavimo fiziniams ir juridiniams asmenims bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 14 str. 2d. reikalavimus. Iš bendrovės pateiktų dokumentų iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, struktūros ir įsipareigojimų, kadangi pardavė žemės gruntą fiziniams asmenims ir už jį gautų piniginių lėšų neapskaitė bendrovės apskaitoje, nuo jų nepriskaitė ir nesumokėjo mokesčių valstybės biudžetui (t. 1, b.l. 154-187).

2009 08 31 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštas Nr.1.7-2056, pateiktas specialisto išvadoje dėl iškasto grunto tūrio apskaičiavimo, įrengiant dirbtinius vandens telkinius (kūdras) (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nustatytas preliminarus iškasto grunto tūris – 47 tūkstančiai kubinių metrų (t. 2, b.l. 55-58).

2009 07 30 slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2009 05 25 12 val. 20 min. užfiksuota, jog iš (duomenys neskelbtini) esančio nelegalaus karjero, priklausančio V. B. ekskavatoriumi smėlis pakrautas į krovininį automobilį MAN v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „B.“ ir 2009 05 25 13 val. 12-15 min. nuvežtas ir išpiltas adresu (duomenys neskelbtini); 2009 05 25 14 val. 52 min. užfiksuota, kad iš to paties karjero smėlis pakrautas į tą patį automobilį ir 2009 05 25 15 val. 41 min. nuvežtas ir išpiltas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 175,176).

2009 01 16 slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2008 11 07 10 val. 29 min. užfiksuota, jog iš (duomenys neskelbtini) esančio nelegalaus karjero, priklausančio S. J. ekskavatoriumi smėlis pakrautas į krovininį automobilį MAN v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „B.“ ir 2008 11 07 11val. 17 min. nuvežtas ir išpiltas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 179-180,176).

2009 01 16 slapto sekimo protokolas patvirtina, kad 2008 11 13 11 val. 35 min. užfiksuota, jog iš (duomenys neskelbtini) esančio nelegalaus karjero, priklausančio S. J. ekskavatoriumi smėlis pakrautas į krovininį automobilį MAN v/n (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „B.“ ir 2008 11 13 12 val. 13-16 min. nuvežtas ir išpiltas adresu (duomenys neskelbtini), 2008 11 13 12 val. 53 min. užfiksuota, kad iš to paties karjero smėlis pakrautas į tą patį automobilį ir 2008 11 13 13 val. 37min. nuvežtas ir išpiltas adresu (duomenys neskelbtini), taip pat minėtu adresu krovininis automobilis MAN v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „B.“ atvežė žemės gruntą (t. 3, b.l. 186,176).

2012 09 26 UAB „B.“ bylų (dokumentų) perdavimo aktas Nr. 1 patvirtina, kad pagal reikalavimą pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 5, b.l.117).

2013 01 16 specialisto išvada Nr. AU22-1 patvirtina, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo medžiagą tyrimo metu (už tiriamąjį laikotarpį nuo 2008 01 01 iki 2009 12 31) negalima nustatyti kiek UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje neįformino ir neapskaitė gauto žemės grunto už atliktas vandens telkinių kasimo paslaugas iš viso, kiek automašinų (ar kubinių metrų, tonų) pardavė fiziniams ir juridiniams asmenims, kiek už parduotą gruntą gavo pajamų, pagal vairuotojų paaiškinimus už automašiną buvo mokama nuo 150 iki 200 Lt ir piniginės lėšos buvo perduodamos direktoriui A. B. arba vadybininkui D. K.. Dėl to nėra galimybės nustatyti kiek iš viso buhalterinėje apskaitoje neapskaitė už parduotą žemės gruntą pardavimo pajamų ir kiek nesumokėjo mokesčių valstybės biudžetui nuo nedeklaruotų pajamų ir kokį nuostolį padarė. Atsižvelgiant į liudytojų G. G., A. V., T. V. parodymus, tyrimo metu nustatyta, kad minėti fiziniai asmenys iš UAB „B.“ pirko smėlį ir žemės mišinio gruntą, jų žemės sklypuose vykdomoms statyboms. Įvertinus nupirkto grunto kiekius minimaliomis (pirkėjų nurodytomis) pardavimo kainomis nustatyta, kad už nupirktą žemės gruntą faktiškai buvo sumokėta 2170 Lt (2008 metais 4 x 220 = 880 Lt + 4 x 150 = 600 Lt + 2009 metais 3 x 230 = 690 Lt), kurių bendrovė buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir gautų pajamų nedeklaravo. Iš tyrimui pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kiek bendrovės vadybininkas D. K. ir bendrovės direktorius A. B. pardavė žemės grunto fiziniams asmenims, kiek iš jų gavo piniginių lėšų ir neapskaitė bendrovės apskaitoje bei kiek nuo gautų pardavimo pajamų nesumokėjo mokesčių. Įvertinus tai, daroma išvada, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovės tvarkoma apskaita netinkama, neobjektyvi ir nepalyginama, kadangi bendrovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytos sumos už žemės grunto (smėlio, žvyro, skaldos, atsijų ir kt.) pardavimą fiziniams asmenims nebuvo atvaizduotos bendrovės pardavimo pajamose. Parduotas žemės gruntas fiziniams asmenims ir už tai gautos piniginės lėšos bendrovės apskaitoje neapskaitytos, bei nuo jų nepriskaityti ir nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui. Tokiu būdu Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 11 06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams“. 6 straipsnio 2 dalies „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. 14 straipsnio 2 dalies „Už apskaitos surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ reikalavimais. Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad bendrovė nesivadovavo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 12 20 įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11 ir 17 straipsnių reikalavimais, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 03 05 įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio 32 dalies, 14, 15, 18 straipsnių, 19 straipsnio 1 dalies ir 84 straipsnio 1 dalies reikalavimais bei 58 straipsnio reikalavimais ir neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžeto pajamas nesumokėjo 57111 Lt pelno mokesčio už 2008 m., pardavimo PVM 335,92 Lt., nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą pirkimo PVM sumoje - 32094,82 Lt ir šios 32094,82 Lt PVM sumos nesumokėjo (t. 5, b.l. 121-156).

2013 04 08 patikslinta specialisto išvada Nr. AU22-4 patvirtina, kad įvertinus ūkinės finansinės veiklos tyrimui papildomai pateiktus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir ankstesnės specialisto išvados (2013 01 16 Nr. AU22-1) išvadas susijusias su pelno mokesčio apskaičiavimu, nustatyta, jog bendrovė už 2008 m. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžeto pajamas nesumokėjo 40 738 Lt pelno mokesčio. Įvertinus ūkinės finansinės veiklos tyrimui papildomai pateiktus UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus kitos 2013 01 16 surašytos specialisto išvados Nr. AU22-1 išvados dėl ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytų pažeidimų nesikeičia (t. 9, b.l.44-54).

2013 09 23 Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. (20)-AU16-21 patvirtina, kad įvertinus 2013 01 16 specialisto išvadą Nr.AU22-1 ir 2013 04 08 patikslintą specialisto išvadą Nr.AU22-4 bei bendrovės papildomai pateiktus dokumentus, bendrovei papildomai apskaičiuota 32 443 Lt mokėtina į biudžetą PVM suma ir 15 579 Lt pelno mokesčio suma (t. 11, b.l. 76-102).

2013 11 05 Kauno AVMI susitarimas dėl mokesčio ir su juo susijusio sumų dydžio Nr. S-102 patvirtina, kad inspekcija ir UAB „B.“ susitarė dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų: PVM – 32 443 Lt, PVM baudos 3244 Lt, pelno mokesčio -15 579 Lt ir pelno mokesčio baudos - 1558 Lt, iš viso pasirašė susitarimą su UAB „B.“ dėl 52 824 Lt sumokėjimo (t. 11, b.l. 103-105).

2013 11 13 Kauno AVMI sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(04.7.2)-K3-238 patvirtina, kad buvo patvirtintas 2013 09 23 Kauno AVMI patikrinimo aktas Nr. (20)-AU16-21 bei papildomai paskaičiuotų mokesčių ir darbo grupės skirtų baudų sumos (t. 11, b.l. 106-120)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šios nusikalstamos veikos objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas – valstybės finansiniai interesai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai arba iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, taigi šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo minėtų padarinių atsiradimo.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo A. B. visišku prisipažinimu, liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., dirbdamas UAB „B.“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001 11 06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 str. reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus bei išorės informacijos vartotojams, 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, nesurašydamas pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir nepateikdamas jokių duomenų apie realiai įvykusias žemės grunto (smėlio, žvyro, skaldos, atsijų ir kt.) įgijimo bei pardavimo ūkines operacijas bendrovės buhalterei įtraukimui į bendrovės buhalterinę apskaitą, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: neorganizavo bei pats nesurašė ir nepateikė buhalterei įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą ūkines – finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų - žemės grunto gavimą už atliktas vandens telkinių kasimo paslaugas (duomenys neskelbtini), privačiuose žemės sklypuose, šio žemės grunto pardavimą fiziniams ir juridiniams asmenims bei pinigų už parduotą gruntą, gautų per bendrovės darbuotojus, pristačiusius gruntą fiziniams asmenims – K. B., S. M., V. G., S. J., N. Š., D. K., gavimą, dėl ko duomenys apie šias ūkines – finansines operacijas ir pajamų gavimą, nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir dėl to negalima nustatyti kiek iškasto grunto bendrovė išvežė ir pardavė ir kiek už jo pardavimą gavo pajamų, taip pat be apskaitos panaudojo šias gautas pinigines lėšas; parduodant žemės gruntą fiziniams asmenims, neorganizavo bei pats nesurašė ir nepateikė buhalterei įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą ūkines – finansines operacijas pagrindžiančių dokumentų - žemės grunto pardavimo bei pinigų už parduotą gruntą gavimo ūkines operacijas patvirtinančių dokumentų, dėl ko gauti grynieji pinigai bendrai 2170 Lt sumai nebuvo užpajamuoti bendrovės kasoje, žemės grunto pardavimo fiziniams asmenims bendrai 1834,08 Lt sumai, pardavimo PVM – 335,92 Lt sumai ir pinigų gavimo 2170 Lt sumai ūkinės operacijos jokiuose apskaitos registruose neįrašytos, ir be apskaitos panaudoti gauti grynieji pinigai: 2008 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas G. G. ir 880 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas, 2008 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas T. V. ir 600 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas, 2009 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, žemės grunto pardavimas A. V. ir 690 Lt piniginių lėšų gavimas bei panaudojimas. Taip A. B. organizavo apgaulingą UAB „B.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. (t. 11, b.l. 51).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltininkas dirba, yra teistas 2006 08 16 Olandijoje (t. 11, b.l. 121-131), baustas administracine tvarka (t. 11, b.l. 132-135), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas, paskiriant kaltinamajam bausmę - baudą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmena su slapto sekimo vaizdo ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintina FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai, Spaustuvininkų g. 7, Kaune (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.), UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje, Spaustuvininkų g. 7, Kaune, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini įmonės atsakingiems asmenims jų prašymu (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 90 (devyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 11 700,00 Lt (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., šią bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, tai yra 7 800,00 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą, per kurį nuteistasis privalo sumokėti baudą, sumokant ją valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: laikmeną su slapto sekimo vaizdo ir garso įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybai, Spaustuvininkų g. 7, Kaune (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.), UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje, Spaustuvininkų g. 7, Kaune, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti įmonės atsakingiems asmenims jų prašymu (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

- teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, esančios Europos prospektas 105, LT – 44500, Kaunas, įmonės kodas 188729019, biudžeto surenkamoji sąskaita Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800, kvitą pateikiant Kauno apylinkės teismo raštinei. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.