- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-04
- Bylos Nr.
- 2A-744-109/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08054-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- N. G.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo A. G. atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovei N. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-13062-192/2010 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei N. G. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretysis asmuo Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės N. G. priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. G. 2010 m. gegužės 6 d. kreipėsi į teismą prašydamas pakeisti 2010-02-25 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-888-775/2010 priteistą išlaikymo dydį G. G., jį sumažinti ir priteisti iš jo dukters G. G. išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant N. G., priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nurodė, kad 2010-02-25 Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria jis buvo įsipareigojęs dukters išlaikymui teikti po 300 Lt kas mėnesį. Kadangi pasikeitė ieškovo turtinė padėtis: jis nedirba, ilgą laiką registruotas darbo biržoje, neturi jokio savo vardu registruoto nekilnojamo turto ir piniginių lėšų, turi tik mažavertį žemės ūkio paskirties sklypą, kurį naudoja ieškovo tėvas, moka įmokas už paimtą kreditą, moka nuomos mokestį už būstą, yra pats tėvų išlaikomas, 300 Lt mokėtina suma yra per didelė. Tuo tarpu atsakovė turi darbą, gyvena kartu su kitu vyru ir yra realiai gebanti išlaikyti vaiką, tokiu būdu jos turtinė padėtis yra lygiavertė ar galimai geresnė nei ieškovo (b. l. 3-5).
Atsakovė N. G. pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą vaikui už laikotarpį nuo 2007-02-25 iki 2010-02-25 už mėnesį po 300 litų, viso 10 800 litų, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ją, N. G.. Atsakovė nurodė, kad ieškovas niekada nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, niekada ja nesirūpino ir tai buvo vienas iš pagrindų, kodėl iširo šeima. Dukrai yra penkeri metai, už vaiko darželį moka 166 litus,100 litų moka už dukters gyvybės draudimą AB SEB banke, vaiko maitinimui per mėnesį išleidžia 300-400 litų. Atsakovės darbo užmokestis siekia 800 litus. Nuo 2010 m. kovo mėnesio vykdomųjų raštų dėl išlaikymo priteisimo atsakovė nėra išsiėmusi, į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo iš A. G. nesikreipusi. Santuokos nutraukimo metu ieškovas dirbęs, tačiau šiuo metu jos žiniomis ieškovas dirba nelegaliai, nuomojasi garažą Ateities plente, ieškovą dirbant nelegalų darbą užfiksavo ir antstolis (b. l. 37-38).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Dėl ieškinio reikalavimų teismas pasisakė, kad atsižvelgia į ieškovo paaiškinimus, kad jis gauna apie 700 litų mėnesinių pajamų, dirba neoficialius darbus, registruotas darbo biržoje, taip pat atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas dirba nelegaliai, todėl padarė išvadą, kad tikrosios ieškovo pajamos ir jo turtinė padėtis nėra žinoma, nes ieškovas būdamas bedarbis, oficialiai paėmė 10 000 Lt paskolą, nuomojasi butą, moka mokesčius, vadinasi, jo pajamos yra didesnės nei teigia pats ieškovas. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė iki šiol negauna priteisto išlaikymo, nesikreipė į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo, nepateikė jų priverstiniam vykdymui. Šalių duktė G. G. yra jų vienintelė. Kitų išlaikytinių šalys neturi. Mergaitė tėra penkerių metų amžiaus, sveika, vystymosi, raidos sutrikimų neturi, vadinasi, jos poreikiai atitinka amžių ir yra nedideli. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad santuokos nutraukimo metu ieškovas taip pat niekur nedirbo, bet sutiko dukters išlaikymui teikti po 300 litų periodinių išmokų per mėnesį, o sekančią dieną po teismo sprendimo priėmimo, 2010-02-26, jis įsiregistravo Vilkaviškio darbo biržoje, nors buto nuomos sutartis patvirtina, jog jis gyvena Kaune. Teismas laikė, kad ginčo atveju yra akivaizdu, jog ieškovas neužtikrina reguliaraus ir pakankamo išlaikymo dukrai, o atsakovė negina pažeistos teisės - nesikreipia dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš ieškovo. Tuo tarpu abu tėvai atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Nustatant ieškovo turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų išlaikoma jo dukra. Ieškovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, o jo pripažinimas ir ieškovės paaiškinimai, kad jis dirba nelegalius darbus įrodo, kad jo pajamos galimai didesnės, todėl esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešieškinio pagrįstumo klausimą įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (b. l. 6-7), kurie patvirtina, kad šalys 2010-02-25 santuokos nutraukimo metu bendru sutikimu nesprendė vaiko išlaikymo įsiskolinimo klausimo, jeigu jis buvo, taip pat sutarties 2.1 punkte nurodė, kad šalių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, o dukters išlaikymui buvo sutartas 300 Lt išlaikymas per mėnesį. Jeigu A. G. neišlaiko dukters nuo 2007 metų vasario 25 d. ir motina N. G. nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, šalims gyvenant kartu, teismas suabejojo, kad išlaikymas nebuvo teikiamas. Atsakovė tuo metu negynė dukters ir savo pažeistų teisių, negynė jų ir santuokos nutraukimo metu, pareiškė priešieškinį tik 2010-09-06, ieškovui jau kreipusis į teismą 2010-05-06 ir tai paneigia jos nurodytas aplinkybes, kad ieškovas iki santuokos nutraukimo neteikė išlaikymo dukrai.
Šalies argumentai
Atsakovė N. G. apeliaciniu skundu (b. l. 63-66) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas niekada nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametę dukterį, niekada ja nesirūpino ir tai buvo vienas iš pagrindų kodėl iširo šeima. Kadangi ieškovas neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukteriai, sutinkamai su CK 3.200 str. buvo pareikštas reikalavimas išieškoti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, viso 10 800 Lt už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 25 d. iki 2010 m. vasario 25 d. Dukra neužilgo eis į mokyklą, ji auga, jos poreikiai nuolat didėja, todėl teismas turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovės bei į ieškovo turtinę padėtį, bet ir į tai, kad atsakovas išlaikymo mažametei dukteriai niekuomet neteikė. Teismas, atmesdamas priešieškinį, nurodė, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovas iki santuokos nutraukimo neteikė išlaikymo dukteriai. Teismas rėmėsi vien ieškovo paaiškinimais, kad gyvenant su atsakove ji niekur nedirbo, o ieškovas išlaikė šeimą; kad nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio pradėjus gyventi skyrium, jis vaiko išlaikymui duodavęs po 200-300 Lt per mėnesį. Ieškovas nepateikė teismui jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Santuokos nutraukimo metu bendru sutikimu 2010-02-25 buvo nespręsta dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo, nes ieškovas atsakovei grasindavo susidorojimu, jai teko kreiptis į policiją, todėl sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarė minimaliomis sąlygomis. Tai, kad ieškovas naudojo prieš atsakovę smurtą ir ji buvo įbauginta, patvirtina byloje esanti specialisto išvada (b. l. 31-32). Jeigu atsakovė būtų reikalavusi išlaikymo įsiskolinimo, ieškovas tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš viso nebūtų pasirašęs ir skyrybų procesas būtų užsitęsęs. Teismas, nurodydamas, kad ieškovui neišlaikant dukters nuo 2007 m. vasario 25 d. motina N. G. nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, dėl ko abejotina, kad išlaikymas iš tikro nebuvo teikiamas, rėmėsi tik abejonėmis, o ne įrodymais. Teismas taip pat neatsižvelgė į institucijos, teikiančios išvadą byloje nuomonę, jog priešieškinį tikslinga tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. G. (b. l. 69-70) prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių pagrįstų teisinių ar faktinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas ginčijamos sprendimo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Su atsakove buvo išspręsti visi klausimai, susiję su nepilnamečio vaiko išlaikymu, vienas kito išlaikymo klausimai ir kiti klausimai, būtini išspręsti santuokos nutraukimo byloje, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią šalys pasirašė laisva valia. Sutartyje nebuvo aptartas joks nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas, nes tokio įsiskolinimo nebuvo. Atsakovė sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta minėta sutartis dėl santuokos nutraukimo, neskundė įstatymo nustatyta tvarka, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra galutinis ir įgijo šalims res judicata galią.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą sprendimą panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (CK 3.3 str.). Sutardami, kad santuoka iširo, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl jos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai privalo pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises ir pareigas (CK 3.53 str. 3 d.).
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių valią nutraukti santuoką bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį. Taigi teisminio nagrinėjimo metu (CPK 540 str.) yra tikrinama, ar pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisių ar teisėtų interesų. Būtent, bylos nagrinėjimo iš esmės metu be kitų CK 3.53 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismas turi patikrinti pateiktos santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį, kadangi tvirtinama tik tokia sutartis, kuri atitinka įstatymų reikalavimus (CPK 541 str.). Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą.
Šią sutartį teismas, prieš tai patikrinęs jos sąlygų teisėtumą, patvirtina sprendimu, kuriuo nutraukia santuoką, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-01 nutartyje yra išaiškinęs, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką ir patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 6-7). Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo ir atsakovės pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų. Teismo patvirtinta šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išsprendžiami visi su santuoka susiję turtiniai bei neturtiniai reikalai, o tai reiškia, kad tokią sutartį patvirtinus, ginčai dėl tų klausimų, kurie buvo arba turėjo būti išspręsti nutraukiant santuoką, iš naujo negali būti keliami.
Remiantis ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys detaliai nustatė išlaikymo nepilnametei dukrai Gabrielei mokėjimo sąlygas ir tvarką, t.y. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai išsamiai pasisakė dėl dukters išlaikymo būdo bei apimties (4.1 punktas). Jokių klausimų, susijusių su išlaikymo nepilnametei dukrai teikimu su atsakove neaptarė. Tačiau tai nereiškia, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šio klausimo neišsprendė. Priešingai, ta aplinkybė, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nekeliamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas, tiesiog liudija, jog tokio įsiskolinimo nebuvo, sutuoktiniai neturėjo vienas kitam jokių pretenzijų dėl dukters išlaikymo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo. Vadinasi, šis klausimas, nors sutartyje nebuvo paminėtas, šalių buvo išspręstas, o jo nepaminėjimas vertintinas kaip tokio ginčo nebuvimas. Taigi Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. vasario 25 sprendime nurodytas išlaikymas nepilnametei dukrai buvo nustatytas į ateitį ir turėjo būti pradėtas mokėti nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgijo res judicata galią, o reikalavimas dėl išlaikymo už ankstesnį laikotarpį laikytinas išspręstu be ginčo. Atsakovės neįrodė priešieškinio (CPK 178 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį iki santuokos nutraukimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.