Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Erminijaus Baziulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Kairienės ir Eglės Mauricės,

dalyvaujant atsakovo Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus atstovui Andriui Petkevičiui,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Žemės ūkio duomenų centras“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) teismui paduotu skundu prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2023 m. spalio 17 d. sprendimą ,,Dėl paramos paraiškos atmetimo“ Nr. BRK-14725 (toliau – ir 2023 m. spalio 17 d. Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas (toliau – ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimas); 3) perduoti iš naujo svarstyti pareiškėjo paraišką Nr. 17JU-KK- 23-1-03109-PR001

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriaus 2023 m. spalio 17 d. sprendimo ,,Dėl paramos paraiškos atmetimo“ Nr. BRK-14725 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką. Agentūra 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pareiškėjui raštą dėl Paraiškos patikslinimo. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Agentūrai atsakymą. Agentūra, įvertinusi Paraišką, priėmė 2023 m. spalio 17 d. Sprendimą, kuriuo Paraišką atmetė, nes ji neatitiko Taisyklių 16.3 punkte nurodyto reikalavimo gauti paramai. Nesutikdamas su 2023 m. spalio 17 d. Sprendimu pareiškėjas jį apskundė. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, jį apskundė teismui.

Aprašo 5 priedo 2 punktas (redakcija galiojo nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d.) numatė, kad į VED apskaičiavimą įtraukiami tik tie auginamų grybų plotai, iš kurių per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) buvo ne mažesnės nei Aprašo 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė. Tuo tarpu vėlesnės redakcijos Aprašo 5 priedo 2 punkte (redakcija galiojusi nuo 2023 m. spalio 11 d.) ši nuostata buvo papildyta, numatant dar ir tai, kad tuo atveju, kai per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) mažesnės nei 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė ir auginamų grybų plotas yra mažesnis kaip 100 kv. m., VED neskaičiuojamas. O Aprašo 5 priedo 7 punkto (redakcija galiojo nuo 2023 m. balandžio 29 d. iki 2023 m. spalio 11 d.) nuostata, kurioje numatyta, kad jeigu patikrų metu nustatomas plotas yra mažesnis už grybus auginančio žemės ūkio veiklos subjekto nurodytą auginamų grybų plotą, į VED apskaičiavimą įtraukiamas tik šis (patikslintas po patikrų) plotas arba šio ploto dalis, kurie tenkina Aprašo 5 priedo 2 punkte nurodytą sąlygą dėl iš grybų auginimo gautų pajamų. Vėlesnės redakcijos Aprašo 5 priedo 7 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. spalio 11 d.) ši nuostata buvo papildyta, numatant, kad jeigu patikrų metu nustatomas plotas yra mažesnis už grybus auginančio žemės ūkio veiklos subjekto nurodytą auginamų grybų plotą, į VED apskaičiavimą įtraukiamas tik šis (patikslintas po patikrų) plotas (arba šio ploto dalis), kuris tenkina Aprašo 5 priedo 2 punkte nurodytą sąlygą dėl iš grybų auginimo gautų pajamų ir yra ne mažesnis kaip 100 kv. m.

Taisyklių 16.3 punktas numatė, kad parama teikiama pareiškėjui, kurio VED paraiškos teikimo metu yra ne didesnis kaip 70 000,00 Eur bei VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis) paraiškos pateikimo metu ne mažesnis kaip 12 000,00 Eur ir ne didesnis kaip 70 000,00 Eur. VED skaičiuojamas pagal Aprašo nuostatas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102 patvirtintų Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 - 2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių (redakcija galiojo iki 2023 m. liepos 25 d.) 94 punkte nurodyta, kad paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą buvo vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Aprašo 10¹.2 papunktyje nurodyta, kad auginami grybai nuo 2024 m. sausio 1 d. į VED apskaičiavimą įtraukiami, skaičiuojant VED po šio įstatymo įsigaliojimo datos: 10¹.2.1. auginamų grybų, kurių auginamas plotas, pateiktas naudojant „NMA Agro“ programėlę, pagal Aprašo 5 priedo 4 punkto reikalavimus, ir yra ne mažesnis kaip 100 kv. m.; Aprašo 10¹.2.2 papunktyje pažymėta, kad įtraukiami tik Aprašo 5 ir 6 prieduose nurodyti auginamų grybų plotai ir rūšys, o Aprašo 10¹.2.3 papunktyje nurodyta, kad pagal 5 ir 6 prieduose numatytą tvarką.

Aprašo 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė 100 kv. m. – 21 252,00 Eur.

Pažymėtina, kad teisėjų kolegija nėra pateikta duomenų, jog per praėjusius kalendorinius metus (iki 2024 m. sausio 1 d.) iš auginamų grybų plotų pareiškėjas gavo pajamų. Su Paraiška pateikto verslo plano 4.5 lentelėje „Informacija apie produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį“ nurodyta, kad paskutiniais verslo plano įgyvendinimo metais (2027 metai) VED bus 12 311,35 Eur, kontrolės laikotarpiu – 12 311,35 Eur (2028-2030 metai). Verslo plane nurodyta, kad visą projekto priežiūros laikotarpį auginama bus 200 kv. m. grybų. Pardavus grybus planuota gauti tokias pajamas: projekto įgyvendinimo laikotarpiu: 2025 metais – 6 000,00 Eur, 2026 metais – 9 200,00 Eur, 2027 metais – 9 200,00 Eur. Likusią VED dalį sudaro auginama uogininkystės ir daržininkystės produkcija.

Agentūra 2023 m. rugpjūčio 25 d. pateikė pareiškėjui raštą dėl Paraiškos patikslinimo, nes Apraše nurodyta, jog apskaičiuojant VED už auginamų grybų ne mažesnį kaip 100 kv. m. plotą, kurio nuotraukos pateiktos per „NMA Agro“ programėlę, įtraukiami tik tie auginamų grybų plotai, iš kurių per praėjusius kalendorinius metus gautos pajamos be PVM (perskaičiuotos vienam produkcijos rūšies vienetui) buvo ne mažesnės nei Aprašo 4 priede nurodyta grybų produkcijos rūšies vieneto vertė – 21 252,00 Eur. Atsižvelgus į tai, buvo paprašyta perskaičiuoti verslo plano 4.5 lentelę, taip pat patikslinti susijusius duomenis Paraiškoje ir verslo plane.

Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. Agentūrai pateikė paaiškinimus, tačiau nepateikė duomenų, pagal kuriuos VED potencialas (paraiškoje ir verslo plane planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis) paraiškos pateikimo metu būtų ne mažesnis kaip 12 000,00 Eur. Pareiškėjo paaiškinimai nepagrindžia verslo plano 4.5 lentelėje „Informacija apie produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį“ nurodytų duomenų atitikties Aprašo 5 priedo 2 punktui, todėl 4.5 lentelėje „Informacija apie produkcijos standartine verte išreikštą žemės ūkio valdos ekonominį dydį“ perskaičiuojant VED pagrįstai netraukiami duomenys apie grybų plotus, nes pajamos iš jų nesiekia 21 252,00 Eur. 2023 m. spalio 17 d. Sprendimu ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimu atlikus perskaičiavimus pagrįstai nustatyta, kad projekto įgyvendinimo laikotarpio paskutiniais metais (2027 metai) VED potencialas bus 3 111,35 Eur. Tai yra, apskaičiuotas VED potencialas neatitinka Taisyklių 16.3 papunktyje nurodyto VED potencialo nuo 12 000,00 Eur iki 70 000,00 Eur.

Įvertinus tai, kad pareiškėjo Paraiška neatitiko Aprašo 5 priedo 2 punkte nurodytos sąlygos dėl iš grybų auginimo gautų pajamų, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju skaičiuojant VED nuo 2024 m. sausio 1 d. numatomų auginti grybų plotas nebuvo įtrauktas pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo oficiali rengėja yra Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, kuri ne tik 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendime, bet ir atsiliepime teismui nepritarė pareiškėjo siūlomam subjektyviam Aprašo nuostatų taikymo aiškinimui. Todėl, net ir buvus tariamai netinkamam valstybės įmonės ,,Žemės ūkio duomenų centro“ išaiškinimui dėl VED skaičiavimo tvarkos nagrinėjamu atveju – tai vis tiek nebūtų pagrindas nesilaikyti minėtų Aprašo 5 priedo 2 ir 7 punktų, Taisyklių nuostatų ir nukrypti nuo jose įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, reikalaujant iš atsakovo priimti atitinkamai neteisėtą sprendimą nagrinėjamu klausimu. Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje eA-594-624/2025).

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje ji privalo vadovautis ir principinėmis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Taip pat, teisės aktai tiek viešojo administravimo subjektus, tiek ir teismą įpareigoja priimti ne tik teisėtus, bet ir teisingus sprendimus. Ginčo kontekste teismas reziumuoja, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 1 - 8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (pvz. LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). LVAT aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.). Paminėtos VAĮ nuostatos imperatyviai nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ principinėms nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog priimto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. spalio 17 d. Sprendimo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimo pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektai (Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) savo 2023 m. spalio 17 d. Sprendime ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendime detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pareiškėjo Paraiška buvo atmesta). Taigi, skundžiamų 2023 m. spalio 17 d. Sprendimo ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimo turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 straipsnio 5 dalis).

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovių, tiek ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Įvertinus aukščiau aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo ginčijami 2023 m. spalio 17 d. Sprendimas ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimas yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Pripažinus 2023 m. spalio 17 d. Sprendimą ir 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendimą teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą – įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Utenos paramos administravimo skyriui ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Žemės ūkio duomenų centras“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.