Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-22983-191/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-26
Bylos Nr.
2YT-22983-191/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17943-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edmundas Inokaitis
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
K. S., VĮ Turto bankui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-22983-191/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17943-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.4.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmęs palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b.l. 3-10).

Pareiškime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. S. motina R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tarp R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius K. S. nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po R. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. R. S. ir K. S. santuokoje turėjo du vaikus - sūnų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukterį K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurie yra palikėjos R. S. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Dėl savo motinos palikimo priėmimo, nei vienas iš jų per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė tuo pagrindu, kad visas palikėjos R. S. turtas atitektų jos sutuoktiniui K. S. kuris palikėją prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Mirus palikėjai R. S. jos paliekamą turtą sudarė bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise K. S. ir R. S. priklausantys: žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1995-08-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RR-P52/95-0558 pagrindu; butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1992-07-14 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Palikimą, t.y. žemės sklypą ir butą, po savo sutuoktinės mirties K. S. priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti - priėmė palikėjai R. S. priklausančius asmeninius daiktus, t.y. šeimos nuotraukas, knygas ir kitus daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Minėtą butą K. S. tvarkė savo lėšomis, mokėjo už komunalines paslaugas ir kitus mokesčius, šį butą 2015 m. rugsėjo 3 d. apdraudė būsto draudimu, t.y. šį nekilnojamąjį turtą administravo ir juo naudojosi, mokėjo mokesčius. K. S. buvo sulaukęs pensinio amžiaus, todėl, nuo žemės mokesčio mokėjimo buvo atleistas. K. S. priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Palikėjos R. S. ir jos sutuoktinio K. S. vaikai - V. S. ir K. S., neprieštaravo dėl to, kad jų tėvas faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, nes žinojo, kad motina rūpinosi būtent jis, taip pat organizavo jos laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjos mirtimi susijusiais reikalais. K. S. 2002 m. sausio 25 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo antrąją santuoką su D. S.. (duomenys neskelbtini) mirė K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Kaunas. K. S. palikimą, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, priėmė jos sūnus V. S. ir dukra K. S.. Palikėjo K. S. paliekamą turtą sudarė: žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1995-08-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RR-P52/95-0558 pagrindu; butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1992-07-14 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Šį turtą K. S. faktiškai pradėjo valdyti po R. S. mirties. K. S. ir D. S. (sudarius antrą santuoką), bendra jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis - negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), esantis Kaunas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2014-12-19 Mainų sutarties Nr. 2-6751 pagrindu. K. S. priėmė R. S. palikimą, po jos mirties pradėdamas faktiškai ir nepertraukiamai jį valdyti. Pareiškėjui V. S. apsilankius pas palikimo atsiradimo vietos notarą ir priėmus tėvo K. S. palikimą, susidurta su situacija, jog K. S. po savo sutuoktinės R. S. mirties nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, o paveldėtiną turtą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl iškilo būtinybė teisme nustatyti juridinį faktą, jog prieš mirtį K. S. priėmė po palikėjos R. S. likusį paveldėtiną turtą faktiškai jį valdydamas. Nustačius minėtą faktą, pareiškėjas V. S. ir jo sesuo K. S. priims pagal įstatymą jiems priklausantį turtą ir įgyvendins savo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Pareiškėjas neturi reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir kitokia negu teismo tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų gauti negali.

Savo pareiškimą pareiškėjas grindė : mirties liudijimais, santuokos liudijimais, gimimo liudijimais, Kauno m. 11-ojo notarų biuro raštu, Kauno m. 11-ojo notarų biuro liudijimais, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, būsto draudimo liudijimu, mokesčių mokėjimo dokumentais, asmens dokumento kopija.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį pareiškėjo paliktojo turto priėmimą valdyti, neprieštarauja prašomo juridinio fakto nustatymui (b.l. 63-64).

Suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaravo ir neprieštarauja dėl to, kad jos tėvas faktiškai pradėjo valdyti palikėjos (mamos) turtą, nes žinojo ir žino, kad mama rūpinosi būtent jis. Be to tėvas K. S. organizavo motinos laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais su palikėjos mirtimi susijusiais reikalais. Patvirtina, jog mokesčiai mokėti už butą, esanti adresu (duomenys neskelbtini), yra mokėti iš jos tėvo K. S. piniginių lėšų. Taip pat patvirtina, jog K. S. prižiūrėjo žemės sklypą, t.y. faktiškai jį valdė. Sutinka su pareiškėjo pareiškime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei nurodytais teisiniais pagrindais, todėl prašo pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti. K. S. palikimo nepriėmė, pretenzijų į palikimą neturi ir ateityje nereikš (b.l. 70-71).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. S. ir R. S. buvo sutuoktiniai, jie susituokė 1974-11-23 (b.l. 14) ir pareiškėjo V. S. bei suinteresuoto asmens K. S. tėvai (b.l. 16, 17). K. S. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1995-08-22 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. RR-P52/95-0558 pagrindu; butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas 1992-07-14 Pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 18-19, 20-21). Minėtas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė pareiškėjo tėvams, kuriame jie gyveno iki mirties. (duomenys neskelbtini) mirė K. S. (b.l. 54). Jam mirus į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo K. S. (b.l. 55, 56). Po R. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 15). Tačiau pareiškėjo tėvas K. S. po sutuoktinės R. S. mirties rūpinosi butu, žemės sklypu, visapusiškai juos prižiūrėjo, mokėjo visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, buvo apdraudęs butą (b.l. 22-24, 25-52) t.y. palikimą po sutuoktinės mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento pradėdamas faktiškai valdyti turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas K. S. (b.l. 54). Dėl po jo mirties atsiradusio palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą kreipėsi pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo K. S. (b.l. 55, 56). Kitų turto paveldėtojų nėra.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 str.).

Pareiškėjo V. S. miręs tėvas K. S. buvo mirusiosios R. S. sutuoktinis, todėl galėjo paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais (1964 m. CK 573 str.), t.y. pareiškėju V. S. ir suinteresuotu asmeniu K. S., kurie dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Todėl K. S. priėmė sutuoktinės palikimą, nors į notarinę kontorą ir nesikreipė – kadangi gyveno kartu, po sutuoktinės mirties rūpinosi žemės sklypu, butu, mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais daiktais ir perėmė juos faktiškai valdydamas.

Sutinkamai su 1964 m. CK 587 str. palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą apie aplikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notariniam organui, bet ir per šešis mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Nėra konstatuota, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės būtų paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo tėvas K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmęs palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta, todėl pareiškimas tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visą. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, kitokia tvarka tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėjęs paveldimą turtą valdyti buvo faktiškai priėmęs palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edmundas Inokaitis