Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolitos Rasiukevičienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacijos atstovams – šios asociacijos pirmininkui Petrui Vasiliauskui ir advokatei Daivai Dumčiuvienei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Indrei Gestautaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Vaidai Lisauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacijos skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjos atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja už tyrinėjimo medžiagą sumokėjo 22 000,00 Eur, tačiau Agentūra jos visiškai nevertino. Nurodė, kad Fondo pažyma negali būti prima facie įrodymu. Pareiškėjos atstovas taip pat pastebėjo, kad prie valstybinių įrenginių rekonstrukcijos ūkininkai savo sąskaita prisideda ne 20 (kaip yra galima), o 40 procentų, tam, kad tik gauti paramą, nes drenažo sistemos, įrengtos dar 1967 metais, yra kritiškai susidėvėjusios.

Teismo posėdyje Ministerijos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Teismo posėdyje Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas tenkintinas visiškai.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl paraiškos vertinimo tinkamumo ir tuo pagrindu priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą pritarti Klaipėdos rajono savivaldybės dalyvavimui partnerio teisėmis pareiškėjos rengiamame projekte „Brukšvų polderio dalies melioracijos sistemų rekonstrukcija (III etapas) Klaipėdos r., Priekulės sen., Drevernos k.“ (toliau – projektas). Pareiškėja ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 28 d. sudarė partnerystės sutartį Nr. AS-818, kuria susitarė dėl bendro dalyvavimo projekte. Partneriai susitarė, nesiekdami pelno, o kooperuodami savo pinigines lėšas ir (ar) darbą, ir (ar) žinias, bendrai dalyvauti rengdamiesi projektui, jį tinkamai įgyvendinti bei užtikrinti projekto įgyvendinimo tęstinumą bei projekto rezultatų panaudojimą jam pasibaigus.

2016 m. balandžio 28 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paraišką, kuria prašė 600 000,00 Eur paramos žemės ūkio vandentvarkos veiklai – polderių rekonstrukcijai. Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjos (asociacijos) nariais yra ūkininkai, kurie dėl netinkamai veikiančios melioracijos sistemos per kiekvienus lietingus metus patiria daugiau nei 150 000,00 Eur tiesioginių nuostolių. Paraiškoje taip pat nurodyta, kad 2015 m. buvo tyrinėta Brukšvų polderio melioracijos sistema, o 2016 m. parengtas šios sistemos drenažo fizinio nusidėvėjimo ekspertizės aktas, pagal kurį tyrinėto ploto drenažo sistemos bendras fizinis nusidėvėjimas sudaro 71 proc., vandens pralaidų – 47,75 proc., o griovių – 45,9 proc. Nurodyta, kad norint vystyti žemdirbystę, būtina spręsti melioracijos problemas, taip pat nurodyta, kad pareiškėjos (asociacijos) pirmininkas ir projektų vadovė (asociacijoje dirbantys savanorystės pagrindais) turi didelę patirtį, įgyvendinant įvarius projektus žemės ūkio srityje.

2016 m. rugpjūčio mėnesį Agentūra raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama patikslinti tam tikrą informaciją. Šiuo raštu Agentūra konstatavo, kad išlaidos drenažo sistemų ir pralaidų rekonstrukcijai yra netinkamos finansuoti išlaidos, nes jų nusidėvėjimas pagal Fondo pažymą nesiekia 45 procentų. 2016 m. rugpjūčio 29 d. raštu pareiškėja atsakė Agentūrai, be kita ko, nurodydama, kad Fondas gali apskaičiuoti tik vidutinį kadastrinės vietovės nusidėvėjimą, tačiau neturi techninių galimybių pateikti informaciją apie konkrečių statinių ir įrenginių nusidėvėjimą, kaip to reikalauja Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas. Paaiškino, kad todėl ir kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė konkrečių numatomų rekonstruoti plotų nusidėvėjimo procentą. Nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklėse nėra punkto, kad melioracijos įrenginių ir statinių nusidėvėjimas vertinamas pagal Fondo išduotą pažymą apie nusidėvėjimą bendrai kadastrinei vietovei, todėl prašė įvertinti nusidėvėjimą pagal visus su paraiška pateiktus dokumentus, įskaitant tyrinėjimo medžiagą bei ekspertizės aktą.

2016 m. rugsėjo 16 d. raštu Agentūra pakartojo išvadą, kad prašomos išlaidos drenažo sistemų ir pralaidų rekonstrukcijai yra netinkamos finansuoti. Agentūra pakartojo tuos pačius motyvus, kuriuos nurodė 2016 m. rugpjūčio mėn. rašte, tačiau niekaip neatsakė į pareiškėjos pateiktą prašymą, vertinant nusidėvėjimo procentą, įvertinti visus su paraiška pateiktus dokumentus, įskaitant tyrinėjimo medžiagą bei ekspertizės aktą. Atsakydama į šį Agentūros raštą, pareiškėja nurodė nesutinkanti su tokia Agentūros išvada dėl nusidėvėjimo procento, nes pagal Įgyvendinimo taisyklių 8.1 punktą yra remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, todėl negali būti remiamasi bendru teoriniu vidutiniu kadastrinės vietovės nusidėvėjimo vertinimu. Pažymėjo, kad pareiškėjos (asociacijos) nariai investuoja į konkrečius laukus ir jų drenažų sistemą. Nurodė, kad faktinis konkrečių laukų, į kuriuos projektu investuoja ūkininkai savo lėšas, nusidėvėjimas viršija 71 proc.

2016 m. spalio 5 d. raštu Agentūra nurodė pareiškėjai, kad melioracijos statinių apskaita yra tvarkoma pagal kadastro vietoves (Apskaitos taisyklių 2 punktas), o Fondas yra atsakingas už apskaitos duomenų tikslumą ir patikimumą (Apskaitos taisyklių 6 punktas). Šiuo raštu Agentūra dar kartą pakartojo savo sprendimą, kad išlaidos drenažo sistemų ir pralaidų rekonstrukcijai nebus finansuojamos. Atitinkamai, Agentūra paprašė pareiškėjos patvirtinti, kad ji sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi ir užtikrinti projekto finansavimą. Pareiškėja į šį Agentūros raštą atsakė 2016 m. spalio 10 d. raštu, nurodydama, kad nesutinka su tokiu paraiškos vertinimu dėl nusidėvėjimo procento. Pakartojo savo ankstesnius argumentus ir dar kartą paprašė vertinti ne tik Fondo pažymą, bet ir kitus prie paraiškos pridėtus dokumentus dėl faktinio konkrečių laukų (plotų) nusidėvėjimo. Papildomai paaiškino, kad laukai yra avarinės būklės, nes jų drenažų sistema įrengta prieš 50 ir daugiau metų, nebuvo nė karto atnaujinta, o Brukšvų polderyje ūkininkaujantys ūkininkai jau eilę metų susiduria su neveikiančia sausinimo sistema, vandens pertekliumi, užmirkimais ir derliaus nuostoliais.

Agentūra galutinai įvertinusi paraišką, priėmė išvadą paraišką atmesti (paraiškos vertinimo ataskaita). Vadovaudamasi šiuo vertinimu Ministerijos Projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, IX atrankos komitetas (toliau – Komitetas) 2016 m. lapkričio 17 d. posėdyje nutarė Žemės ūkio ministrui rekomenduoti pareiškėjos projektui paramos neskirti, nes projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus.

2016 m. lapkričio 28 d. Ministerijos kanclerė, vykdydama ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymą „Dėl pavedimo“ ir atsižvelgdama į Agentūros paraiškų vertinimo rezultatų suvestines (2016 m. lapkričio 9 d.) bei Komiteto 2016 m. lapkričio 17 d. protokolą, priėmė potvarkį, kuriuo patvirtino sąrašą projektų, kuriems neskiriama parama. Šis sąrašas buvo pridėtas prie potvarkio, jame buvo tik vienas projektas, t. y. projektas, kuriam prašė paramos pareiškėja. Šiame sąraše nurodyta paramos neskyrimo priežastis – neatitikimas Įgyvendinimo taisyklių 18 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Nurodyta, kad pareiškėjos pateikti duomenys dėl nusidėvėjimo buvo skirtingi, todėl pagal Administravimo taisyklių 45 punktą, buvo vadovautasi Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažyma. Minėtas potvarkis buvo išsiųstas pareiškėjai kartu su Agentūros sprendimu. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu paraiškos įvertinimu ir tokiu Ministerijos galutiniu sprendimu, kreipėsi į teismą.

Vienas iš pareiškėjos skundo reikalavimų yra panaikinti Agentūros sprendimą, tačiau iš Įgyvendinimo taisyklių nuostatų matyti, kad galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo projektui priima Ministerija, o Agentūra apie šį sprendimą tik praneša pareiškėjams. Agentūros sprendimu ir buvo pranešta pareiškėjai apie Ministerijos priimtą sprendimą, todėl Agentūros sprendimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia. Teisinių pasekmių nesukeliantis individualus teisės aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl dėl šio sprendimo panaikinimo byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Iš teismo aukščiau aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad išvadą, jog paraiškoje nurodytos išlaidos drenažo sistemų ir pralaidų rekonstrukcijai yra netinkamos finansuoti priėmė Agentūra, o Komitetas iš esmės šios išvados pagrindu rekomendavo ministrui paramos projektui neskirti. Ministro įgaliota kanclerė šios rekomendacijos ir Agentūros išvados pagrindu priėmė potvarkį, kuriuo patvirtino, kad pareiškėjos projektui parama neskiriama. Pareiškėja, be kita ko, prašo teismo įpareigoti Agentūrą ir Ministeriją iš naujo atlikti paraiškos vertinimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas, paramos paraiškos vertinimas baigiamas Agentūrai užpildžius nustatyto formos suvestines ir ataskaitas, teisėjų kolegija šiuo aspektu spręs, ar yra pagrindas įpareigoti Agentūrą iš naujo vertinti pareiškėjos pateiktą paraišką.

Tiek Agentūra, tiek vėliau ir Ministerija išvadą dėl minėtų išlaidų netinkamumo finansuoti priėmė, remdamosi Įgyvendinimo taisyklių 18 punktu kartu su Administravimo taisyklių 45 punktu.

Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas nustato, kad nefinansuojama rekonstrukcija tokių statinių ir įrenginių, kurių nusidėvėjimas mažesnis nei 45 procentai. Melioracijos statinių ir įrenginių sąvokos Įgyvendinimo taisyklės nepateikia, tačiau Įgyvendinimo taisyklių 3.2 punktas nustato, kad grupė melioracijos statinių, kurie yra susiję funkciniais ryšiais ir išsidėstę konkrečiame melioruotos žemės plote, sudaro melioracijos sistemą. Taigi, akivaizdu, kad melioracijos statiniai yra išsidėstę ne bet kur, o konkrečiame melioruotos žemės plote.

Įgyvendinimo taisyklių priedo „Paramos paraiškos forma“ XI dalyje nurodyta, kad, be kita ko, su paraiška turi būti pateikiama Fondo pažyma apie kadastro vietovei, kuriose įgyvendinamas projektas, pagal visas nuosavybės formas priklausančių melioracijos statinių kiekius ir vertes (išduota ne anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų iki paraiškos pateikimo).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2016 m. kovo 30 d. kreipėsi į Fondą su prašymu „Dėl nusidėvėjimo“. Į šį prašymą Fondo direktorius atsakė 2016 m. balandžio 6 d. raštu Nr. S-1893, nurodydamas, kad Fondas neturi techninių galimybių pateikti informaciją apie konkrečias melioracijos statinių vertes, t. y. melioracijos statinių apskaita tvarkoma pagal kadastro vietoves.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. balandžio 25 d. Fondo Melioracijos skyriaus inžinierius išdavė pažymą Nr. T5/16-3928M (toliau – 2016 m. balandžio 25 d. pažyma), kurioje, be kita ko, nurodė, kad melioracijos statinio – drenažo tinklo – nusidėvėjimas yra 26,08 proc., o melioracijos statinio – pralaidos – nusidėvėjimas yra 26,35 proc. Taigi, atsižvelgiant į Fondo 2016 m. balandžio 6 d. raštą, darytina išvada, kad Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažymos duomenys neatspindi konkrečių melioracijos statinių, kurių rekonstrukcijai prašoma paramos, nusidėvėjimo, o nurodo nusidėvėjimo procentą bendrai melioracijos statiniams, esantiems tam tikroje kadastro vietovėje.

Kaip minėta, Įgyvendinimo taisyklių 18 punktas numato, kad negali būti finansuojama rekonstrukcija tų statinių ir įrenginių, kurių nusidėvėjimas mažesnis nei 45 procentai. Akivaizdu, kad šis finansavimo tinkamumo kriterijus yra siejamas su konkrečiais statiniais ir įrenginiais, kurių rekonstrukcijai prašoma parama. Atitinkamai, būtent tų statinių ir įrenginių, išsidėsčiusių konkrečiame melioruotos žemės plote, nusidėvėjimas ir turi būti vertinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažyma šių duomenų neatspindi, Agentūra šia pažyma kaip objektyviais duomenimis negalėjo vadovautis, vertindama pareiškėjos paraiškos atitikimą šiam tinkamumo kriterijui.

Kaip minėta, Agentūra nurodė, kad pareiga vadovautis šia Fondo pažyma kilo iš Administravimo taisyklių 45 punkto nuostatų.

Administravimo taisyklių 45 punkte nustatyta, kad paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais duomenimis pagrįstu duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Agentūros paklausimo. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis. Iš šios nuostatos matyti, kad Agentūra, vertindama paraiškas, vadovaujasi ne tik pareiškėjo pateiktais duomenimis bet ir duomenimis, esančiais viešuosiuose registruose. Šie turi pirmenybę prieš pareiškėjo duomenis, jei jie skiriasi.

Apskaitos taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita (už kurią atsakingas Fondas) yra sudėtinė žemės informacinės sistemos dalis.

Informacinių išteklių įstatymo (redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo metu) 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinė sistema – tai valstybės institucijai ar įstaigai teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apdorojanti teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma. Minėtas įstatymas taip pat pateikia ir registro sąvoką, nustatydamas, kad registras – tai taip pat teisinių, organizacinių, techninių ir programinių priemonių visuma, tačiau skirta registro objektui registruoti ir registro duomenims, registro informacijai, registrui pateiktiems dokumentams ir (arba) jų kopijoms tvarkyti ir naudoti (2 straipsnio 6 dalis). Pagrindiniai registrai yra registrai, kuriuose registruojami juridiniai asmenys; gyventojai; nekilnojamasis turtas ir teisės į jį; objektų, kurių geografinė padėtis nesikeičia, adresai; teisės aktai; daiktų ir turtinių teisių įkeitimas. Neabejotina, kad Fondas yra atsakingas ne už registrą, o už informacinę sistemą (tiksliau – jos dalį). Atitinkamai, darytina išvada, kad Agentūra darė nepagrįstą išvadą, kad Fondo duomenys turi prioritetą prieš pareiškėjos pateiktus duomenis, nes Fondo duomenys nėra viešųjų registrų duomenys Administravimo taisyklių 45 punkto prasme, todėl Agentūra, vertindama pareiškėjos paraišką turėjo atsižvelgti ir įvertinti taip pat ir kitus duomenis, kuriuos pateikė pareiškėja paraiškoje ir prie paraiškos pateiktuose dokumentuose. Kaip minėta, pareiškėja paraiškoje nurodė, kad drenažo sistemos bendras fizinis nusidėvėjimas sudaro 71 proc., o vandens pralaidų – 47,75 proc. Šių duomenų pagrindu buvo pareiškėjos užsakyta ekspertizė, kurios tikslas buvo nustatyti Brukšvų polderio melioracijos sistemos drenažų sistemų ir vamzdinių vandens pralaidų grioviuose, septyniuose ploto vienetuose, bendrą vidutinį fizinio nusidėvėjimo laipsnį (procentais). Ekspertizė buvo atlikta 2016 m. balandžio mėnesį, ekspertizę atliko ekspertai, įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Agentūra nepagrįstai nevertino šių ekspertų pateikto ekspertizės akto, ypač atsižvelgiant į tai, kad Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažymoje, kaip minėta, nusidėvėjimo procentai nurodyti ne konkrečių (rekonstruotinų) statinių ir įrengimų, o bendrai visų statinių, esančių tam tikroje kadastro vietovėje. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta kadastro vietovė siekia 2 000 ha, o rekonstruotini melioracijos statiniai užima tik 200 ha plotą. Akivaizdu, kad Fondo duomenys ir pareiškėjos pateikti ekspertizės duomenys apie konkrečiuose laukuose esančių melioracijos statinių nusidėvėjimą gali skirtis ir skiriasi. Ministerijos kanclerė, įgaliota ministro priimti galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo, turėjo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, be kita ko, numatančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenims (faktais). Šiuo atveju, iš esmės buvo vadovautasi tik Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažyma, todėl Viešojo administravimo įstatymo reikalavimo dėl sprendimo pagrindimo objektyviais duomenimis (faktais) nebuvo laikomasi. Kaip minėta, faktinę situaciją dėl rekonstruotinų melioracijos statinių ir įrenginių nusidėvėjimo procento (reikalaujamą Įgyvendinimo taisyklių 18 punkto) objektyviau atspindi ekspertizės aktas, o ne Fondo 2016 m. balandžio 25 d. pažyma, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad būtent šiam aktui (ekspertizės ataskaitai) turėjo būti suteiktas prioritetas paraiškos vertinimo procese. Šiuo aspektu taip pat svarbu pažymėti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija paraiškos XIII dalies 1 punkte patvirtino, kad šioje paraiškoje ir prie jos pridėtuose dokumentuose pateikta informacija, jos žiniomis ir įsitikinimu, yra teisinga. Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija Agentūrai pateiktoje paraiškoje iš esmės pritarė prie paraiškos pridėtos ekspertizės išvadoms. Pagal Apskaitos taisykles būtent savivaldybės formuoja ir saugo pirminius melioracijos statinių apskaitos duomenis bei teikia juos (atnaujintus) Fondui (Apskaitos taisyklių 5 ir 12 punktai). Ši aplinkybė taip pat patvirtina teisėjų kolegijos išvadą dėl prioriteto teikimo ekspertizės duomenims, kurių teisingumą taip pat patvirtino už apskaitos duomenų Fondui teikimą atsakinga institucija (savivaldybė).

Remiantis tuo, kas išdėstyta pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai, t. y. skundžiamas potvarkis naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir Agentūra įpareigojama iš naujo vertinti pareiškėjos paraišką, atsižvelgiant į šio teismo sprendimo motyvus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Bylą dėl pareiškėjos Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacijos skundo reikalavimo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. BRK-6625 „Dėl paramos neskyrimo“ nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjos Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2016 m. lapkričio 28 d. potvarkį Nr. 4D-198 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklą „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ sąrašo patvirtinimo“.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo vertinti pareiškėjos Brukšvų polderio melioracijos sistemos naudotojų asociacijos paraišką Nr. 17VD-KL-16-1-02367-PR001 ir visus su šia paraiška pateiktus dokumentus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.