- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- N1-490-926/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Civilinis ieškovas
- B. P.
- Kaltinamasis
- G. R.
- Civilinis atsakovas
- M. R., K. R.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei B. P., kaltinamajai G. R., jos atstovams pagal įstatymą – civiliniams atsakovams M. R. ir K. R., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, neviešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 9B klasės moksleivė, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) , neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji G. R. laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-05-21, tiksliai ikiteisminio tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), lankydamasi B. P. bute, iš kambaryje esančios komodos slapta pagrobė nukentėjusiajai B. P. priklausantį turtą – 900 Lt.
Kaltinamoji G. R. kalta neprisipažino ir nurodė, kad nieko nežino apie dingusius pinigus. Gegužės mėn. 19 d. – 21 d. E. močiutės kambaryje nebuvo, yra buvusi tik koridoriuje ir pas E. kambaryje, tuo metu šalia jos buvo E. ir M., tame bute niekada nėra ėjusi į balkoną. Nebuvo tame bute visiškai viena. P. E. kambaryje yra buvusi 1-2 kartus, kai namuose buvo E. tėtis. Nežino, kodėl sklinda tokios kalbos, kad ji paėmė tuos pinigus. Nežino, kas galėjo pinigus paimti. Jai yra žinoma, kad K. su I. nuėjo iki E., kažką pasakė E. močiutei, o jai liepė nueiti prie laiptinės. Po to ją pašaukė ir ji nuėjo pas E. močiutę. E. močiutė pasakė jai, kad ji eitų į policiją dėl pinigų. Jai paklausus apie kokius pinigus kalbama, E. močiutė pasakė, kad jai dingo 900 Lt. Į policiją ėjo ji, E. močiutė, E., I. ir K.. E. močiutė policijoje parašė pareiškimą, jos tada policijoje neapklausinėjo. Ji prisipažino todėl, kad I. visaip jai grasino, liepė prisipažinti, sakė, kad ,,gaus į galvą“, jei neprisipažins, todėl ji iš pradžių pasakė, kad paėmė 200 Lt. Su I. jos anksčiau bendravo.
Motyvuojamoji dalis
Ir nors kaltinamoji neigia padariusi nusikalstamą veiką, jos kaltė įrodyta:
Liudytojos nukentėjusiosios B. P. parodymais. Ji nurodė, kad komodos stalčiuje, antrame nuo viršaus, savo kambaryje ji turėjo pasidėjusi 900 Lt, sudėtus į maišelį: 500 Lt kupiūrą ir 2 kupiūras po 200 Lt. Grįžusi iš draugės 21 d., po 14 val., atidarė stalčių, išsitraukė maišiuką, norėdama pasiimti 200 Lt, tačiau pamatė, kad pinigų nebėra. Daugiau stalčiuje niekas nebuvo liesta. Atidarius stalčių, galėjai pamatyti maišelį, bet ne pinigus jame. Jos artimieji nežinojo, kur ji laiko pinigus. Dėl dingusių pinigų ji paskambino sūnui, po to kalbėjosi su E.. E. pasakė, kad neėmė pinigų ir pradėjo verkti. Po to ji anūkei liepė pakviesti savo drauges G. ir jos sesę M., nes šios lankydavosi jų bute. G. ir M. jai pasakė, kad nuo 19 d. jų bute nebuvo. Tą pačią dieną, apie 18 val., pas ją atėjo būrys vaikų – E., kažkokia I. ir dar kažkiek mažesnių vaikų. Atrodo, kad I. jai pasakė, jog žino, kad G. paėmė pinigus. G. buvo visa išraudusi, apsiverkusi. J. G. paklausus ar visus 900 Lt ši rado, G. prie jos atsakė, kad ten buvo tik 200 Lt. Tada jos nuėjo į policiją. P. G. prisipažino, kad ten buvo tik 200 Lt, ji tai girdėjo pati. Policininkas liepė G. atiduoti tuos pinigus, bet G. pasakė, kad jų neturi, nes išleido. A. G. mama pasiūlė atiduoti 200 Lt, bet ji pasakė, kad jai nereikia 200 Lt, o reikia 900 Lt. Ji tikrai žino, kad buvo 900 Lt. E. verkdama jai papasakojo tiesą, kad namuose buvo G. ir M.. E. ėjo saldainių paimti iš komodos, esančios jos kambaryje, o G. ir M. ėjo jai iš paskos. E. paėmė saldainius ir greitai išėjo. Po to G. pasakė E., kad eina į močiutės kambarį, nes ten saulė šviečia pro balkoną. G. nuėjo į jos kambarį, užsidarė, o po to išėjo. Anūkė žinojo, kad jos kambaryje yra saldainių, nes ji pati duodavo anūkei. Savo kambarį ji kartais rakindavo, bet tą pirmadienį buvo neužrakinusi. Paskutinį kartą pinigus matė gal prieš savaitę, skaičiuojant nuo 21 d., 19 d. pinigų netikrino.
L. M. R. parodymais. Jis nurodė, kad apie įvykį sužinojo tada, kai jam paskambino žmona ir pasakė, kad sulaikyta jų dukra ir yra kaltinama vagyste. Kalbėjosi po to su dukra, ši prisiekė, kad pinigų neėmė, sakė, kad buvo užėjusi pas E., bet laukė koridoriuje, kol E. apsirengs. Dukrai duoda pinigų, maždaug 5 Lt. Žino, kad su E. susitikdavo kieme. Jis dirba nuo 22 val. iki 6 val. kavinėje vadybininku, žmona dirba nuo 18 val. 30 min. iki 7 val. Jiems nebūnant, mergaites prižiūri jo mama. Jam nežinoma apie patyčias, kurias patyrė jo dukra, žino, kad prie „Trijų berželių“ dukrai buvo ne sykį grasinama. Nepastebėjo, kad nuo gegužės 21 d. dukra turėtų kokių nors naujų daiktų.
Liudytojos K. R. parodymais. Ji nurodė, kad apie pusę aštuonių – aštuntą valandą skambino G., bet telefonas buvo išjungtas. Tada pasiskambino M. ir ši jai pasakė, kad G. yra policijoje, nes pavogė iš E. močiutės 900 Lt. Dukra policijoje jai iš karto sakė, kad neėmė pinigų. Policininkė, kuri apklausinėjo G., jai sakė, kad G. pavogė tik 200 Lt, patarė tartis su nukentėjusiąja. Koridoriuje nukentėjusiosios nuomonė pasikeitė ir ši pasakė, kad dingo 900 Lt. Nepastebėjo, kad pas G. būtų atsiradę pinigų ar daiktų. Mergaitei duoda dienai iki 5 Lt. Gegužės mėn. ji dar nedirbo, todėl visada matydavo, kada jos dukra pareina. Ji žino, kad G. parūko, bet alkoholio niekada nėra vartojusi. Tą dieną, kai buvo policijoje, nieko neužuodė ir nepastebėjo. Visą vasarą beveik visą laiką leisdavo su E., eidavo prie sūpynių, brolį išsivesdavo į lauką. Jie anksčiau gyveno prie „(duomenys neskelbtini)“ ir tada G. su I. vieną mokyklą lankė. Pagyvenusi moteris policijoje jai pasakė, kad G. iš jos pavogė 200 Lt. Jai paklausus iš kur ši žino, ši paaiškino, kad į namus atėjo I. su K. ir viską pasakė. G. su I. nebendravo, tik su K.. G. jai sakė, kad neėmė pinigų, o K. su I. suvertė ant jos bėdą, I. ir S. privertė ją prisipažinti. G. policijoje prisipažino policininkei ir močiutei paėmusi pinigus. Ji pati prisipažinimo negirdėjo, apie tai jai sakė policininkė.
Liudytojos E. P. parodymais. Ji nurodė, kad pirmadienį, tą mėnesį, kai dingo močiutės pinigai, darė svetainėje namų darbus. Pas ją atėjo M. su G., norėdamos pasikviesti ją į kiemą. Ji į kiemą eiti negalėjo, nes darė namų darbus, todėl jas įsileido į butą. Kai padarė namų darbus, paėmė raktą nuo močiutės kambario, atsirakino ir pasiėmė saldainių. Močiutės kambarys buvo užrakintas. Raktas nuo močiutės kambario buvo po puodeliu, kuris yra spintelėje. Ji žinojo, kur tas raktas yra. Kai atsirakinusi močiutės kambarį ji įėjo pasiimti saldainių, į močiutės kambarį ją atsekė G. ir M.. Saldainiai buvo močiutės stalčiuje, ji tai žinojo. G. ir M. buvo su ja močiutės kambaryje, M. sėdėjo ant močiutės lovos, o G. stovėjo prie spintelės. Mano, kad G. galėjo matyti, kas buvo sudėta stalčiuje, kurį ji buvo atidariusi. Pasiėmusi saldainių, davė po vieną G. ir M.. Po to ji nuėjo į svetainę padėti namų darbus į kuprinę, o G. tuo metu buvo jos močiutės balkone. Močiutės kambaryje liko tik G., o M. nuėjo į tualetą. G. močiutės kambaryje buvo minutę, ji sakė, kad nori pro balkoną pažiūrėti. Iš kambario išėjus G., ji močiutės kambarį užrakino, o raktą padėjo į spintelę, kur buvo puodelis. Daugiau tikrai niekada nei vienas iš jos draugų neidavo su ja pasiimti saldainių iš to stalčiaus. Kai padarė visus namų darbus, ji išėjo į kiemą, o G. išėjo pas kitus draugus. Ji nežinojo, kad močiutė turi pinigų. Kai pinigai dingo, močiutė jos paklausė ar namuose buvo G. su M., ji pasakė, kad buvo. Tada pasikvietė G. su M. pas juos į namus, šios sakė, kad tikrai pinigų neėmė, užjaučia. Po to K. jai paskambino ir paklausė, ar iš jos močiutės dingo pinigai. Ji pasakė, kad taip. T. K. ir I. apkaltino G..
Liudytojos K. K. parodymais. Ji nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. pabaigoje ar birželio mėn. pradžioje, kai jos dar ėjo į mokyklą, G. į mokyklą buvo atsinešusi kažkokią pinigų sumą. G. išsitraukė pinigus iš liemenėlės ir juos jai parodė. Jai paklausus iš kur gavo pinigų, ši iš pradžių nesakė, bet paskui pasakė, kad iš E.. Kiek atsimena, G. pasakojo, kad E. bute yra koridorius, juo einat tiesiai, šalia yra kambarėlis. Tame kambarėlyje yra spinta ir antrame stalčiuje, kiek atsimena, buvo pinigų. G. pasakojo, kad paprašė E., kad ją įleistų į tualetą. K. E. buvo virtuvėje ar kažkur, G. per tą laiką nuėjo, paėmė pinigus ir išėjo. Ji tiksliai nesakė, kokią pinigų sumą paėmė, vis keisdavo sumas: tai 200 Lt, tai tiek, tai tiek, bet tiksliai nesakydavo. Kai išėmė pinigus iš liemenėlės, pinigai buvo popieriniai. Nematė, kokios kupiūros buvo. Po kelių dienų G. jai paskambino ir pakvietė ją, bei I. K. į „(duomenys neskelbtini)“. Jos nevažiavo, bet sužinojo, kad ten yra A. – I. K. pusseserė. Žinojo, kad G. yra gavusi pinigų iš E., todėl I. paskambino A. ir sakė nesivelti, važiuoti namo. A. nepaklausė, todėl ji su I. nuvažiavo pasiimti A.. T. G. su I. apsistumdė. I. supyko, nes G. buvo išgėrusi. Ji su I. nuvyko pas E. močiutę ir paklausė ar ši žino, kad pas ją dingo pinigai. Pasakė maždaug vietą, kur buvo pinigai, nes G. jai buvo pasakojusi, kaip ėmė, kur tie pinigai buvo. I. viską pasakė močiutei. Tuo metu su G. jos buvo geros draugės, jai G. viską papasakojo dėl draugystės, su I. yra dabar ir tada buvo draugės. Su G. bendravimas nutrūko po šios vagystės. Prieš vagystę jos nesipyko.
Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad G. išsiėmė iš liemenėlės pinigus, susuktus į ritinėlį. G. įvardino sumą, bet kokią, ji neatsimena. Kai sakė tyrėjai, tada atsiminė, buvo tikrai stambios kupiūros. G. prašė niekam nesakyti apie tuos pinigus, kvietė ją į piceriją, siūlė apmokėti sąskaitą, tai girdėjo I.. Jos kartu su I. ėjo pas E. močiutę, viską teisingai papasakojo pagarsintoje apklausoje. Ji pati I. pasakė, kad G. pavogė iš E. pinigus. Į policiją jos ėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai G. jai rodė tuos pinigus ir kvietė į piceriją. G. jai nesiūlė dalies tų pinigų, taip pat nesiūlė jais pasidalinti. Ji tik I. pasakė apie tuos pinigus, G. jai viską pasisakė todėl, kad jos buvo labai geros draugės, viena nuo kitos paslapčių neturėjo.
Liudytojos K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad su G. R. yra pažįstama apie dvejus metus, kadangi tiek laiko abi mokosi toje pačioje (duomenys neskelbtini) klasėje. G. R. nėra jos draugė, jos bendrauja tik kaip bendraklasės. 2014 m. gegužės mėn., datos nepamena, per praėjusius mokslo metus, būnant (duomenys neskelbtini) valgykloje, priėjo G. R. ir išsiėmusi iš už darbužių (kaip pasirodė, iš už liemenėlės) į ritinėlį susuktus pinigus, juos parodė. G. sakė, kad turi 500 Lt. Kokią tiksliai sumą turėjo, negali nurodyti, prie jos G. R. pinigų neskaičiavo, tačiau tikrai matė keletą banknotų po 100 ir 200 litų. G. paklausus, iš kur ji turi tokią sumą pinigų, pastaroji atsakė, kad gavo iš draugų. Tačiau jai nepatikėjus, kad tokią pinigų sumą galėtų duoti draugai, G. pati jai prisipažino, kad pinigus paėmė iš E., kai buvo pas ją namuose. G. sakė, kad būdama su E. jos bute, pasiprašė eiti į tualetą ir užėjusi į močiutės kambarį, spintelėje, antrame stalčiuje rado pinigus – apie 1000 Lt, kuriuos paėmė. Ji nustebo, kad G. taip pasielgė, t. y. pavogė pinigus, ir paklausė jos ką sakys E. tėvai. G. paaiškino, kad E. nieko nesakė, niekas nežino. Taip pat prašė niekam nesakyti, kad niekas nesužinotų. Ji nieko G. neatsakė. Parodžiusi pinigus, G. įsidėjo juos į piniginę. Apie tai, kad G. pavogė pinigus, ji pasakė savo draugei I. K.. Kitą dieną, po to kai G. R. jai prisipažino pavogusi pinigus iš E. močiutės, būnant kartu su I. K., jai paskambino G. ir pasiūlė eiti kartu su ja į piceriją ir, kad ši apmokės sąskaitą. Supratusi, kad G. vaišins iš tų pavogtų pinigų, nes paprastai G. pinigų ir dar tokios didelės sumos neturi, ji nesutiko. Tada telefoną perėmė iš G. A., I. K. pusseserė, kuri sakė, kad eis kartu su G.. I. išgirdusi, kad A. yra kartu su G. ir žinodama, kad G. yra pavogusi pinigus, o dabar kviečia visus į piceriją, liepė A. neiti su G., tačiau ši nepaklausė. Tada ji, paprašyta I. K., kartu su ja nuvyko iki picerijos, esančios už „Saulėtekio“, bet ten nei G., nei A. nerado. Apie 19 val. eidamos su I. K. link sustojimo, norėdamos vykti link namų, netoli T. M. mokyklos, aikštelėje sutiko G. R., kuri buvo su A.. G. atrodė girta, ir dar rankose laikė alaus „Kalnapilis“ skardinę. I. K. liepė A. vykti į namus, o G. uždraudė bendrauti su A.. G. supyko, ėmė stumdyti I.. T. I. supykusi, nenorėdama su G. stumdytis ar muštis, nuėjo iš karto pas E. močiutę ir pasakė jai: „Jums dingo pinigai“. E. močiutė patvirtino. T. I. paklausė „Ar pasakyti, kas juos pavogė?“ E. močiutei paprašius pasakyti, I. pasakė, kad pinigus paėmė G., kuri sakė, kad pinigus rados močiutės kambaryje, spintelės antrame stalčiuje. Šio pokalbio metu ji buvo greta I. K. ir viską girdėjo. T. E. močiutė susirado G. ir kartu su ja nuvyko į Dainavos policijos komisariatą. I. K. į policiją ėjo kartu su E. močiute, o ji nuvažiavo į namus (1 t., b. l. 39).
L. R. P. parodymais. Jis nurodė, kad žino, jog dingo motinos pinigai. Tą pačią dieną jam mama paskambino ir paklausė, ar jis paėmė pinigus. Jis atsakė, kad nežino apie jokius pinigus. Žinojo, kad mama banke turėjo santaupų, bet kad namuose turėjo – ne. Mamos kambarys visada buvo rakinamas, jam buvo žinoma, kur saugomas raktas nuo mamos kambario – sekcijoje, tokiame puodelyje. Ir E. tai žinojo, nes nuolat ten lakstydavo saldainių. Pas jį gegužės mėn. 19-21 d. niekas nebuvo atėję, nes pas jį labai mažai kas lankosi, nebent vienas kitas kaimynas, tačiau tomis dienomis jie atėję nebuvo. Porą kartų matė pas juos atėjusią G.. Ši tai koridoriuje laukdavo, tai kambaryje būdavo. P. E. kas buvo tomis dienomis pas ją atėję, ši pasakė, kad buvo atėjusi G. su sese. Iš E. žodžių žino, kad jos buvo bute atskirai: viena buvo viename kambary, kita – kitame. G. pas juos yra buvusi gal 3-5 kartus.
L. M. R. parodymais. Ji nurodė, kad ji ir G. nuėjo pas E. į namus ir laukė, kol ši apsirengs. Iš pradžių jos laukė koridoriuje, paskui jas pakvietė į tėčio kambarį. T. E. paklausė, ar jos nori saldainių. Jos norėjo. S. E. ėmė iš močiutės kambario. Jos visos, t. y. ji, E. ir G., buvo nuėjusios į močiutės kambarį. Ten prie balkono buvo toks krepšys, iš kurio ėmė saldainius. Močiutės kambaryje dar stovėjo lova, spinta, komoda ir televizorius. Jos buvo tame kambaryje, kol E. padavė saldainius. P. G. paprašė leisti nueiti į balkoną, jos nuėjo ir po kiek laiko ji su E. išėjo, o G. pasiliko balkone, kuris yra močiutės kambaryje. Po kurio laiko G. grįžo pas jas. Nepastebėjo, kad pas G. būtų atsiradę kažkiek daugiau pinigų, negirdėjo nieko kalbant apie jokius pinigus. Ji su G. pas E. yra buvusios daugiau nei vieną kartą.
Liudytojos I. K. parodymais. Ji nurodė, kad tuo metu ji buvo su K. K., kai paskambino G., kalbėjo apie kažkokius pinigus. Ji pažįsta G., anksčiau mokinosi vienoje mokykloje. Po pokalbio K. pasakė, kad reikia važiuoti ir pasidalinti kažkokius pinigus. Joms nuvažiavus, G. iš pradžių nebuvo, susiskambinus, su G. susitiko netoli picerijos ir aiškinosi dėl pinigų. R. pasakė, kad ji nebeturi tų pinigų, kažkaip išsiaiškino, kad pinigai buvo pavogti iš močiutės. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad jai pasakė K., kad ši su G. per pusę turi kažkokius pinigus pasidalinti, kad ar 200 Lt, ar 300 Lt. Joms nuvažiavus, su G. buvo A. Š.. K. paklausė G., iš kur ši tuos pinigus gavo, po to kažkaip išsiaiškino, kad iš močiutės pavogė. Ji G. pasakė: „Ar tau ne gėda vogti iš močiutės?“. Po to visos ėjo pas E. močiutę pasakyti, kad G. pavogė pinigus. Ji tikrai neliepė G. prisipažinti, iki to įvykio ji su G. tiesiog nebendravo, jos nebuvo susipykusios. Jai pirma K. pasakė, kad G. yra paėmusi pinigus, atrodo, kad per K. ji sužinojo, apie kokią močiutę eina kalba.
Liudytojos I. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir, vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. Jis nurodė, kad G. R. pažįsta apie ketverius metus, nes kartu mokėsi toje pačioje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Su ja niekada nebuvo draugės ir beveik niekada nebendraudavo. K. K. pažįsta apie pusę metų, jos susipažino, kieme, kadangi gyvena netoli viena kitos (duomenys neskelbtini). 2014 m., gegužės mėn. viduryje, jai atėjus pas K. K. į namus, K. K. susiskambino telefonu su G. R.. Po pokalbio telefonu K. K. pasakė jai, kad G. R. pavogė iš vienos močiutės pinigus. Tą kartą K. K. paminėjo ir kokią sumą pinigų G. R. pavogė, tačiau dabar, praėjus tiek laiko, jau nepamena. Gali būti, kad pavogė 600 ar 900 Lt. Kaip ir kada G. R. pavogė pinigus, K. K. nesakė, tačiau pasakė, kad G. R. žadėjo tais pinigais su ja pasidalinti. Po šio skambučio K. K. važiavo susitikti su G. R., o ji važiavo kartu dėl kompanijos. Kadangi praėjo daug laiko, gerai nepamena, bet galimai vykdama susitikti su G. R. žinojo, kad su G. R. yra ir A. Š.. K. K. su G. R. susitiko Dainavos mikrorajone netoli baltos spalvos pastate esančios „Trijų berželių“ parduotuvės. Tą kartą G. R. buvo su A. Š. ir šios vaikinu, vardu D.. G. R. atrodė išgėrusi, ji rankoje laikė sidro skardinę. G. R. jai prisipažino, kad iš močiutės pavogė pinigus. Kodėl prisipažino, nežino, gal norėjo pasigirti. Ar pasakė kokią pinigų sumą, nepamena. Tada ji ėmė G. R. gėdinti, kad apvogė močiutę, sakė, kad geriau vogtų iš pasiturinčių, o ne iš močiučių, liepė močiutei grąžinti pinigus. G. R. pasakė, kad pinigus jau išleido, kad liko tik 2 Lt. Kur pinigus išleido, nesakė. Jai pasidarė gaila močiutės. Tada ji, K. K. ir G. R. nuėjo pas tą močiutę, iš kurios G. R. pavogė pinigus. G. R. pasikvietė močiutės anūkę (E.), jos kažką kalbėjosi. Po to G. R. pasakė, kad E. nieko nežino apie pinigų dingimą. E. nuėjo į namus. Po kurio laiko E. vėl atėjusi pasakė, kad tai buvo paskutiniai jų pinigai. Tada ji ir K. K. nuėjo pas E. močiutę į namus ir pasakė, kad žino, kad pinigus pavogė G. R., kuri su jomis ėjo kartu. Močiutė tikrai nerado pinigų. Močiutė pasakė, kad nori rašyti pareiškimą policijai ir klausė, kas gali ją palydėti iki policijos. Ji pasisiūlė palydėti (1 t., b. l.48).
Protokolu-pareiškimu, kuriame 2014-05-21 B. P. nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-05-21 iš jos buto (duomenys neskelbtini), anūkės E. P. draugė G. R. pavogė jai priklausančius pinigus. Paskutinį kartą pinigus matė 2014-05-19, o 2014-05-21, ketindama taisyti aparatą, kurio remontui reikėjo 200 Lt, namuose komodoje pasigedo visų jos saugomų 900 Lt. Pradėjus aiškintis, anūkė E. P. prisipažino, kad į namus buvo parsivedusi savo draugę G. R.. Ji pati G. paklausė ar ši nevogė pinigų, G. neneigė, kad būdama pas ją iš komodos stalčiaus pavogė pinigus, bet paėmė tik 200 Lt, kuriuos išleido saldumynams. Jos manymu, G. pavogė visus 900 Lt (1 t., b. l.2).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis ir planu-schema, kur nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra trijų kambarių su virtuve. Koridoriaus gale, dešinėje pusėje, yra kambarys, kuriame buvo laikomi pinigai. Kambaryje prie dešinės sienos stovinčios komodos trečiame stalčiuje sudėti įvairūs drabužiai, popieriniai krepšeliai. Daiktai sudėti tvarkingai. Iš fotonuotraukų matyti, kad kambaryje yra balkonas. Buto durų spynoje laužymo požymių nėra (1 t., b. l. 4-11).
Akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad akistata atlikta tarp nukentėjusiosios B. P. ir įtariamosios G. R.. B. P. patvirtino, kad pati G. jai prisipažino paėmusi 200 Lt, be to apie tai, kad pinigus pavogė G., pasakė ir I.. Įtariamoji G. R. patvirtino, kad prisipažino pavogusi 200 Lt tiek B. P., tiek policijoje, tačiau tai padarė verčiama I., jokių pinigų ji neėmė (1 t., b. l. 19).
Akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad akistata atlikta tarp liudytojos K. K. ir įtariamosios G. R.. Akistatos metu liudytoja K. K. patvirtino, kad 2014 m. gegužės mėn. G. mokyklos valgykloje jai rodė pinigus ir prisipažino, kad juos pavogė iš E. močiutės, iš kambario komodos spintelės, bei prašė niekam nesakyti. Taip pat liudytoja patvirtino, kad apie vagystę papasakojo I. K., o ši viską pasakė E. močiutei. Įtariamoji G. R. nurodė, kad jokio pokalbio mokyklos valgykloje nebuvo, su E. močiute bute jokio pokalbio nebuvo, močiutė jos nieko neklausinėjo (1 t., b. l. 41-42).
Akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad akistata atlikta tarp liudytojos I. K. ir įtariamosios G. R.. Akistatos metu liudytoja I. K. patvirtino, kad apie pinigų vagystę sužinojo iš K. K., pati G. R. prie ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės jai prisipažino pavogusi pinigus, kartu su G. ir K. K. buvo nuėjusios pas E. močiutę, kuriai pasakė, kad pinigus pavogė G.. Įtariamoji G. R. patvirtino, kad buvo susitikusi su I. ir kitomis mergaitėmis prie parduotuvės, tačiau neprisipažino vogusi pinigus (1 t., b. l. 52).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina G. R. kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teismas G. R. parodymus, kad ji B. P. kambaryje nebuvo, pinigų nevogė, vertina kaip jos gynybos versiją ir juos atmeta, nes šie jos parodymai paneigti byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nors kaltinamoji neigė buvusi B. P. kambaryje, tačiau liudytojos E. P. ir kaltinamosios sesuo M. R. nurodė, kad kaltinamoji G. R. ten buvo kartu su jomis, kurį laiką savo pačios iniciatyva kambaryje liko viena.
Taip pat teismas neturi jokio pagrindo netikėti išsamiais liudytojos K. K. parodymais, kuri iš esmės per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kad pati kaltinamoji, skatinama draugiškų paskatų, jai papasakojo apie pavogtus pinigus, juos rodė, išsamiai nurodė iš kur juos paėmė. Tai, kad pinigai buvo pavogti iš E. močiutės, patvirtino ir liudytoja I. K., kuriai pati kaltinamoji prisipažino vogusi pinigus, apie šią vagystę jai anksčiau jau buvo pasakojusi K. K.. Ir nors kaltinamoji teigė, kad merginų buvo priversta prisipažinti vogusi, tačiau kodėl merginos ją vertė prisipažinti – nurodyti negalėjo, nes būtent su K. K. ją siejo draugiški santykiai, jos nebuvo susipykusios, su I. K. ji netgi nebendravo, o tik kažkada mokėsi vienoje klasėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji B. P., liudytojos K. K. ir I. K. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamąja G. R. metu. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti išsamiais nukentėjusiosios B. P. parodymais, kad komodoje ji turėjo pasidėjusi 900 Lt. Būtent tokią sumą ji nurodė tiek ikiteisminio, tiek teisiamojo posėdžio metu.
Visų šių byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji G. R. laikotarpiu nuo 2014-05-19 iki 2014-05-21, tiksliai ikiteisminio tyrimu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), lankydamasi B. P. bute, iš kambaryje esančios komodos slapta pagrobė nukentėjusiajai B. P. priklausantį turtą – 900 Lt.
Dėl bausmės
Kadangi kaltinamieji G. R. yra nepilnametė, teismas, skirdamas jai bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).
Kaltinamoji G. R. yra neteista (1 t., b. l. 85), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 86), padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, jos mama K. R. 2013-01-28 bausta administracine tvarka (ATPK 181 str. 1 d.) dėl motinos valdžios nepanaudojimo auklėjant savo nepilnametę dukrą G. R., kuri iš chuliganiškų paskatų įžeidinėjo kitą mokinę, plepa pamokų metu, neruošia namų darbų, konfliktuoja su mokytojais (1 t., b. l. 87), (duomenys neskelbtini) charakteristikoje G. R. apibūdinama kaip gana malonaus būdo, reaguojanti į pastabas, atsiprašanti už netinkamą elgesį, bendraujanti su klasės draugais, dalyvaujanti klasės renginiuose. Po pamokų ji lanko lengvosios atletikos treniruotes. Tačiau G. R. mėgsta meluoti, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, įsivelia į dviprasmiškas situacijas (1 t., b. l . 92), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t., b. l. 107), 2014-11-18 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad G. R. VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centre lankėsi 2000-04-08, nustatyta diagnozė: padidintas nervingumas (duomenys neskelbtini), tačiau G. R. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi praeityje nustatyta diagnozė neturi įtakos asmens gebėjimui savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 109).
G. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, G. R. skirtina bausmė, teismo nuomone, padėsianti sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
Šioje byloje yra pareikštas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. P. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo teismo priteisti jai nusikaltimu padarytą 900 litų (260,66 Eur) turtinę žalą (1 t., b. l. 21). Apklausta teisiamojo posėdžio metu B. P. civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti, teismui paaiškino, kad tikrai žino, jog komodoje buvo 900 Lt.
Civilinės ieškovės B. P. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Šioje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamosios G. R. neteisėtų veiksmų iš nukentėjusiosios B. P. buvo pagrobtas turtas – 900 Lt. Civilinė ieškovė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai aiškino, kad jos komodos stalčiuje buvo 900 Lt, net nurodė kokio nominalo kupiūromis šie pinigai buvo, taip pat patvirtino, kad minėtus pinigus buvo susitaupiusi. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, iš kaltinamosios G. R. priteistina nukentėjusiajai civilinei ieškovei 900 litų (260,66 Eur) padarytai turtinei žalai atlyginti.
CK 6.276 str. 2 d. numatyta, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.
Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamoji G. R. yra nepilnametė, jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, aukščiau paminėta suma subsidiariai priteistina iš jos mamos – civilinės atsakovės K. R. ir jos tėvo – civilinio atsakovo M. R., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų duktė – kaltinamoji G. R. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti G. R., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.
Civilinės ieškovės B. P. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti jai iš kaltinamosios G. R. 260,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų, šešiasdešimt šešis centus) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti. Kaltinamajai G. R. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, civilinei ieškovei B. P. priteisti iš kaltinamosios G. R. atstovų pagal įstatymą – civilinių atsakovų K. R. ir M. R. subsidiariai 260,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų, šešiasdešimt šešis centus) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši civilinių atsakovų pareiga pasibaigia, kai jų duktė G. R. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.