Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens P. P. (P. P.) atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-6894-844/2018 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – L. N., P. P., I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir Skyrius) nurodė, kad mažamečio P. P. tėvams yra paskirtos kardomosios priemonės, draudžiančios bendrauti su sūnumi, todėl mažamečiui likus be įstatyminių atstovų, nustatytas antros grėsmės vaikui lygis. Prašė teismą išduoti teismo leidimą paimti mažametį P. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai apgyvendintą pas L. N., iš vaiko tėvų I. S. ir P. P..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas teismo leidimas paimti vaiką P. P. iš vaiko tėvo (apelianto), teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Minėto straipsnio nuostatos nustato, kad vaiko laikina globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Prašymas leisti paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

13. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018-05-12 įsakymu Nr. A1-221 patvirtinto Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdama į grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupes ir grėsmės vaiko saugumui, gyvybei ir (ar sveikatai) vertinimo kriterijus, nurodytus Aprašo 1 priede. Nustatomos šios grėsmės vaikui rizikos veiksnių grupės: 1) vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; 2) rizikos veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą; 3) rizikos veiksniai, susiję su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku; 4) rizikos veiksniai, susiję su socialine aplinka. Nustatant grėsmės lygį, atsižvelgiama į grėsmės vaikui lygio vertinimo metu nustatytą informaciją apie esamus grėsmės vaikui rizikos veiksnius bei kriterijus, nustatytus Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje. Nustačius, vieną iš aukštos rizikos veiksnių ir (arba) ne mažiau nei penkis kitus rizikos veiksnius, nustatomas pirmasis grėsmės vaikui lygis, o nustačius daugiau nei vieną aukštos rizikos veiksnių, nustatomas antrasis grėsmės lygis, kuriam esant vaikai skubiai laikinai turi būti paimami iš tėvų (atstovų pagal įstatymą) (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio 5 dalis).

14. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2018-07-18 Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su sūnumi P. P. bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje; o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018-10-19 nutartimi, vaiko motinai I. S. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. P., nesiartinti arčiau kaip 30 metrų atstumu prie nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su juo bei nesilankyti jo gyvenamojoje vietoje. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, 2018-10-22 gavęs informaciją, jog P. P. liko be tėvų globos, siekiant apginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus jo interesus, atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą ir vaikui nustatęs antrą grėsmės lygį, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti iš tėvų vaiką, išdavimo.

15. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikti duomenys, jog mažamečio vaiko tėvui P. P., 2018-07-18 Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta kardomoji priemonė, kuria, be kitų įpareigojimų, jis buvo įpareigotas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su P. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., yra pakeista ar panaikinta. Dėl paminėto, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos nagrinėjimo metu antrasis grėsmės vaikui lygis buvo nustatytas neteisingai. Kadangi bylos nagrinėjimo metu apelianto teisės rūpintis sūnumi buvo apribotos ir ši aplinkybė nėra nuginčyta, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog mažamečiui vaikui likus be įstatyminių atstovų, yra pagrindas paimti P. P. iš jo tėvo.

16. Ta aplinkybė, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės L. Galič 2018-11-23 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) P. P. atžvilgiu yra nutrauktas, konstatavus, jog nebuvo padaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje bei panaikinta 2018-07-18 nutarimu jam taikyta kardomoji priemonė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo leidimo išdavimą (CK 3.254, CPK 582 straipsniai). Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu apelianto nurodytas 2018-11-23 nutarimas nebuvo įsiteisėjęs.

17. Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-01-08 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui P. P. Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-11-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa yra panaikinta ir P. P., gim. (duomenys neskelbtini), grąžintas tėvui P. P.. Tačiau minėta aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ginčijama nutartis apelianto atžvilgiu yra neteisinga, nes nagrinėdamas prašymą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tokį prašymą teismas nagrinėja vaiko paėmimo metu buvusių aplinkybių kontekste, tai yra, teismas konstatuoja arba paneigia realios grėsmės vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei buvimą vaiko paėmimo iš atstovų pagal įstatymą metu.

18. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo išdavimo, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.