Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikslintą ieškinį atsakovui L. Š. bei tretiesiems asmenims UAB „S.“ ir UAB „A.“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po to, 2015-08-11 UAB „A.“ pateikė VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją mokėtinai 1 216 686 Eur PVM sumai, už 2015-07-01 - 2015-07-31 apmokestinamąjį laikotarpį. Iš šios deklaruotos sumos bendrovė liko nesumokėjusi į Lietuvos Respublikos biudžetą 8343,33 Eur PVM. Pagal 2016-04-26 sutartį tarp UAB „A.‘ ir UAB „B.“, pastaroji pervedė į biudžeto surenkamąją sąskaitą 3000,90 Eur PVM sumą, todėl PVM nepriemoka sudaro 5342,43 Eur.

2016-04-26 UAB „A.“ sudarė sutartį su UAB „B.“ pagal kurią pastaroji įsipareigojo sumokėti VMI prie FM 11 054,13 Eur žemės mokesčio ir 3000,90 Eur užskaitymą PVM nepriemokai padengti. 2016-06-08 dienai PVM nepriemoka sudaro 5342,43 Eur ir 450 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Vadovaujantis LR žemės mokesčio įstatymo 12 str. 3 d., jog žemės mokestį moka asmuo, buvęs žemės savininku mokestinio laikotarpio birželio 30 dienai, preziumuojama, kad žemės savininku yra asmuo, tokiu nurodytas viešame Nekilnojamo turto registre. 2015-06-30 UAB „A.“ nurodyta penkių žemės sklypų savininke, todėl už 2015 metų apmokestinamąjį laikotarpį iki 2015-11-16 dienos privalėjo sumokėti 28 580 Eur žemės mokesčio už parduotus 2015-07-03 žemės sklypus. 2016-05-03 UAB „B.“ sumokėjus 11 054,13 Eur žemės mokesčio, liko nesumokėta 17 525,87 Eur žemės mokesčio ir 1506,19 šio mokesčio delspinigių.

Remiantis UAB „A.“ mokestinės nepriemokos balansu, nepriemoka 2015-07-03 dienai yra 24 824,49 Eur valstybei nesumokėtų mokesčių.

AB DNB bankas 2016-05-12 raštu informavo, kad siekdamas skolos padengimo, nevykdė priverstinio skolos išieškojimo per antstolio ar notaro kontoras.

Ieškinį VMI reiškia, gindama valstybės interesus (viešasis interesas).

Atsakovas šiuo atveju nevykdė pareigos laikytis CK 6.930-1 str. numatyto atsiskaitymo eiliškumo, t. y., būdamas įmonės vadovu jis pirmiausia turėjo atsiskaityti su biudžetu ir tik paskui atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo atsiskaityta su žemesnės eilės kreditoriais, nepatenkinus VMI prie LR FM finansinio reikalavimo.

Sklypų pardavimo sutarties sudarymo dieną UAB „A.“ turėjo 11 891,70 Eur mokestinę nepriemoką. Atsakovas, atsiskaitydamas su hipotekos kreditoriumi, turėjo numatyti, kad panaudojus visas lėšas gautas už parduotus sklypus banko finansiniam reikalavimui tenkinti, neužteks pinigų pradelstam VMI finansiniam reikalavimui ir taip bus pažeistas atsiskaitymo eiliškumas. Atsakovas, būdamas ilgalaikiu UAB „A.“ direktoriumi turėjo numatyti, kad už 2015 metus taip pat reikės mokėti žemės mokestį. Parduodamas žemės sklypus pasielgė neteisėtai, nes UAB „A.“ be parduotų žemės sklypų, neturėjo jokio kito turto ar piniginių lėšų, iš kurių būtų galima padengti žemės mokestį, susidariusį už 2015 metus. Tik pateikus ieškinį dėl žalos, UAB „A.“ sumokėjo dalį žemės mokesčio už 2015 metus- 11 054,13 Eur, tačiau valstybės biudžetui dar liko nesumokėta 17 525,87 Eur žemės mokesčio už 2015 metus.

Be to, UAB „A.“ sumokėjo ne visą už parduotus sklypus mokėtiną PVM , kurio mokėjimą 2015-06-22 vienintelio akcininko sprendimu buvo įsipareigojęs atlikti UAB „A.“ akcininkas – UAB „S.“. Valstybės biudžetui liko nesumokėta 5342,43 Eur PVM. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų valstybės biudžetas patyrė 24 824,49 Eur žalą.

Neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys pasireiškia tuo, jog atsakovui laikantis įstatymų nustatytos atsiskaitymų tvarkos, būtų buvusi padengta visa mokestinė nepriemoka. Atsakovo kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti, jog įmonės vadovas yra kaltas.

Pardavus minėtus žemės sklypus UAB „A.“ nebeturi jokio kito turto, iš kurio būtų galima tenkinti įmonės finansinius įsipareigojimus, todėl vienintelio ir vertingo turto pardavimas ir neatsiskaitymas su valstybės biudžetu yra vertintina ne tik kaip neteisėtas veikimas, bet ir įmonės vadovo pareigų pažeidimas. Atkreipia dėmesį, kad jau po ieškinio pareiškimo UAB „A.“ pateikė registrų centrui finansinę atskaitomybę už 2014-2015 metus. UAB „A.“ balanse už 2015 metus deklaravo neigiamą įmonės nuosavą kapitalą. Tokiu būdu įmonė yra nemoki, o vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymu, vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Reikalavimas, kurio atsisakė bankas daugiausiai susideda iš palūkanų ir delspinigių. Kreditavimo sutartyje nurodyti laiduotojai UAB „S.“ ir M. V.. UAB „S.“ turi nekilnojamo ir kilnojamo turto, vykdo veiklą, administruoja/ valdo „S.‘ pramogų kompleksą. Laiduotojas M. V. taip pat turi turto, todėl mano, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės pilnai atsiskaityti su banku ir taip išsaugoti bent dalį UAB „A.“ turto, kuris galėjo būti panaudotas biudžetui susidariusios nepriemokos padengimui. Dėl šių aplinkybių atsakovas kaip įmonės vadovas yra atsakingas už 24 824,49 Eur dydžio nepriemoką.

UAB „A.“ veiklos sritis- nekilnojamo turto įsigijimas ir plėtra. Panaudojant akcininko įnašus ir iš banko paimtus kreditus buvo nupirkti žemės sklypai, keičiama jų paskirtis, ruošiamasi statyti prekybos centrą, o patalpas nuomoti. Kitos veiklos įmonė nevykdė, užsiėmė investicine veikla. Nupirkti žemės sklypai buvo įkeisti DNB bankui už gautą kreditą.

2008 metais nekilnojamo turto rinka žlugo, prasidėjo derybos su šalia esančių sklypų 36 savininkais, jiems atkūrus nuosavybės teises, užtruko jų sutikimų gavimas, todėl ir detaliojo plano ruošimas be kurio nebuvo galima vykdyti statybos. Atsiradus nurodytų sklypų pirkėjui, buvo nutarta žemės sklypus parduoti, tačiau sklypai buvo įkeisti, todėl vyko derybos su banku, jis sutiko sumažinti grąžintiną jam sumą. Vyko derybos su pirkėju ir dėl nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą, ji sutiko sumokėti mokesčius – žemės mokestį už 2014 metus, kurio mokėjimo terminas buvo suėjęs, bei sumokėjo PVM už parduotą turtą pagal pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį valstybės biudžetas gavo virš milijono eurų.

Akcininkas nusprendė parduoti turtą, jis jokiai grynais pinigais nedisponavo, pinigai už parduotą turtą buvo pervesti į banko sąskaitą hipotekos kreditoriui, o kita dalis- M. T. buvo banko sąlyga, kitaip jis nebūtų davęs sutikimo parduoti žemės sklypus.

Žemės sklypai buvo įsigyti 2006 metais per patį nekilnojamo turto rinkos burbulą. Užstrigus projektui dėl savivaldybės veiksmų, kritus nekilnojamo turto kainoms, nevyko prekybos centro statyba. Skola bankui viršijo nekilnojamo turto vertę, t. y. bankui skola buvo 8 milijonai eurų, o sklypų vertė nesiekė nei 6 milijonų eurų. Jei ne įmonės direktoriaus veiksmai, įmonė apskritai nebūtų nieko gavusi, Vieno milijono pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetas nebūtų gavęs. Būtų įmonės bankrotas, o sklypai būtų parduoti iš varžytinių. Atvirkščiai, šis sandoris nepadarė žalos, o atnešė įmonei neabejotiną naudą valstybės biudžetui sumokant virš 1 mlj. vertės pridėtinės vertės mokesčio.

Ieškovė kildina atsakomybę iš sudarytos sutarties, tačiau visas pagal žemės sklypų pirkimo- pardavimo sutartį mokėtinas PVM, kurį sudaro 1 216 686,03 Eur, ieškovei buvo sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ginčo esmė.

Ieškovė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi su reikalavimu dėl įmonės nepriemokos į biudžetą priteisimo iš įmonės vadovo, todėl byloje sprendžiami klausimai dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindų, šiam nesilaikius atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais, konkrečiai, su valstybės biudžetu, pastarajam pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą ir atsiskaičius su hipotekiniu kreditoriumi.

Faktinės aplinkybės.

Byloje nustatyta, kad atsakovas L. Š. nuo 2012-01-02 buvo UAB „A.“ vadovu. Vieninteliu įmonės akcininku yra UAB „S.“. Bendrovė buvo įsteigta investicinio projekto vykdymui- nupirkus žemės sklypus Vilniuje, statyti prekybos centrą ir nuomoti/parduoti patalpas. Kitos veiklos bylos duomenims įmonė nevykdė. Žemės sklypai buvo įsigyti už akcininko įnašą ir už iš DNB banko gautą 6 228 869,44 Eur paskolą. 2015-07-03 dienai UAB „A.‘ pradelsta mokėtina suma bankui buvo 8 394 760,05 Eur. Projekto neįgyvendinus ir nepastačius prekybos centro, esant pradelstiems mokėjimams bankui pagal paskolos sutartį, UAB „A.“ akcininko sprendimu 2015-07-03 pradavė vienintelį turimą UAB „A.“ nekilnojamą turtą- 5 žemės sklypus UAB „B.“, kuri tiesiai bankui grąžino UAB „A.“ praterminuotą, su banku suderintą (sumažintą) kredito ir kitų mokėjimų sumą, taip pat sumokėdama į biudžetą pagal sandorį už UAB „A.“ 1 216 686,03 Eur PVM mokesčio ir žemės mokestį už 2014 metus.

Dėl įmonės vadovo atsakomybės pagrindo.

Ieškovė kelia teisės klausimą dėl atsakomybės pagrindo, kai pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atsakovui, kuris yra bendrovės, kuri turi nepriemoką valstybės biudžetui, vadovas, dėl eiliškumo nesilaikymo atsiskaitant su kreditoriais iš lėšų gautų pardavus įkeistą turtą. Ieškovė prašo taikyti atsakomybę atsakovui, kaip bendrovės vadovui, pažeidusiam fudiciarines pareigas, ieškovei įvertinus, kad sandorio sudarymo metu bendrovė buvo nemoki, o pardavė vienintelį jos turimą turtą.

Kasacinė instancija, pasisakydama dėl įmonės vadovo pareigų, ne kartą yra išaiškinusi, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė dirbtų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytusi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai ir nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus- rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio mąstą. Vadovas turi veikti tik bendrovės interesais, o kai įmonei kyla ir nemokumo pavojus jis turi derinti ne tik juridinio asmens interesų grupių, pvz. akcininkų, bet ir kreditorių interesus.

Remiantis teismų praktikoje pripažįstama verslo sprendimų priėmimo taisykle, preziumuojamas vadovų veikimas geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to ieškovei nepakanka įrodyti vien padarytos žalos faktą, tačiau reikia įrodyti ir įmonės vadovo ir kitų valdymo organų lojalumo, sąžiningumo ir protingumo ir kt. fiduciarinių pareigų pažeidimą, bei akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jam suteiktų įgaliojimų viršijimą.

Šiuo atveju turi būti nustatyta civilinei atsakomybei įstatyme įtvirtintų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, atsiradusi žala, priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, vadovo kaltė (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Tik nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, tik tada jo kaltė gali būti preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Sutiktina su ieškove, kad ji neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo pareigas valdant įmonę.

Vertintina, ar teisėtas yra atsakovo kaip vadovo veiksmas nesilaikant eiliškumo, numatyto CK 6.930-1 str., nesumokėjus sandorio metu įmonės turimos nepriemokos į biudžetą, pirmiausia atsiskaityti su hipotekiniu kreditoriumi. Vertinant šio veiksmo teisėtumą esminę reikšmę turi tai, ar pasirašydamas sutartį pagal kurią sandorio pinigai buvo pervesti tiesiai hipotekiniam kreditoriui, kuris leido tik tokiu atveju parduoti įkeistą turtą, atsakovas nepažeidė fudiciarinių pareigų ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad toks sandoris (būtent sandoriu buvo numatytas tiesioginis atsiskaitymas su banku, leidusiu parduoti įkeistą turtą ir sumažinusiu kreditinį įsikolinimą) nepažeidžia tiek bendrovės, tiek kreditorių interesų. Sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo PVM nepriemoką biudžetui ir nebuvo sumokėjusi žemės mokesčio. Įsiskolinimas bankui žymiai viršijo turimo turto- už kreditą įsigytų žemės sklypų vertę. Pardavus žemės sklypus, pirkėjas pagal sutartį ne tik už UAB „A.“ sumokėjo į valstybės biudžetą 1 216 686,03 Eurus PVM, bet ir žemės mokestį, o tai rodo įmonės vadovo veikimą geriausiais bendrovės interesais, kai sudarius pirkimo-pardavimo sandorį buvo atsiskaityta ne tik vienu didžiausiu kreditoriumi- banku, bet ir ir pagal sandorį sumokėtas didesnis nei 1 mlj. eurų PVM mokestis, bei veikiant kito kreditoriaus- valstybės interesais, sumokėtas žemės mokestis. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties sudarymo ir atsiskaitymo pagal ją metu žemės mokesčio mokėjimo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o sprendimą parduoti įkeistus žemės sklypus priėmė ne vienašališkai įmonės vadovas, o vienintelis akcininkas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą 2016-03-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.